skiepai

Andrew Wigginsas teigė, kad jis buvo priverstas pasiskiepyti ir kito pasirinkimo neturėjo, jeigu nori žaisti NBA. Oklando „Warriors“ žaidėjas buvo vienas iš nedaugelių, kuris delsė dėl COVID-19 skiepo. „Atrodė, kad vienintelis pasirinkimas buvo pasiskiepyti, jeigu noriu toliau žaisti NBA. Tai buvo sunkus sprendimas. Tai nebuvo dalykas, kurį norėjau padaryti. Tikiuosi, kad ilgalaikėje perspektyvoje viskas bus gerai ir po 10 metų dar būsiu sveikas“, – sakė jis.

100 eurų už skiepus – taip vyriausiųjų senjorų vakcinaciją užsimojo skatinti valdžia. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtino, kad pinigine išmoka bus viliojami skiepytis labiausiai pažeidžiami asmenys – 75 metų sulaukę ir vyresni senjorai. Tiesa, kai kuriuos pensininkus siūlymas gerokai įpykdė – šie rėžia, kad tokia idėja – yra ne paskata, o pakiša. Pasak pensininkų, valdžia taško mokesčių mokėtojų pinigus ir ragina nesiskiepijančius bausti, o ne skatinti finansiškai.

Valdantiesiems pristačius siūlymą nepasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems gyventojams skirti 100 eurų vienkartinę išmoką į tai sureagavo ir Skirmantas Malinauskas, kuris anksčiau dirbo buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėju.  „Reikia patarimo. Auginu dvi dukras – Aistę ir Gustę. Gustė susitvarkė kambarį, išsivalė dantis ir nuėjo į lovą miegoti prieš 22 val. Aistė nesitvarkė, nesiprausė, sėdi ir žaidžia telefonu, nors jau vidurnaktis. Hm.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Vienoje Anglijos ligoninėje mirė 15-metė mergaitė, kuriai buvo diagnozuota Covid-19 liga. Mergaitę planuota nuo jos skiepyti. Kaip pranešė Britanijos spauda, Jorjos Halliday gyvybė užgeso Portsmoutho karalienės Alexandros ligoninėje antradienį. Mergaitei vos prieš 4 dienas iki to buvo nustatyta koronavirusinė infekcija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavogė partijos idėją senjorams skirti vienkartines 100 išmokas už COVID-19 skiepus. „Idėjų vagys. Kitaip tikriausiai nepavadinsi, kai opozicijos registruotas projektas užveliamas Seimo procedūrose (regis garbingai sutarėme teisės ir teisėtvarkos komitete, kad registruosime patobulintą?), o valdantieji, pasivogę idėją tuo tarpu pristato kaip savo.

Kai kurios Europos valstybės jau priėmė sprendimą leisti dirbti tik žaliąjį (galimybių) pasą turintiems darbuotojams. Tuo metu darbuotojų ir darbdavių atstovai Lietuvoje sako, kad mūsų šalyje tokia tvarka vargu ar būtų efektyvi. Tačiau tokią savo nuomonę abi pusės grindžia skirtingais argumentais.

Pusėje Afrikos šalių nuo koronaviruso paskiepyta tik 2 proc. ar mažiau gyventojų, ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Iš 54 žemyno šalių 15 sugebėjo iki rugsėjo 30 dienos paskiepyti mažiausiai 10 proc. žmonių ir pasiekti Pasaulio sveikatos asamblėjos, aukščiausio sveikatos apsaugos politiką formuojančio  tarptautinio organo, gegužę nustatytą uždavinį.

Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje keliolikai pacientų nustatytas koronavirusas. Nors dauguma serga besimptome, lengva forma, keli pacientai iškelti į kitą skyrių, o du, pasak laikinai einančios pareigas Kėdainių ligoninės direktorės Ritos Kuodienės, nevakcinuoti pacientai mirė. Galimai tariant, atsitiktiniu būdu nustačius, kad koronaviruso židinys atsirado Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje, pranešama, kad šiuo metu teigiamą COVID-19 testą turi 18 ten gulinčių pacientų.

