skirtis

Tyrimas, kurio metu analizuotas ryšys tarp paauglių sekso ir skyrybų dažnio, parodė, kad moterys, kurios kažkada buvo anksti pradėjusios lytinius santykius, dažniau skiriasi. Ajovos valstijos universiteto analizė parodė, kad 31 proc. moterų, kurios mylėtis pradėjo dar paauglystėje, išsiskirdavo per pirmuosius penkerius santuokos metus, o 47 procentai – neištempdavo pirmojo santuokos dešimtmečio.

Susipažinus su nauja simpatija visada įsivaizduojame, jog santykiai bus teisiog tobuli, tačiau nemažai porų, jei ne po metų draugystės, tai bent po keliolikos metų santuokos pradeda gyventi kaip „šuo su kate“. Vieni, neapsikentę skiriasi, o kiti – kariauja toliau, su viltimi, kad galbūt kažkas gali pasikeisti. Tad ką daryti, kai pykstatės lyg pamišę? Keisti partnerį? O gal tiesiog užtektų pakeisti požiūrį? Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.

„Mano tėvai skiriasi“. Tokią frazę paskutiniu metu girdime vis dažniau ir dažniau. Kokios viso to priežastys? Kodėl žmonės, kurie prisiekia amžiną meilę Dievo akivaizdoje, vėliau nutaria, jog jiems nepakeliui? Kas nutinka tokio, dėl ko nepakanka vietos po vienu stogu? Nesutapo interesai Prieš porą dienų teko kalbėtis su savo drauge, kuri daugiau nei 10 metų yra išsiskyrusi ir viena augina paauglę dukrą.

Daugiau nei 60 proc. žmonės nėra laimingi dėl santykių su antrąja puse ir norėtų pagerinti šiuos santykius, o 40 proc. vis susimąsto apie skyrybas, dar 10 proc. žmonių nepasitiki savo partneriu. Tai paaiškėjo britams atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 3000 porų. Dauguma apklaustųjų savo seksualinį gyvenimą vertino 6 balais iš 10, o 25 proc. pareiškė, kad jų seksualiniai santykiai yra daugiau formalūs.

Paaiškinti, kodėl iširo santuoka, nelengva, nors atsakymas dažniausiai būna standartinis: prislėgė buitis, išėjo meilė arba nesutapo charakteriai. Seksologai tvirtina, kad tikroji skyrybų priežastis dažniausiai susijusi su partnerių seksualiniu nesuderinamumu.

Bene kasdien Vilniuje pravažiuoju pro biurą, kurio languose puikuojasi raminantis užrašas „Greitos ir pigios skyrybos“. Ir nors man asmeniškai skyrybos nėra aktualu, kiekvieną kartą įstrigęs transporto spūstyje ties ta vieta, vis tiek galvoju apie jas.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugiausia porų išsiskiria pirmadieniais. O paskutinį tašką santykiuose poros dažniausiai padeda po Kalėdų arba Naujųjų metų, tarsi norėdami pradėti naują gyvenimo etapą. Remiantis duomenimis iš tarpininkavimo šeimų linijoje Didžiojoje Britanijoje, maždaug 1,8 milijonų porų kasmet po skyrybų savaitę neranda sau vietos, nežino ką toliau gyvenime veiks. Šioje situacijoje žmogus labai pasimeta ir kaltina save arba antrąją pusę.

Skyrybos yra nemalonus dalykas ne tik tiems, kuriuos palieka, bet ir tiems, kurie palieka, tačiau tam, jog skyrybos būtų lengvesnės reikėtų nedaryti tam tikrų klaidų. 10. Išsiskyrimas apsvaigus Galbūt atrodo, kad keli gramai drąsos tik padės įveikti bauginantį procesą, tačiau išsiskyrimas apsvaigus tikrai nėra gera mintis. Po kelių ar dešimties kokteilių tikrai nesugebėsi artikuliuotai išdėstyti savo motyvų, o nuolatinis kikenimas irgi nepadės.

10. Išsiskyrimas apsvaigus. Galbūt atrodo, kad keli gramai drąsos tik padės įveikti bauginantį procesą, tačiau išsiskyrimas apsvaigus tikrai nėra gera mintis. Po kelių ar dešimties kokteilių tikrai nesugebėsi artikuliuotai išdėstyti savo motyvų, o nuolatinis kikenimas irgi nepadės. Taip pat reikėtų vengti šio atsakingo pokalbio, jei jūsų mergina nėra blaivaus proto. Jei ji kitą rytą pabus net nežinodama, kad praėjusią naktį išsiskyrė, teks aiškintis santykius iš naujo.

Su draugu kartu esame 8 metai, gyvename užsienyje. Turime du mažamečius vaikus. Prieš 1,5 metų jį buvau palikusi, nes buvau nusprendusi, kad mums bus geriau be jo. Jis labai greitai užsiplieskia, neturi tvirto pagrindo po kojomis, daug metų lošė. Šiuo metu dirba kitame mieste. Kai išėjau, ieškojo manęs, nepaliko ramybėje. Vėl pradėjome bendrauti, po kokių 3 mėnesių kartu važiavome į gamtą, po to vis dažniau atvažiuodavo, rodė dėmesį, rašydavo žinutes ir panašiai.

