socialiniai mokslai

Šiais metais prašymus priimti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užpildė 29 767 stojantieji, dažniausiai pirmu pageidavimu jie rinkosi socialinių mokslų srities studijas. Universitetuose populiariausia išlieka medicinos studijų programa: Lietuvos sveikatos mokslų universitete ją studijuoti norėtų 679 stojantieji, Vilniaus universitete (VU) – 504 stojantieji. Toliau pagal populiarumą – programų sistemos.

 Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ penktadienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas. „Socialiniai mokslai dešimtuke (populiariausių studijų krypčių dešimtuke – red.) prasideda tik nuo ketvirtos pozicijos. Jei mes prieš 5-6 metus turėjome beveik 60 proc. pirmųjų pageidavimų, dabar – 39 proc.

Žinių radijas Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos (LAMA ) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šiemet buvo tikimasi prastesnių rezultatų nei praėjusiais metais, tačiau rezultatai buvo kitokie. Sistemoje užsiregistravo 39 tūkst. 700, o tai yra tik 1 tūkst. mažiau nei 2013 m. . Tai rodo, kad norinčiųjų studijuoti aukštosiose mokyklose yra gana daug. „Šiuo metu konkurse dalyvauja 35 tūkst. 10 asmenų. Skaičiai tikrai džiuginantys, nes tai yra tikrai daug.

Dažniausiai vyresnių klasių moksleiviai planuoja rinktis socialinių mokslų arba biomedicinos studijas – taip teigia atitinkamai 30 ir 20 proc. vyresnių klasių moksleivių Vilniuje. Pagal populiarumą toliau rikiuojasi humanitarinių mokslų (17 proc. apklaustųjų), menų (16 proc.) bei technologinių mokslų (15 proc.) studijos, rečiausiai planuojama rinktis fizinius mokslus (10 proc.

Žinių radijas Šiemet valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose užims beveik 15 tūkst. pirmakursių. Dar 13 tūkst. už studijas mokės patys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas informuoja, kad šiais metais keičiama konkursinio balo formavimo sistema – ji bus dešimtbalė, taigi suprantamesnė. Bus ir kitų naujovių. „Truputį trumpesnis priėmimo procesas.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Stojantieji į aukštąsias mokyklas ir šiemet prioritetu laiko socialinius mokslus. Kodėl šie mokslai tokie populiarūs tarp stojančiųjų, ekspertai laikosi vienos nuomonės – jie yra lengvesni, tad būsimieji studentai renkasi lengvesnį kelią. Tačiau šis kelias veda ne į trokštamą ir gerai mokamą darbą, kaip dažnai įsivaizduojama, o į Darbo biržą.

 Socialinių mokslų studijos – vis dar populiariausios Lietuvoje, nors susidomėjimas jomis pamažu slūgsta. Sprendimą, kur mokytis, būsimieji studentai dažniausiai priima vadovaudamiesi savo pomėgiais, tačiau nepamiršta įvertinti ir to, ar pasirinktos studijos bus prieinamos jų kišenei rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiemet ir vėl socialiniai mokslai populiariausi tarp abiturientų. Kodėl kasmet daugybė jaunuolių pageidauja studijuoti socialinių mokslų studijų programose, komentuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Dubnikas. Socialinių mokslų studijų programų dominavimas stojančiųjų pasirinkimuose nėra stebinantis dalykas. Panašios proporcijos egzistuoja ir kitose šalyse.

Šiandien 14 val. Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) bus apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Paskirtos septynios premijos humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse. Lietuvos mokslo premijos teikiamos kasmet už geriausius mūsų šaliai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.

2011-2012 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose moterys sudarė 59 proc. visų studentų (kolegijose - 55, universitetuose - 60 proc.). Populiariausios studijų sritys tarp moterų yra humanitariniai mokslai - 76 proc. juos studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, medicina - 76 proc., pedagogika - 75 proc. ir socialiniai mokslai - 70 proc. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (76 proc.) moterys sudaro Vilniaus dizaino kolegijoje, 74 proc. - Vilniaus dailės akademijoje ir 73 proc.

Daugiau nei 50 proc. visų pageidavimų studijuoti Lietuvos universitetuose sudaro socialinių mokslų studijų kryptys, kai tuo tarpu prašymų studijuoti technologijos mokslus kasmet mažėja ir šiemet tesiekia 10 proc. viso pageidavimų skaičiaus. Pasak verslo ir mokslo ekspertų, susiformavusi disproporcija Lietuvos aukštajame moksle turi neigiamų pasekmių jau dabar – darbo biržoje registruojama daugiausia socialinius mokslus baigusių bedarbių, kurie tampa našta valstybei ir visuomenei.