Nepasitikėjimas skiepais ir įvairių sąmokslo teorijų palaikymas – šios dvi pagrindinės priežastys neskatina skiepytis dalies vilniečių. Dideli pandemijos mirtingumo skaičiai negąsdina kas dešimto skiepų oponento – jie tikisi lengvai persirgti COVID-19. Tokį skiepų priešininko portretą padėjo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės užsakyta apklausa, kurios metu buvo apklausti tūkstantis iki šiol nuo COVID-19 nepasiskiepijusių vilniečių.

Daugeliui tėvų dvejojant, ar skiepyti moksleivius nuo koronaviruso, gydytojai vis garsiau kalba apie skiepų naudą. Jie vardija ne tik sunkias ligos pasekmes sveikatai, bet ir mokslams, kurie be skiepų vėl gali persikelti į nuotolį. O „Pfizer“ jau skelbia apie naujausius tyrimus, leisiančius skiepyti dar mažesnius vaikus, bet tam prieštarauja alternatyvias organizacijas kuriantys specialistai, greitais mažamečių skiepais abejoja ir tėvai.

NBA priėmė sprendimą, kad nepasiskiepiję krepšininkai už praleistas rungtynes negaus algų. Labiausiai tai palies Niujorko, Bruklino ir Oklando rungtynių dalyvius, nes šiuose miestuose visi renginių dalyviai turi būti paskiepyti. Bradley Bealas, Kyrie Irvingas ir Andrew Wigginsas yra garsiausi krepšininkai, kurie iki šiol vengia skiepytis.  Visai neseniai pasiskiepyjo kurį laiką dėl vakcinos efektyvumo dvejojęs vienas geriausių NBA krepšininkų LeBronas Jamesas.

Visi žinome, jog Lietuvos gyventojai turi skirtingą požiūrį į koronavirusą ir vakcinaciją. Tačiau ar egzistuoja tik dvi „stovyklos“ – tie, kurie skiepijasi ir kurie ne? Ištyrus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad vyrauja keturi gyventojų segmentai, kurie skiriasi pagal elgseną, nuostatas, susijusias su vakcinacija, bei demografines charakteristikas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas prieš žurnalistų kameras pasiskiepijo trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze. Savo pavyzdžiu labiausiai jis siekia įkvėpti beveik ketvirtadalį amerikiečių, kurie išvis nesutinka skiepytis. Savo ruožtu amerikiečių farmacijos milžinė „Pfizer“ skelbia pradėjusi plataus masto geriamojo vaisto nuo koronaviruso tyrimą. Jungtinių Valstijų prezidentas Baltuosiuose rūmuose ruošiasi trečiajai vakcinos nuo koronaviruso dozei.

Prasidėjo laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės – dešimtis tūkstančių specialių jaukų į pasienio laukus ir miškus lakūnai paskleIdžia iš lėktuvų. Tačiau specialistai įspėja žmones neliesti rasto jauko. Jame esanti kapsulė yra su gyva pasiutligės vakcina, skirta tik laukiniams gyvūnams. Palietęs plikomis ir, pavyzdžiui, žaizdotomis rankomis, žmogus gali pats užsikrėsti pasiutlige. O ir namie laikomiems keturkojams tokia vakcina netinka – jie skiepijami kitokiu būdu.

Bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ antradienį pranešė pradėjusios teikti JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA) duomenis, turinčius tapti pagrindu rekomenduoti vartoti jų sukurtą vakciną nuo COVID-19 vaikams, kurių amžius – nuo penkerių iki vienuolikos metų. Per naujausią koronaviruso pandemijos bangą, visų pirma lemiamą užkrečiamesnio delta varianto, COVID-19 dažniau diagnozuojamas vaikams.

