slėnis

 Čilė - pailgas unikalios gamtos ruoželis, kurį iš rytų riboja Andų viršukalnės, o iš vakarų skalauja Ramusis vandenynas. Puikios gamtinės sąlygos, išsilavinę gyventojai, kylanti ekonomika ir kelis šimtus metų besitęsianti vyno gamybos tradicija šią šalį paverčia tikru vyndarių rojumi. Čilės vyno istoriją kuria europiečiai Čilės vyno istoriją XVI a. pradėjo kurti ispanų konkistadorai, kurie atplukdė ir įveisė pirmąsias vynuoges.

Reaguodamas į pasklidusią informaciją apie „GetJar“ pardavimą kinų kompanijai „Sungy“ verslininkas Ilja Laursas išplatino pranešimą, kuriame patvirtina, kad toks sandoris vyksta iš tiesų. „Galiu patvirtinti, kad mes tariamės su „Sungy Mobile“ dėl dalies „GetJar“ kompanijos pardavimo, tačiau sandoris nėra užbaigtas, todėl atskleisti jo detalių ar sandorio sumos šiuo metu negalime“, – pranešime spaudai teigia „GetJar“ įkūrėjas.

Vaizdingi slėniai, platūs vynuogynai, romantiškos pilys ir istoriniai miestai – visa tai keliautojų laukia Mozelio upės slėnyje. Vokietijos vakaruose esančiame regione veiklos užteks ir gamtos mėgėjams, ir romantikams, ir besidomintiems istorija ar kultūros paveldu, ir ieškantiems kulinarinio paveldo ir žymiųjų Mozelio vynų, rašo kelioniumanija.lt.

Vytautas RUŠKYS Akmenės rajone ketinama turistus sudominti natūralaus didumo dinozaurų skulptūromis arba maketais, kuriems demonstruoti Akmenės rajono savivaldybė ieško tinkamų žemės sklypų. Į „Krašto žinias“ kreipęsis menininkas Stanislovas Adomaitis mano, kad patraukliausia vieta – Ventos paupys netoli Papilės miestelio. S. Adomaitis mano, kad keliautojai labiau susidomėtų dinozaurų parku, jei juos išvystų, važiuodami keliu.

Indija – tai ne tik milijonai, miestai, sausakimši traukiniai, prabangūs rūmais ir skurdžių lūšnynų kvartalai. Ši šalis gali labai daug pasiūlyti keliautojui, kuris nori pamatyti unikalius, žmogaus nepaliestus gamtos kampelius. Šalies geografinė padėtis ir klimatas lėmė, kad čia auga tūkstančiai rūšių augalų, kurių niekur kitur negalima pamatyti, o neįžengiamas džiungles keičia vaizdingi slėniai su veržliomis kalnų upėmis.

Paslaptingas Nahanni slėnis yra Kanados šiaurės vakarų teritorijoje. Jis laikomas viena iš paskutinių neištirtų vietų Žemėje. Ši atoki vieta pasiekiama keliaujant oru arba vandeniu, o kelionė pėsčiomis yra itin ilga ir varginanti. Ji turėtų prasidėti gyvenvietėje Tangsten. Nors ir nėra iki galo ištirta, ši vieta 1976 metais buvo paskelbta nacionaliniu parku, 1978 metais įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Garažai dėl savo paskirties ir privalomo funkcionalumo niekuomet nebuvo laikomi pačiais patraukliausiais pastatais ar fantastiškai prie bendro peizažo derančiomis detalėmis. Paklauskite bet kurio architekto ir jis jums pasakys, kad rasti projektuojamame komplekse vietą, kurioje būtų galima pastatyti keletą keletą automobilių, yra tikras galvos skausmas. Visgi šis kubizmo stiliaus garažas yra gudriai sumanyta išimtis iš taisyklės.

„Linkiu, kad jūsų studijuojamas dalykas Jums niekada nenustotų patikti, kad tai skatintų tobulėti kaip specialistus ir kaip asmenybes.“ „Linkiu, kad tinginys moksluose neimtų ir nusirašinėt rankos nekiltų.

Bebaimiai Kinijos darbininkai atlieka baigiamuosius Hunano provincijoje šią savaitę atidaryto Aizhai tilto darbus. Tai yra aukščiausias kabantis tiltas pasaulyje. Jo aukštis yra 336 metrai ir tęsiasi 1,17 kilometrus. Tilto statybos prasidėjo 2007 metų spalį, o didžioji darbų dalis buvo baigta praėjusių metų pabaigoje. Tiltas, kuris šiandien buvo oficialiai atidarytas, turėtų palengvinti eismą Hunano provincijoje esančiame Jišou regione.

Geizerių slėnis – tai ištisas geizerių laukas Rusijoje, Kamčiatkos pusiasalyje, neabejotinai vienas didžiausių pasaulio stebuklų ir vienintelis toks visoje žemyninėje Eurazijoje. Šis slėnis 1941 metais buvo atrastas rusų mokslininkės Tatyanos Ustinovos. 6 km ilgio geizerių laukas su daugiau nei 90 geizerių ir daugybe karštųjų versmių yra išsidėstęs palei Geizernajos upės, kuri išteka iš Kichpinyčiaus ugnikalnio, krantus.

Svarbiausio Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ baigiamajame koncerte spalio 29 d. Vilniaus filharmonijoje nuskambės vienas iš labiausiai jaudinančių 20 a. pabaigos kūrinių – lenkų kompozitoriaus Henryko Mikołajaus Góreckio Trečioji „Raudų“ simfonija. Kūrinio įrašas („Symphony of Sorrowful Songs“) prieš dešimtmetį užkopė į Didžiosios Britanijos ir JAV populiariausių albumų dešimtukų viršūnes ir išsilaikė jose ne vieną savaitę.

Premjero Andriaus Kubiliaus akimis, po 20 metų Lietuva bus klestinti aukštųjų technologijų valstybė, ir save gerbiantys pasaulio verslininkai nusigrauš nagus, jei nebus čia investavę. Bet... iki tol gresia dar viena krizė, kuriai pasirengti Lietuva turės visą dešimtmetį. Siūlo pasidairyti po pasaulį Trečiadienį A.Kubilius mėgino įpūsti optimizmo Saulėtekio alėjoje įsikūrusios Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos studentams, paragindamas pažvelgti į Lietuvą 2030 metais.