Mergina dalijosi, kad universitetai gana drastiškai vykdo skiepų skatinimo politiką ir palieka už „borto“ studentus, kurie yra nepersirgę arba atsisako skiepo dėl asmeninių priežasčių. Savo ruožtu aukštosios mokyklos šiems studentams siūlo periodiškai testuotis ir teigia, kad ne visas studijų programas gali jiems vykdyti nuotoliniu būdu. Be to, universitetai nurodo, kad laikosi Vyriausybės nutarimų ir Darbo kodekso reikalavimų, todėl iš studentų galimybių paso reikalauja pagrįstai.
Galimybių paso reikalavimas prirėmė prie sienos: teko stabdyti studijas
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentė Ieva (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) portalui tv3.lt atskleidė, kad galimybių paso reikalavimas sukėlė jai rimtų sunkumų.
Gali atrodyti, kad nesiskiepijęs ar nepersirgęs COVID-19 studentas lieka it užspeistas į kampą – be galimybių paso negali lankyti užsiėmimų, vykstančių gyvai. Vienintelė išeitis – atlikti PGR tyrimą kas 7–10 dienų ir tik tuomet leidžiama patekti į universiteto patalpas.
Apsvarsčiusi šias alternatyvas, Ieva nusprendė iš viso sustabdyti savo studijų procesą – pasiėmė akademinės atostogas.
„Viskas labai paprasta – tiesiog negaliu tęsti studijų. Nėra pritaikytas joks hibridinio mokymo formatas. Pavyzdžiui, kad teiktų paskaitų įrašus ar kažkaip kitaip visiems užtikrintų mokslą. <...> Girdžiu ne vieną istoriją, kad daugeliui žmonių tenka stabdyti studijas“, – minėjo Ieva.
Ji mokosi Filologijos fakulteto magistro studijų programoje, kur nuo šių mokslo metų didžioji dalis užsiėmimų vyksta vien kontaktiniu būdu.
„Mane labiausiai nuvylė, kad nebuvo svarstyta jokių galimybių taikyti kitokius būdus ir priimti visus mokslo, akademinės bendruomenės narius, kad jiems visiems būtų užtikrintas mokymasis. Tai labiausiai nuliūdino“, – nuomone dalijosi mergina.
Dar pirmomis rugsėjo dienomis Ieva pasinaudojo akademinėmis atostogomis, nes vylėsi, kad po 1 metų galės be jokių kliūčių dalyvauti studijų procese.
„Tikiuosi, kad po metų pasitaisys situacija. Kad viskas vyks per nuotolį arba bus pritaikyta studijuoti tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu. Kad bus kažkokie sprendimai rasti“, – teigė ji.
Neketina mokėti už testus iš savo kišenės
Mergina atsakė, kad neketina periodiškai atlikti COVID-19 testų, nes apskaičiavo, kiek tai atsieitų lėšų, laiko ir kiek sukeltų fizinio diskomforto. Be to, saugumo reikalavimai kinta vos ne kasdien, todėl verta laukti, kol situacija taps aiškesnė, teigė Ieva.
Anksčiau skelbta, kad COVID-19 testas galiotų 48 valandas, tačiau dabar studentams išimties tvarka galima atlikti profilaktinius tyrimus kas 7–10 dienų. Pagal Vyriausybės nutarimą, nuo spalio 15 d. už testus reikės susimokėti iš savo kišenės.
„Rugsėjo 1-ąją buvo nuosprendis, kad būtų testuojamasi kas dvi dienas PGR testais. Aš suprantu, kad testavimas tikrai padėtų ir kad turiu galimybę tęsti studijas, bet galima paprastus matematinius veiksmus paskaičiuoti: kiek per mėnesį reikėtų tų testų, kiek kainuoja ir kokie pojūčiai yra. Aš manau, kad gal verčiau palaukti metus, kol visa situacija stabilizuosis, viskas nesikeis kas dieną, kaip yra ir su pačiu galimybių pasu. Kol įsigalios ribojimai, kurie bus stabilūs ir apsvarstyti iš visų pusių. Manau, kad geriau yra palaukti metus, negu taršyti savo nosiaryklę testais ir dar mokamais“, – komentavo Ieva.