Prasidėjus rudeniui ir artėjant šaltajam metų sezonui gydytojai primena apie būtinybę nepamiršti ne tik skiepo nuo COVID-19, bet ir gripo ir pneumokokinės infekcijos. Infektologų draugija teikia rekomendacijas, kokiu intervalu jas galima įskiepyti. Anksčiau specialistai akcentavo, kad tarp skirtingų skiepų reikia padaryti bent dviejų savaičių pertrauką.

Visuomenėje nerimsta aistros dėl vakcinavimo nuo COVID-19: žiniasklaidoje, o ypač socialiniuose tinkluose verda tikros kovos tarp skiepų šalininkų ir priešininkų. Mokslo, teigiančio, kad vakcinacija – neabejotinai efektingiausias būdas kovoti su pandemija, pusėn stojo ir katalikų bažnyčia, tačiau čia, kaip ir visoje visuomenėje, vienos nuomonės nėra – kai kurie kunigai naudojasi tribūna skelbti abejotinas teorijas ir smerkti pasiskiepijusius parapijiečius.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį paragino vyriausybę priimti sprendimą dėl privalomo mokytojų, medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimosi nuo COVID-19. Šį raginimą jis paskelbė pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“. Anksčiau skelbta, kad reikalavimas visiems sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos sektoriaus darbuotojams skiepytis nuo COVID-19 gali įsigalioti lapkričio 1 dieną, praėjusią savaitę vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas.

Reaguodamas į kalbas apie būsimą karantiną, žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis ironiškai priminė savo pasiūlymą, kurį skelbė praėjusių metų gruodį. „Kartoju seną siūlymą pabaigti su virvutės stumdymu: kas nesiskiepijo (be rimtos rimtos priežasties), pats moka už gydymą“, – sako R. Kuodis. Bet ar tikrai nesiskiepijantys už gydymą turėtų mokėti iš savo kišenės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Nuo koronaviruso mirusio vyro šeima papasakojo skaudžius savo išgyvenimus. Jų teigimu, Antony Ayiotis skiepytis atsisakė, nes „nedaug ėjo iš namų“. Nuo koronaviruso miręs keturių vaikų tėvas sakė, kad iš namų išeina retai, todėl vakcinos jam nereikia. Antony Ayiotis (38) mirė ligoninėje rugsėjo 17 dieną, prieš tai sunkios būklės ligoninėje praleidęs savaitę.

Visi politikai turėtų prisiimti bendrą atsakomybę esant tokiai kritinei situacijai dėl pandemijos valdymo, sako socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Anot jos, esant per mažam pasiskiepijusių senjorų skaičiui, reiktų ieškoti individualaus priėjimo prie kiekvieno vyresnio žmogaus. Tokią mintį ji išsakė TV3 Žinių „Dienos komentare“. Buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltina premjerę Ingridą Šimonytę, kad ji neįtikino per vasarą žmonių skiepytis.

Visuomenei susiskaldžius koronaviruso klausimais, ne išimtis – ir studentai. Vieni teigia palaikantys Vyriausybės sprendimą reikalauti galimybių paso akademinėje aplinkoje, o kiti yra pasimetę – kalba apie emigraciją ir sunkią psichologinę būseną. Psichologė teigia, kad nežinomybė ir situacijos neapibrėžtumas kelia baimę, o profesorius Saulius Čaplinskas pasigenda ir informacijos, kuri motyvuotų jaunimą priimti informuotus sprendimus.

Skiepytis siūlančios vaistinės šiuo metu vakcinų nuo erkinio encefalito ir COVID-19 atsargas papildė ir vakcinomis nuo šaltojo sezono ligos – gripo. Pavasarį norinčiųjų pasiskiepyti nuo erkių platinamos ligos antplūdžio sulaukę vaistininkai panašios situacijos tikisi ir kalbėdami apie gripą bei teigia pastebėję, jog koronaviruso pandemija atsigręžti į skiepus paskatino ir anksčiau to nedariusius.

