Dauguma studentų yra įgiję imunitetą koronavirusui ir pasiskiepiję, jie pritaria tokiai tvarkai ir džiaugiasi, kad studijos gali vykti gyvai. Vilniaus universiteto (VU) studentė sako, kad pasiskiepijusi ji jaučiasi žymiai saugiau.
„Užsikrėsti, žinoma, bijau, bet esu pasiskiepijusi, dėl to žinau, kad susirgusi galėsiu išvengti didesnių komplikacijų“ – sako ji.
Mergina priduria, kad kai kuriems trūksta žinių apie skiepus: „Svarbu, kad visi šviestųsi apie skiepus iš patikimų šaltinių, o ne susidarytų nuomonę apie juos perskaičius komentarus ar paklausius kitų žmonių“.
Dar viena VU studentė taip pat palaiko Vyriausybės sprendimą reikalauti galimybių paso aukštosiose mokyklose ir teigia žinanti, kaip veikia skiepai, nes mokosi medicinos fakultete.
„Palaikau šį sprendimą, nes galimybių pasas šiek tiek priverčia žmones suskubti skiepytis ir daug mažiau rizikuoti savo sveikata bei gyvybe“ – sako studentė Gabrielė ir priduria, kad pasiskiepijus yra mažesnė galimybė patekti į ligoninę dėl užsikrėtimo koronavirusu, mažiau apkraunamos ligoninės bei jų darbuotojai, o taip lengviau užtikrinama reikalinga medicininė pagalba kitiems.
Dalis studentų yra pasimetę: galvoja apie emigraciją
Kai kurie studentai tikina, kad dėl galimybių paso reikalavimų nusprendė stabdyti studijas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentė kalba, kad dėl ribojimų svarsto apie emigraciją.
„Jeigu tokie ribojimai nesiliaus galioti ir bus neįmanoma tęsti studijų – jas teks nutraukti. Jeigu nebus galima pabaigus studijas dirbti pagal specialybę ar be skiepo, ar be testo už 80 eurų kas savaitę, važiuosiu į užsienį.
Joks studentas, kuris moka nuomą, pradeda savarankišką gyvenimą negali sau leisti testuotis už 80 eurų kas kelias dienas, net jeigu ir kas savaitę. Per mėnesį susidarytų virš 300 eurų tik testams“ – sako studentė.
Pasak jos, dauguma nepasiskiepijusių žmonių, kurie studijuoja, negali sau leisti prabangos taip dažnai testuotis, kaip reikalauja aukštųjų mokyklų įstaigos, ir už tai mokėti, kad patektų į kolegiją ar universitetą.
Kauno kolegijoje studijuojanti mergina teigia, kad nesiskiepiję ir galimybių paso neturintys studentai neturi kitų pasirinkimų, todėl pasiskiepija.
„Kadangi nesuteikiamos jokios alternatyvos, o tu nori mokytis, dauguma studentų pasiskiepijo per prievartą. Sėdėdami skiepų kabinete – verkė“, – teigia mergina.
Pasak studentės, mokymosi įstaigos administracija į studentų nepasitenkinimą reaguoja vienašališkai: „Jūs esate mažuma“.
Čaplinskas: „Jaunimas turi priimti informuotą sprendimą“
Profesoriaus, užkrečiamųjų ligų specialisto S. Čaplinsko teigimu, jaunimas nežino, kokį sprendimą priimti, nes yra netinkamas visuomenės švietimas.
„Akademinis jaunimas yra šviesiausia visuomenės dalis ir, iš esmės, tai mūsų visuomenės, kaip sakant, ateitis, tai jeigu šviesiausiai visuomenės daliai, kuri yra ateitis, kuri naudojasi visomis šiuolaikinėmis technologijomis, siekia mokslo, yra skaitmeniška, yra ir turi būti pažangi, kyla kažkokių tai klausimų, sakykime, dėl COVID-19 pandemijos, šiuo atveju – dėl skiepų, dėl galimybių pasų, dėl segregacijos ir t. t., tai čia, ko gero, parodo, kad mes turime problemą valstybėje.
Jeigu jie negavo atsakymo sau, jeigu jie jaučiasi, na, vieni – galbūt segreguojami, kiti – priešingai, jeigu šita dalis visuomenės jaučia, kad neatsakoma į jų klausimus, tai ką tada kalbėti apie kitus – apie tuos žmones, kurie yra ar amžiuje, ar nesinaudoja internetu, ar nemoka užsienio kalbų, gyvena vienkiemiuose.
Jaunimas turi priimti informuotą sprendimą. Kas nepadaryta ir kur tai mus nuves, jeigu žmonės priims sprendimą skiepytis dėl spaudimo, o ne dėl informuoto supratimo, ne dėl savo sveikatos? Reikia, kad atsirastų motyvacija elgtis vienaip ar kitaip. Kažkas ne taip su komunikacija, su švietimo visa sistema ir organizavimu visuomenės švietimo.
Jeigu labiausiai išsilavinimo siekianti visuomenės dalis negauna reikiamos informacijos arba ji nepasiekia studentų, kaip sakant, proto ir širdies, tai reikia labai rimtai susirūpinti, kas valstybėje ne taip su komunikacija“ – sako S. Čaplinskas.
VU Filosofijos fakulteto Konsultavimo ir mokymų centro psichologės Ievos Džermeikaitės teigimu, normalu, kad nežinomybė ir situacijos neapibrėžtumas kelia baimę, tačiau kol kas galimybių pasas yra vienintelė išeitis, leidžianti tęsti įprastas veiklas.
„Vis tik didžioji dauguma universiteto bendruomenės narių yra pasiskiepijusi, tačiau natūralu, kad apskritai baimę kelia nežinomybė ir situacijos neapibrėžtumas. Nerimaujame dėl to, ko nežinome ar nesame tikri. Galimybių pasai leidžia pasijausti saugiau ir bent iš dalies tęsti įprastas veiklas tiek mokslo srityje, tiek kitose“ – sako ji.