Jos teigimu, testų apmokestinimas studentams gali tapti nepageidaujama finansine našta. Todėl sužinojusi, kad už tyrimus studentams reikės mokėti iš asmeninių lėšų, Ieva ilgai negalvojo ir nusprendė studijas stabdyti.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas portalui tv3.lt sakė, kad COVID-19 tyrimai bus apmokestinti nuo spalio vidurio norint paskatinti studentų vakcinaciją.
„Lietuvos studentų sąjunga pasisako už saugų grįžimą į kontaktines studijas, todėl kviečiame studentus vakcinuotis. Ši testavimo tvarka yra orientuota į dar nespėjusius pasiskiepyti arba iš užsienio atvykusius studentus, todėl tikimės, kad pasibaigus nemokamo testavimo terminui, tie, kurie dar nėra įgiję imuniteto COVID-19 ligai, pilnai vakcinuosis ir tęs studijas kontaktiniu būdu“, – teigė LSS prezidentas.
Mergina sakė suprantanti, kad universitetai vadovaujasi skiepų skatinimo politika, tačiau turėtų atsižvelgti į visų studentų poreikius. Jos manymu, nėra būtinybės kai kurias studijų programas vykdyti kontaktiniu būdu.
„Aišku, labai nuostabu yra sėdėti su dėstytojais ir diskutuoti paskaitoje, sėdint vienoje auditorijoje, bet mano studijų programoje arba bent jau Filologijos fakultete, mano nuomone, nėra reikalingas kontaktinis mokymas. Jis reikalingas, pavyzdžiui, medicinos arba gamtos mokslų studentams, kurie dirba laboratorijose, dalyvauja praktikose. Ten iš tiesų yra reikalingas galimybių pasas. Tačiau tam tikri fakultetai turėtų persvarstyti, ar yra reikmė tokius sprendimus padaryti ir taip drastiškai elgtis“, – svarstė mergina.
Universitetas: absoliuti dauguma studentų lanko kontaktinius užsiėmimus
Vilniaus universitetas (VU) atsakė, kad iš studentų pusės tenka išgirsti panašių nusiskundimų dėl galimybių paso taikymo. Tačiau universiteto bendruomenė gana noriai skiepijasi, todėl retas atvejis, kad studentas negalėtų dalyvauti kontaktiniuose užsiėmimuose ir turėtų periodiškai atlikti COVID-19 testus, sakė VU atstovė žiniasklaidai Liudmila Januškevičienė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, imunitetą nuo koronaviruso įgijo, t. y. persirgo arba pilnai vakcinavosi, 79 proc. VU studentų, o bent viena doze pasiskiepijo 87 proc. studentų. „Džiaugiamės, kad didžioji dauguma VU studentų sėkmingai dalyvauja kontaktiniame studijų procese“, – sakė VU atstovė.
Likusi dalis studentų, kurie dėl objektyvių (medicininių) arba subjektyvių priežasčių nėra įgiję imuniteto COVID-19 ligai, gali kontaktiniu būdu dalyvauti studijų procese turėdami neigiamą PGR tyrimo rezultatą.
Studentams be galimybių paso siūloma ir kita išeitis – studijuoti nuotoliniu būdu, tačiau tik tais atvejais, kai studijos gali vykti per nuotolį.
Tačiau, kaip nutiko Ievai, ne visos studijų programos šį rudenį pritaikytos nuotoliniam mokymui. VU atstovė paaiškino, kodėl taip yra: „Praktiniai užsiėmimai vien nuotoliniu būdu negali būti vykdomi dėl <...> studijų rezultatų pasiekimui reikalingos universiteto infrastruktūros arba poreikio atlikti praktines užduotis gyvai.“
Portalas tv3.lt teiravosi, ar apskritai universitetai turi teisę reikalauti, kad studentas turėtų galimybių pasą.