Įsigalioję galimybių paso ribojimai kai kuriuos papiktino, kai kuriuos privertė susimąstyti dėl prioritetų. Kompozitorius bei atlikėjas Stanislavas Stavickis–Stano sako, kad kiekvieno nuomonės reikia išklausyti. Jis atskleidė esantis stipriai už skiepus ir prabilo apie savo požiūrį į valdžios veiksmus. Per Lietuvą kaip banga nuvilniję mitingai dėl žmonių nepasitenkinimo skiepų tvarka bei apribojimų sukėlė įvairias žmonių reakcijas.

Norint reikšmingai padidinti vakcinavimo apimtis šalyje, vakcinuoti pacientus turėtų būti leista ne tik sveikatos priežiūros specialistams ar vaistininkams, bet ir farmakotechnikams. Tokią mintį kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą bei Sveikatos ministeriją išsakė Kauno kolegijos atstovai.

Nuo gripo šį sezoną planuoja skiepytis kiek daugiau nei penktadalis šalies gyventojų. Tai parodė paskutinę rugpjūčio savaitę „Eurovaistinės“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. 41 proc. apklaustųjų mano, kad nešiojant kaukes ir dezinfekuojant rankas užsikrėtimų gripu tikimybė maža, 35 proc. teigia, jog jeigu imunitetas stiprus, gripu nesusirgs.

Suomijos parlamentarai antradienį pritarė nacionalinio „korona paso“ planams, nors naujų užsikrėtimo atvejų šalyje mažėja ir tai reiškia, kad schema gali likti nepanaudota. Vadinamieji skiepų pasai jau naudojami tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija ir Nyderlandai, reikalaujančiose, kad uždarose patalpose ar viešose erdvėse besilankantys žmonės pateiktų pasiskiepijimo nuo COVID-19, neigiamo koronaviruso testo atsakymo ar ankstesnio persirgimo įrodymą.

Įmonėse, kur dirba aukštesnį išsilavinimą turintys ar didesnį atlyginimą gaunantys asmenys, yra didesni pasiskiepijusių skaičiai, teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Gauti patvirtintą vakciną nuo COVID-19 yra akivaizdi nauda sveikatai: du skiepai suteikia iki 95 procentų imunizaciją. Tačiau, naudojant bet kokią vakciną, atsiranda šalutinis poveikis, o vienas ekspertas ragina ištirti mėnesinių pokyčius po skiepijimo.

Šią savaitę, rugsėjo 20, 22 ir 22 dienomis, norintieji kviečiami skiepą nuo COVID-19 gauti atvykus prie „Lidl“ parduotuvių Vilniuje ir Kaune. Šiomis dienomis prie „Lidl“ parduotuvės Vilniuje ir dviejų parduotuvių Kaune bus galima pasiskiepyti skiepų autobuse arba mikroautobuse, rašoma pranešime spaudai. Rugsėjo 20 d., pirmadienį, nuo 16 iki 20 val. bus galima pasiskiepyti Vilniuje, Naujininkuose, prie Kapsų g. 1 esančios „Lidl“ parduotuvės.

Nors viena didžiausių pastarojo meto aktualijų išlieka COVID-19 pandemija, baiminamasi, kad jau kelis metus „dingęs“ gripas gali grįžti su dviguba jėga. Neatsitiktinai specialistai šiuo metu ragina skubėti pasiskiepyti ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų ne mažiau pavojingų infekcijų – gripo ir pneumokokinės infekcijos.  Šalies poliklinikos ir privačios šeimos medicinos klinikos jau kviečia gyventojus skiepytis nuo gripo.

Kinija nuo COVID-19 jau visiškai vakcinavo daugiau nei 1 mlrd. arba 71 proc. savo gyventojų, rodo ketvirtadienį oficialiai paskelbti duomenys. Šalis, kur naujasis koronavirusas buvo aptiktas pirmą kartą, sugebėjo pažaboti jo plitimą savo teritorijoje, tačiau skuba kuo greičiau paskiepyti didžiąją daugumą gyventojų, šalies pietryčiuose įsižiebus naujam židiniui. „Rugsėjo 15 dienos duomenimis, visoje šalyje skiepams buvo panaudota 2,16 mlrd.

Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) paskelbė, kokia bus testavimo politika prevencijai dėl koronaviruso lygoje. NBA nevers krepšininkų skiepytis ir kiekvienas galės rinktis, nors jau dabar pasiskiepijusių žaidėjų skaičius siekia apie 85 proc. Pilnai pasiskiepiję krepšininkai neprivalės testuotis reguliariai, tuo tarpu nepasiskiepijusių gyvenimas bus sunkesnis. Skiepo negavusių atletų bus reikalaujama neigiamo koronaviruso testo treniruotės ir kelionės į rungtynes dieną.

Jungtinė Karalystė antradienį pranešė, kad visiems vyresniems nei 50 metų gyventojams ir kitiems rizikos grupių asmenims bus siūloma pasiskiepyti trečia vakcinos nuo pandeminio koronaviruso doze, ekspertams pareiškus, kad sustiprinančioji dozė reikalinga siekiant apsisaugoti nuo atsparumo sumažėjimo šią žiemą.

Valdančiųjų svarstoma iniciatyva leisti nušalinti nuo darbo skiepytis atsisakančius kai kurių profesijų darbuotojus turi panašų rėmėjų ir priešininkų skaičių. Portalo 15min.lt užsakymu „Norstat LT“ atliktos apklausos metu tokioms priemonėms pritarė 44,6 proc.,  prieš buvo 48,1 proc. apklaustųjų. 19 proc. pasirinko atsakymą, kad visiškai pritartų, 25 proc. – labiau pritartų. Įstatymui labiau nepritartų 17 proc., o visiškai nepritartų – 32 proc. apklaustųjų.

Kaip Lietuvoje, taip ir užsienyje – nerimsta aistros dėl nepatogumų nenorintiems skiepytis. Prancūzijoje dėl to į gatves išėjo dešimtys tūkstančių protestuotojų, neišvengta ir smurto. Tulūzos mieste prieš skiepus nusiteikusius demonstrantus užpuolė būrys chuliganų. Smurtas pratrūko ir Graikijoje, o Lenkijoje protestuoja medikai. Prieš vadinamuosius Prancūzijos „Sveikatos pasus“ Tulūzos gatvėse vykstantis protestas staiga virsta didžiulėmis masinėmis muštynėmis.

Jungtinės Karalystės vyriausybė atsisakė plano reikalauti žmonių Anglijoje parodyti „skiepų pasus“ einant į tokias vietas kaip naktiniai klubai, sekmadienį paskelbė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas. Anksčiau vyriausybė skelbė, kad „skiepų pasai“ bus įvesti šio mėnesio pabaigoje, nepaisant verslo ir kai kurių konservatyvių parlamentarų nepritarimo.

Į portalą tv3.lt kreipėsi alytiškė Eglė (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.), teigianti patyrusi itin retą reakciją į COVID-19 skiepą. Moteris sako, kad po skiepo jai sutino krūtis ir sutriko menstruacinis ciklas. Specialistai patvirtina gavę ne vieną panašų skundą, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti ryšio su skiepu negali. 27-erių Eglė teigė esanti sunerimusi dėl savo sveikatos ir pasidalindama savo istorija nori įspėti kitas jaunas moteris.

Vieni žmonės protestuoja prieš galimybių pasus ir skiepus nuo koronaviruso – kiti, panašu, pasiryžę nelegaliai susišvirkšti net kelias vakcinos dozes už pinigus. Į Marijampolės vakcinavimo centrą šiandien atėjo vyras su svetimais dokumentais ir prisipažino svetimą vakciną norėjęs susišvirkšti už 100 eurų ir tai daro ne pirmą kartą. Su svetimų moterų pasais susišvirkšti skiepų kelis kartus atėjo ir jauna moteris.

