Premjero Andriaus Kubiliaus akimis, po 20 metų Lietuva bus klestinti aukštųjų technologijų valstybė, ir save gerbiantys pasaulio verslininkai nusigrauš nagus, jei nebus čia investavę. Bet... iki tol gresia dar viena krizė, kuriai pasirengti Lietuva turės visą dešimtmetį.
Siūlo pasidairyti po pasaulį
Trečiadienį A.Kubilius mėgino įpūsti optimizmo Saulėtekio alėjoje įsikūrusios Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos studentams, paragindamas pažvelgti į Lietuvą 2030 metais.
Jo įsivaizdavimu, žurnalo „Time" 2030 metų viršelyje bus keliamas klausimas: „Have you been to Sunrise Valley in Vilnius?" (“Ar buvote Vilniaus Saulėtekio slėnyje?")
“Tai bus klausimas, į kurį ieškos atsakymo garsus žurnalas, ir kiekvienas save gerbiantis pasaulio verslininkas turės susigėsti, jei dar nebus investavęs mūsų Saulėtekio slėnyje, – įžvalgomis dalijosi A.Kubilius. – Lietuva bus išmintinga valstybė „smart country") išmintingame regione".
Pasak jo, turime visas galimybes tai pasiekti, jei patys patikėsime, kad gana dinamiška mūsų šalis tikrai gali tapti sėkmės istorija. A.Kubilius tvirtino, kad mokslus baigusiam jaunimui tiesiog reikėtų kelerius metus pasidairyti po pasaulį, pažinti jį.
„Bet jeigu paskui jūs negrįšite į šią išmintingą šalį, padarysite didžiulę klaidą, nes čia ateis visi kiti", – perspėjo Vyriausybės vadovas.
Rengiasi protų imigracijai
Auditorijos klausimai privertė A.Kubilių nusileisti iš padebesių į šių dienų Lietuvą, kuri jau baigia išsivažinėti. Studentai klausė, kada Lietuvos valdžia pasiūlys darbo tiems “smart" žmonėms, kurie šiandien raginami „pasižvalgyti po pasaulį".
„Kas tie “kiti", kurie užims emigravusiųjų vietą?" – klausė ir VU dėstytojas dr. Algis Gaižutis.
„Nereikia per daug gąsdintis ir save peikti", – pareiškė A.Kubilius. Esą kvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje reikės visada, jų reikia ir šiandien, ypač informacinių technologijų srityje.
Premjeras teigė, kad turime būti pasirengę ir protų imigracijai, nes ja daugelis šalių dėl to konkuruoja.
„Už maždaug 180 km į rytus nuo Vilniaus, Minske, yra viena didžiausių aukštųjų technologijų kvalifikuotos darbo jėgos koncentracijų, – pateikė pavyzdį premjeras. – Jei traukinys iš Minsko į Vilnių važiuotų ne 4 valandas, kaip dabar, o 2, geriausia – 1,5 valandos, gal tie Minsko gyventojai atvažiuotų ne tik į “Akropolį" apsipirkti, bet ir dar ką nors gero Vilniuje nuveiktų".
Pranašauja naują krizę
Premjeras aiškino, kad dėl visų negandų kaltos buvusi Vyriausybė ir pasaulinė krizė. Be to, jis pranašavo, kad apie 2020 metus gali ištikti nauja finansų krizė, dar globalesnė nei pastaroji.
„Turiu asmeninės patirties, – priminė jaunimui A.Kubilius. – Mat 2000 metais, kai buvau premjeras, turėjome Rusijos krizę. Dabar – globali krizė, siekianti 15 proc. recesiją. O kai švęsime nepriklausomybės 30–metį, galime vėl sulaukti didelės krizės, ir kyla klausimas, kas bus ministru pirmininku..."
Todėl, A.Kubiliaus įsitikinimu, iki tos būsimos krizės Lietuvoje būtina ne tik atlikti visas struktūrines reformas, pasiekti nedeficitinį biudžetą, bet ir sukaupti rezervų. Vadinasi, krizės režimu gyvensime dar metų metus ir tik tuomet galima laukti išsiskleidžiant premjero vizijų.
Ką apie 2030–ųjų Lietuvą ir save galvoja studentai
Marius:
Manau, kad politikai, šnekėdami daug ir apie viską, tik bando paslėpti tai, apie ką jų klausia. Premjeru nenorėčiau būti ir po 20 metų. O Lietuvoje save matau, tada būsiu 40–ies. Nežinau, kuriam laikui išvažiuosiu iš Lietuvos, bet norėsiu čia grįžti. Manau, gal kaip tik po 20 ar 30 metų jau bus verta grįžti. Dėl to, kad dalis politinės sistemos žmonių bus pakeista, dabartinė valdančioji dauguma jau bus išėjusi į vadinamąją pensiją, gal ir partijos pasikeis.
Rasita:
Nežinau, ar būsiu Lietuvoje po 20 metų. Baigusi mokslus tikrai bandysiu išvažiuoti į užsienį, ten ką nors daryti, o jei jau nepavyks, grįšiu. Aišku, galima būtų grįžti į Lietuvą ir jau įsitvirtinus kur nors kitur, tvirtai atsistojus ant kojų. Manau, kad iš tiesų geriems specialistams ar geroms idėjoms Lietuvoje vietos atsirastų. Bet nemanau, kad yra prasmės pradėti čia nuo nulio, nes kol kas sąlygos jaunam žmogui imtis savo verslo ar daryti karjerą, bent jau mano akimis žiūrint, nėra tinkamos.
Tomas:
Vizijos piešiamos labai gražiomis spalvomis, o kai ateina laikas parodyti darbo rezultatus, niekas taip nebespindi. Kiekviena valdžia atėjusi kuria savo vizijas, o ne tęsia, kas jau pradėta. Žmonės naudojami kaip bandomieji triušiai, bet paskui jie ir lieka už viską atsakingi. Ir po 20 metų, jei žmonės neturės iš ko gyventi, nesėdės čia rankų sudėję. Gerovę galima kurti ir kitur, ne Lietuvoje. Pažiūrėkite, kiek jau dabar išvažiavusiųjų, ir paklauskite, ar nori jie grįžti.
Ugnė:
Nesinori palikti Lietuvos. Dar turiu laiko pagalvoti. Gal ir galima Lietuvoje sukurti gerovę, jei čia pasiliks protingi žmonės. Bet jei didieji protai iš mūsų nutekės į užsienį, nieko gero Lietuvoje tikėtis neverta ir po 20 metų. Žinau, kad dar yra žmonių, kurie tiki. Jiems Lietuva dar svarbi. Gal todėl jie iš čia ir neišvažiuoja. Bet ieškantieji geresnio gyvenimo vien tik sau tikrai išvyks kitur, kur ras tinkamas sąlygas, nė trupučio neabejodami ir negailėdami to, ką čia palieka.
Alia ZINKUVIENĖ