Aš labai myliu savo vyrą ir neįsivaizduoju savo gyvenimo be jo. Mes pragyvenome 12 metų kartu. Aš jį buvau labai įskaudinus, bet tai buvo labai seniai, aš iš to pasimokiau. Dabar jis man sako, kad jo jausmai man visiškai dingo. Žinau, kad jis įsižiūrėjęs vieną moterį, bet tarp jų nebuvo nieko, jis jos net vengia. Bet aš kraustausi iš proto ir negaliu nieko padaryti, nusiraminu tik kai susitinkam ir prisiglaudžiu prie jo.

Atsikėliau užverktomis akimis. Ką ten atsikėliau! Gi nemiegojau visą naktį... Taip jau atsitiko, kad jis mane paliko. Na bent jau aš taip galvoju, kad jis taip pasielgė. Nes kaip gi kitaip suprasti, kad jis neatsakė vakar į mano SMS žinutę? Ir į „skype“ flirtą atsakė tik šyptelėjimu... Žinoma, taip gali galvoti tik protinga moteris. Bet ne aš – aš vis dar netikiu, kad mane, tokią puikią nuostabią nepakartojamą, gali kas nors palikti. Čia tikriausiai tik nesusipratimas. Reikia tai išsiaiškinti.

Man 21 metai, su vaikinu draugaujame 3,5 metų, pusę metų jau gyvename kartu. Abu studijuojame ir dirbame. Vaikinui 23 metai. Viskas lyg ir būtų gražu, bet aš pradėjau tarsi dusti nuo mūsų santykių. Ne vieną kartą verkdama sakiau draugui, kad nuo visko pavargau ir noriu skirtis, noriu pabūt viena ir pagyventi tik dėl savęs. Nuo 12 metų nesu buvusi be vaikino. Matyt todėl, kad trūko tėviško rūpesčio. Net neatsimenu, ką reiškia būti vienai, bet to noriu.

Skyrybos – nemalonus ir sunkus gyvenimo tarpsnis, paliekantis nuosėdas širdyje net tuo atveju, jei pati buvote skyrybų iniciatore. Tačiau blogiausia yra tai, kad neturite galimybės tiesiog užversti šį savo gyvenimo puslapį ir pamiršti, kad jame buvo žmogus, kuris dabar vadinamas buvusiuoju. Nepavyksta ne todėl, kad to nenorėtumėte, o todėl, kad jums neleidžia to padaryti.

Trumpai papasakosiu savo istoriją ir situaciją. Bendrauju su moterimi, kuri man tikrai rūpi ir kurią myliu, jau gal penkerius metus. Nežinau, ar tai abipusis ryšys. Ji vis dar studijuoja ir gana sėkmingai, yra protinga, graži. Kažkada senai ji mane atsitiktinai užkalbino ir nuo tada vis dar bendraujam, bet kaip tuos santykius pavadinti, neįsivaizduoju. Per tuos metus ji draugavo su kitu ir tik gal prieš gerą pusmetį išsiskyrė, nes jis „įstatė jai ragus“ su kita moterimi.

Mokslininkai priėjo įdomios išvados. Jie teigia, kad vyrai, kurie neištikimi savo žmonoms, dažniau serga ir gyvena trumpiau.Tačiau stipriosios lyties atstovų tokios išvados neatbaido nuo neištikimybės.Kodėl gi vyrams reikia meilužių? ·         Įsimylėjimo ir susižavėjimo jausmas padeda įveikti psichologinę krizę ar kompleksus. Jie trokšta naujovių, permainų.

Draugaujame su vaikinu beveik 3 metus, man 19 metų, jam – 25. Pradėjome kartu gyventi po mėnesio draugystės… Gyvenome pas jį. Praėjusią vasarą jis nusprendė išsiskirti, nes mes dažnai nesutardavome, daug pykomės… Po trijų mėnesiu susitaikėme. Vėl gyvenome kartu. Vieną dieną jis pradėjo nekalbėti su manimi. Nesupratau, kodėl, juk net nebuvome susipykę. Aš klausiau, kas jam yra, jis atsakė, kad jis neturi nuotaikos.

Sveiki, turiu problemą. Su vaikinu draugauju jau 7 metus, per kuriuos buvo visko. Dėmesys, susižavėjimas, romantika truko maždaug pusę metų, tuomet į viską žvelgiau lyg pro rožinius akinius.

Priežasčių, kodėl vyrai nusprendžia nutraukti ilgalaikius santykius, gali būti daug ir labai įvairių. Pateikiame 7 dažniausiai pasitaikančias priežastis, kodėl vyrai nusprendžia skirtis. 1. Jie yra neištikimi. Žinoma, yra daugybė tokių vyrų, kurie apgaudinėja savo antrąsias puses ir dėl to nejaučia jokios sąžinės graužaties, tad ir skirtis nenori. Tačiau pasitaiko ir kitokių vyrų.

Laba diena. Norėčiau išgirsti jūsų patarimą, nes pati nelabai žinau, kaip elgtis. Su vaikinu susitikinėju jau 10 mėnesių, iš jų 4 jaučiuosi nelaiminga. Buvau jau 2 kartus pasirengusi skirtis, bet jis vis mane sulaikydavo sakydamas „tu dar pasigailėsi“ arba „jei turi kitą, aš jus sutikęs abiems suspardysiu galvas“. Kartą susitikau su jo pusbroliu ir jo draugais be mano vaikino.