skolų išieškojimas

Šiomis savaitėmis Lietuvoje miršta daug daugiau žmonių nei įprastai. Likusiems gyviems net ir po laidotuvių tenka pasirūpinti kai kuriais dalykais – pavyzdžiui, nutraukti mirusių sutartis su ryšio tiekėjais. Pasirodo, tai padaryti gali būti ne taip paprasta – kai kurie operatoriai reikalauja mokėti toliau arba grasina išieškoti pinigus. Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Roma (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.), neseniai palaidojusi prižiūrėtą senolę.

„Sodros“ specialistai asmeniškai susisiekė su 67 tūkstančiais savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie deklaravo pajamas už praėjusius metus, patardami ir paaiškindami, kaip sumokėti socialinio draudimo įmokas. Tiems, kurie vis dėlto nesumokėjo įmokų ir neprašė jų atidėti, nuo birželio „Sodra“ siųs raginimus dėl įmokų mokėjimo. „Atėjus pajamų deklaravimo terminui matydavome, kad gyventojams, dirbantiems savarankiškai, iškildavo įvairių klausimų.

Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkstančių – po 2 skolas, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po 10 ir daugiau skolų. Vis dėlto absoliučiu skolų rekordininku Lietuvoje laikomas pajūrio gyventojas, kuris šiuo metu yra neapmokėjęs net 209 sąskaitų. Iš viso skolininkai Lietuvoje delsia grąžinti 392,6 mln. eurų: 69 proc. šios sumos skolingi vyrai, 31 proc.

Turint skolininkų, vadovus baugina ne tik galimas kreditoriaus įmonės veiklos sutrikimas, bet ir dar vienas galvos skausmas – sprendimas, ar skolą išieškoti savais resursais, ar kreiptis pagalbos į profesionalus.

Teisingumo ministerija teikia siūlymą Vyriausybei karantino laikotarpiu sustabdyti skolų valstybei išieškojimą iš darbo užmokesčio, informuojama pranešime žiniasklaidai. „Dėl koronaviruso plitimo grėsmės įvedus būtinus įvairių veiklų apribojimus, žmonėms reikalingas kiekvienas euras. Todėl siūlome, kad šiuo sunkiu laiku antstoliai nebevykdytų išieškojimo valstybės naudai iš skolinininkų atlyginimų ir joms prilygintų pajamų, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Prieš kelis metus skolų išieškojimo įmonių „Tikroji turto kaina“ ir Nacionalinis žalų ir skolų išieškojimo centras skleista reklama klaidino vartotojus, nutarė Konkurencijos taryba. Atnaujintą tyrimą apie skolų išieškojimą baigusi Konkurencijos taryba rugpjūčio 22 dieną pripažino įmonių 2011 metų gegužę-2013 metų rugsėjį skleistą reklamą klaidinančia.

Finansinių sunkumų slegiama ir šiuo metu paskolų nebedraudžianti valstybės bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ ketina samdyti teisininkus, kurie padėtų išieškoti skolas iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Lietuvos piliečių. Įmonės vadovo teigimu, tokių skolininkų gali būti apie 200, o jų bendros skolos gali siekti apie 40 mln. eurų. „Ganėtinai sunku išieškoti teisėtais būdais iš žmonių, kurie išvykę ir deklaravę savo išvykimą.

Iš teisės studijas baigusios tauragiškės Editos L. dėl jaunatviškai neapgalvotai paimtų paskolų ir pradelstų įsiskolinimų pinigus išlupti bando iškart dvi tarnybos. Vieną ir tą pačią skolą kruopščiai pradėjo išieškoti ne tik teismo paskirtas antstolis, bet ir skolų išieškojimo bendrovė UAB „Gelvora“. Į skolas įklimpusią merginą ėmė globoti jos motina. Moteris uždirba nedaug, bet kaip įmanydama stengiasi, kad dukters skolų našta sumenktų.

Iš Lietuvoje veikiančių daugiau kaip 60 tūkst. įmonių bent vieną litą ir bent vieną dieną „Sodrai“ buvo skolingos didžioji dalis jų –80,3 proc. Tokius rezultatus atskleidė  „Creditreform Lietuva“ ir Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto mokslininkų sukurtas skolų „Sodra“ rodiklis. Šis rodiklis buvo sukurtas remiantis devynių padalų skale, rodančia įmonės  įsiskolinimo „Sodrai“ lygį, jo eigą ir su tuo susijusią įmonės riziką.

Kasmet skundų dėl antstolių veiklos daugėja, nes pastarieji, manipuliuodami įstatymais, kelių litų baudą geba išauginti iki šimtų ar net tūkstančio litų skolos. Kone kiekvienas Lietuvos gyventojas, susidūręs su antstoliais, galėtų papasakoti apie jų godumą. Tad nieko keista, kad, neapsikentę jų savivalės, piliečiai vis dažniau juos skundžia Seimo kontrolieriams ir net teismuose geba įrodyti, jog kai kurie antstoliai verti belangės.

Per liepos mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 30 mln. litų ir siekė 4,17 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos sumažėjo finansų įstaigoms, o nežymiai išaugo komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų bendrovėms. Per liepos mėnesį verslas padengė 120 mln. litų skolų arba beveik dvigubai daugiau nei birželį. „Šiemet žymiai sulėtėjo verslo pradelstų įsiskolinimų augimas ir nuo metų pradžios skolos padidėjo 9 proc. Atitinkamu laikotarpiu pernai pradelstos skolos augo 26 proc.

Seimo socialdemokratai siūlo taisyti Administracinių bylų teisenos įstatymą, siekiant supaprastinti rinkliavų už atliekų tvarkymą skolų išieškojimą ir sumažinti teismų apkrovimą. Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo LSDP frakcijos nariai Edvardas Žakaris, Jonas Juozapaitis, Edmundas Jonyla, Algis Rimas, Bronius Bradauskas ir Bronius Pauža. Projekto rengimą paskatino VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kreipimasis.

Po tauro ir dvynių horoskopo ženklais gimę lenkai šiemet bus labiau linkę neatiduoti skolų, skelbia „Polskie radio“. Lenkijos skolų išieškotojai sukūrė tipinį skolų negrąžinančio lenko portretą. Vidutinis įsiskolinimų negrąžinantis asmuo yra vidutiniškai 35 metų amžiaus, gimęs po tauro arba dvynių ženklu, gyvena aukštutinės Silezijos regione ir vidutiniškai yra skolingas 2 250 zlotų. Per praėjusius metus Lenkijoje negrąžintų skolų išaugo 13 proc. 58 proc.