Pasirodo, aukštosios mokyklos vadovaujasi Vyriausybės nutarimu, kuriame nurodyta, kad kontaktiniai užsiėmimai leidžiami tik asmenims, kurie pasiskiepiję viena iš šių COVID-19 ligos vakcinų, persirgę arba kuriems atliktas COVID-19 tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas.
Dar vienas teisės aktas įpareigoja universitetą reikalauti galimybių paso – tai Darbo kodeksas, pagal kurį darbdavys privalo užtikrinti saugias, sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visiems darbuotojams, o kartu ir studentams.
„Negalime rizikuoti nei vieno studento ar darbuotojo sveikata. Kol kas nėra sugalvota efektyvesnių saugumo užtikrinimo būdų, todėl turime pasitikėti esamais“, – tv3.lt komentavo VU atstovė.
Atsakė, kur kreiptis studentui, negalinčiam skiepytis dėl sveikatos
O štai Vytauto Didžiojo universitete (VDU) apie 75 proc. studentų yra pasiskiepiję. Pasak VDU Studijų prorektorės dr. Simonos Pilkienės, natūralu, kad studentams kyla nusiskundimų dėl galimybių paso, tačiau aukštoji mokykla ieško jiems palankiausių sprendimų.
„Pastaruoju metu švietimo sistemoje susiduriama su labai sudėtinga, precendento neturinčia situacija, susijusia su COVID-19 valdymu. <...> VDU administracijai yra be galo svarbu, kaip jaučiasi ir dėl ko nerimauja bendruomenė. Nuolat ieškome subalansuotų sprendimų, kad kuo didesnė jos dalis jaustųsi saugiai ir užtikrintai – vykdome dialogą, atsakome į kylančius klausimus, susitinkame su studentais, jų tėvais arba įtėviais nuotoliniuose susitikimuose“, – tv3.lt komentavo VDU prorektorė.
Paklausta, ar pasitaikė atvejų, kad dėl galimybių paso reikalavimo studentai nusprendžia pasinaudoti stabdyti studijų procesą, S. Pilkienė atsakė: „Studentai nusprendžia imti akademines atostogas dėl asmeninių, sveikatos priežasčių. Nesame pastebėję atvejų, kurie būtų tiesiogiai susiję su galimybių pasu. <...> Anaiptol, buvo padaugėję studentų, nusprendusių susistabdyti studijas praėjusiais metais, karantino metu, dėl kylančių sunkumų studijuojant nuotoliniu būdu.“
VDU prorektorė nurodė, kaip turėtų elgtis studentai, negalintys skiepytis dėl sveikatos būklės.
„Studentai, kuriems nerekomenduojama skiepytis, kviečiami kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas, įtardamas, kad pacientui nerekomenduojama skiepytis dėl alergijos vakcinos sudedamosioms dalims ar kitų priežasčių, išrašo siuntimą pacientui pas alergologą-imunologą arba infektologą, kuris (jei nustato) kontraindikaciją, pažymi specialiu ligos kodu paciento e.sveikata.lt paskyroje. Tokiems asmenims norint gauti galimybių pasą testuotis yra būtina, bet PGR ar kitas tyrimas bus nemokamas ir atliekamas mobiliuose punktuose“, – paaiškino ji.
Studijų užsiėmimai VDU vyksta kontaktiniu būdu, tačiau neturintiems galimybių paso arba esantiems saviizoliacijoje studentams sudaromos sąlygos stebėti paskaitą nuotoliniu būdu. Tačiau visai kas kita, jei reikia atsiskaityti praktinį arba laboratorinį darbą – tai atlikti studentas turi kontaktiniu būdu, nes to reikalauja užduoties specifika arba universiteto turima infrastruktūra.
„Pilnos nuotolinės studijos vykdomos tuomet, jei studentas yra priimtas į nuotoliniu būdu vykdomą programą, ir tai atsispindi studijų sutartyje“, – sakė S. Pilkienė.
