Nors Lietuvoje – daugiau kaip pusšimtis bioskaidžių atliekų surinkimo vietų, kur individualiųjų namų savininkai arba savo aplinka besirūpinantys daugiabučių gyventojai gali pristatyti į didmaišius ar kitus tvirtus maišus sukrautus rudeninius lapus, kai kurie nesivargina to padaryti – sugrėbtus lapus suverčia į mišrių atliekų arba pakuočių konteinerius, polietileno maišuose palieka šalia jų, iki pavasario lapų krūvos laikomos kieme arba sugrėbti lapai sudeginami.
Nukritusių medžių lapų deginimas, kuris ne tik kenkia sveikatai, bet ir teršia aplinką, gali užtraukti baudą: fiziniams asmenims tektų susimokėti nuo 30 iki 230 eurų, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Tinkamai tvarkyti rudeninius lapus svarbu ne tik dėl baudų, ši žalioji atlieka gali virsti puikia trąša augalams.
Kur pristatyti sugrėbtus lapus?
Kaip pastebi Diana Lubė, aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė, vis daugiau gyventojų elgiasi atsakingai: laiku sugrėbia lapus, juos sukrauna į polipropileno didmaišius ar konteinerius, tuomet kreipiasi į atliekų vežėjus, kad šiuos pristatytų į bioskaidžių atliekų surinkimo aikšteles. Kai kuriose savivaldybėse šios paslaugos finansuojamos, kitur už jas moka patys gyventojai.
Pavyzdžiui, Vilniaus mieste žaliąsias atliekas didmaišiais galima nemokamai pristatyti į žaliųjų atliekų aikštelę Lentvaryje, bet ne kiekvienas randa laiko tuo pasirūpinti, tuomet ir gelbsti atliekų tvarkytojai.
Surinktos žaliosios atliekos – ne tik nukritę lapai, bet ir želdynų karpymo atliekos, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos – vežamos į kompostavimo aikšteles, iš jų gaminama kompostas.
Nukritusius lapus tiesiog sumetus į krūvą, sukuriama patogi terpė plisti augalų grybinėms ligoms. Lapai, pūdami kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, sukelia nemalonius kvapus, užteršia konteinerius.
Pakuočių konteinerius užteršus žaliosiomis atliekomis, jų nebeįmanoma perdirbti ir panaudoti pakartotinai, todėl dar labiau auga mišrių komunalinių atliekų srautas. „Žaliosios atliekos įprastame atliekų sraute – didžiulis blogis“, – pabrėžė D. Lubė.
Lapų krytis prasideda po pirmųjų šalnų
Didysis lapų krytis prasideda po pirmųjų šalnų, kuomet šaltukui nepertraukiamai tęsiantis ilgiau nei tris paras, per savaitę nukrenta didžioji dalis lapų. Tiesa, kai kurie medžiai, pavyzdžiui, ąžuolai, lapus pamažu meta visą žiemą.
Intensyviausias lapų rinkimas prasideda lapkritį. Žinoma, vieni individualiųjų namų ar daugiabučių aplinką prižiūrintys gyventojai lapus nuolat grėbia visą rudens sezoną, kiti palaukia, kol nukris visi lapai ir juos sugrėbia vienu metu.
Mieste nuo gatvių ir šaligatvių lapai specialiomis vakuuminėmis mašinomis, įvairiais lapų siurbliais bei lapų pūstuvais valomi nuolat, nes nukritę ant asfalto dangos kelia pavojų paslysti. Ypač slidūs tampa lapų nukloti laiptai.
„Paprastai liepų lapai pradeda kristi vasaros viduryje, jeigu vasara sausesnė, rugpjūtį lapus meta kaštonai, rugsėjo pabaigoje jau būna nukritę nemaža dalis medžių lapų. Šiemet rugpjūtį turėjome pertrauką – dėl drėgmės medžiai neskubėjo mesti lapų, šie intensyviau kristi pradėjo rugsėjo viduryje. Lapkričio pirmoje pusėje jau nukritę dauguma lapų, tiesa, yra vietovių Lietuvoje, kur jie iki šiol žaliuoja, visgi galima konstatuoti – didysis lapų kritimas vyksta. Miestuose jau tikrai pamatysite daug darbuotojų su lapų pūstuvais, siurbliais, vakuuminėmis mašinomis“, – kalbėjo D. Lubė.
Išvardijo lapkritį laukiančius darbus be lapų grėbimo
Kauno rajone medelyną puoselėjantis biomedicinos mokslų daktaras, sodininkas Kęstutis Malinauskas pasidalijo darbais, kuriuos lapkritį dar spėsite atlikti sode ir kurie pavasarį užtikrins geresnį derlių.
Būtina sugrėbti nukritusius lapus: ne tik dėl tvarkingos aplinkos, nes nukritę lapai vėjo išnešiojami po sklypą, bet ir norint apsaugoti vaismedžius bei kitus augalus nuo ligų. Populiaru sugrėbtais lapais mulčiuoti vaismedžius, tačiau dažnai augalų lapai, išskyrus kai kuriuos dekoratyvinius ar lapuočius medžius, būna paveikti ligų, o tokiais lapais apdėti vaismedžius – didžiulė klaida.
Nukritusius lapus galima kompostuoti, tačiau žiemą kompostavimo procesas nevyksta, todėl juos sukrovus į kompostavimo dėžę, šią reikėtų uždengti, kad ligų sporos neplistų aplink. Geriausia sugrėbtus medžių lapus utilizuoti: krauti į didmaišius ir pristatyti žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Surinkti būtina ne tik nukritusius lapus, bet ir ant vaismedžių likusias kaboti vaisių liekanas, vadinamąsias mumijas. Sudžiūvusiose uogose ar vaisiuose yra ligų sukėlėjų, todėl vaisių mumijas, kaip ir nukritusius lapus, būtina surinkti ir utilizuoti.
Kol oro temperatūra nenukrito labai žemai, vaismedžius ir vaiskrūmius dar tikrai galima tręšti rudeninėmis trąšomis ar augalus profilaktiškai nupurkšti nuo ligų.
Jei vaismedžiams mulčiuoti nenaudojamas dekoratyvinis mulčias, pjuvenos ar medžių žievė, žemę aplink vaismedžius rekomenduojama ne tik patręšti, bet ir supurenti: taip ne tik sunaikinama dalis kenkėjų, bet ir trąšos kokybiškai įterpiamos į žemę.
Be trąšų dar galite panaudoti ir kalkes, ypač auginantys kaulavaisius. Kalkių patariama įterpti į rūgščią dirvą. Vienas požymių, jog dirva rūgšti – samanota veja.
Kol sausa, metas balinti vaismedžius. Kai kurie rudenį vengia tą daryti, nes medelių baltalas iki pavasario nusiplauna. Jeigu naudojamos kokybiškos balinimo priemonės arba, pavyzdžiui, tam tinkami vandens pagrindo dažai, problemų nekyla.
Jei šis darbas atidedamas pavasariui, svarbu nepamiršti, jog medelius balinti reikėtų praktiškai vasario mėnesio pradžioje, nes tuo metu dėl saulės jau ima trūkinėti vaismedžių kamienai. Būna, jog sausio pabaigoje ar vasario pradžioje orai būna ypač drėgni, šalti, tad laiku nubalinti kamienų tampa neįmanoma.