Valstybines mokyklas Los Andžele lankantys 12 metų ir vyresni vaikai iki kitų metų pradžios turės visiškai pasiskiepyti nuo COVID-19, ketvirtadienį paskelbė miesto švietimo vadovai. Tai pirmas svarbių švietimo tarybų tokio pobūdžio reikalavimas Jungtinėse Valstijose. Los Andželo jungtinės mokyklų apygardos (LAUSD) – antros pagal dydį šalyje – sprendimas priimtas Amerikai grumiantis su pandeminio koronaviruso plitimu, didele dalimi nulemtu itin užkrečiamos viruso delta atmainos.

Vaistinės pradeda skiepyti nuo sezoninio gripo. Šiemet vakcinos Lietuvą pasiekė rekordiškai anksti ir vaistininkė Laura Mockutė sako, kad skiepytis reikia jau dabar, nes peršalimo ligų smarkiai padaugėjo jau rugpjūčio pabaigoje ir galima prognozuoti, kad šis gripo sezonas nebus toks ramus, kaip pernai. Gripas, COVID-19 ir peršalimo ligos nėra tas pats, nors jų simptomai ir gali būti panašūs.

Didieji prekybos ir pramogų centrai ruošiasi galimybių pasų patikrai. Jie bus tikrinami prie įėjimų, tad gyventojai be galimybių paso ar kito jį atitinkančio dokumento, kuris įrodo vakcinacijos, persirgimo faktą arba neigiamo testo rezultatą, negalės patekti ne tik į parduotuves, bet ir įstaigas, kuriose galimybių pasas nereikalingas. Pavyzdžiui, gyventojai negalės lankytis vaistinėse, pašte ar banke. Šių įstaigų atstovai sprendimą kritikuoja.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 12 tūkst. 252 žmonės: 4576 iš jų gavo pirmąją, 7676 – antrąją skiepo dozę, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 693 tūkst. 402 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 560 tūkst. 457 asmenys. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Vis daugiau darbuotojų skundžiasi, kad juos atleidžia iš darbo dėl to, kad jie nėra pasiskiepiję ir nesutinka testuotis. Tačiau atleidimo priežastis nurodo kitokias. Darbuotojų atstovai sako, kad darbdaviai darbuotojus dėl skiepų diskriminuoja. O tuo metu darbdaviai tikina, kad nepasiskiepiję darbuotojai yra pavojingi. Kaunietė Lina (vardas pakeistas, – aut. past.

Prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai vertina siūlymą nemokėti ligos išmokos nepasiskiepijusiesiems ir koronavirusu susirgusiems žmonėms. „Ligos išmokų klausimu aš turiu labai rimtų abejonių, ar sprendimas nemokėti ligos išmokų atitiktų Konstituciją, taip kad išvadą galima daryti automatiškai“, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas pataisas trečiadienį Seime žurnalistams komentavo prezidentas.

Socialiniuose tinkluose platinama melaginga informacija apie tariamą „Pfizer“ vadovo neįleidimą į Izraelį, nes šis „nėra pasiskiepijęs“. Tokiu būdu bandoma įteigti, kad patys „Pfizer“ vadovai nėra pasiskiepiję antrąja savo vakcinos doze, nors iš tiesų ši istorija siekia dar 2021-ųjų kovo mėnesį ir visiškai nesusijusi su nenoru skiepytis. Pandemija ir vakcinacija pagimdė begalę keistų sąmokslo teorijų.

Sveikatos teisės institutas (STI) – naujai susikūrusi medicinos ir teisės ekspertų grupė kritikuoja dabartinius valdančiųjų sprendimus dėl COVID-19 pandemijos valdymo. Jie pateikia savo įžvalgas ir nurodo, kad labiausiai žmones priešinantis dalykas – galimybių pasas, ribojimais vedinas vakcinacijos skatinimas. Ekspertų teigimu, Lietuva privalo sekti valstybių, geriau besitvarkančių su pandemija, pėdomis.