Vyriausybės nutarimu įtvirtinta, kad galimybių paso neturintiems asmenims kaukės paslaugų teikimo ir viešose uždarose vietose lieka privalomos. Tuo metu vietose, kur paslaugos teikiamos su galimybių pasu, šios apsaugos priemonės tik rekomenduojamos.
Nors kai kam leidimas nusimesti kaukę parduotuvėse – seniai lauktas, epidemiologai čia įžvelgia daugiau rizikų. Medikai savo ruožtu skuba socialiniuose tinkluose skleisti žinią, kad galimybių pasas – tai ne „garantijų paketas“ ir ne „gelbėjimosi plaustas“, todėl ragina tiek dėvėti kaukes, tiek laikytis atstumų, vėdinti patalpas ir t.t.
Siūlo įsivertinti riziką
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja Daiva Razmuvienė sakė nepritarianti tam, kad būtų leista visiškai atsisakyti kaukių.
„Manau, kad ne visai reikėtų leisti atsisakyti kaukių, nes vis dėlto visiems yra žinoma, kad ir paskiepytas asmuo gali platinti virusą. Nors jis [paskiepytas] gal ir jausis, kad yra neužkrečiamas, bet išties nėra taip.
Ir kaip buvo skelbta, kad su galimybių pasu galės leisti į parduotuves ar kitur ir nereikės kaukės, manau, kad vis dėlto kiekvienas turėtų įvertinti riziką“, – pabrėžė ji.
D. Razmuvienė sutiko, kad tai gali kelti žmogui vos ne pasipiktinimą, neva kam jis skiepijosi, jei kaukės vis tiek reikės, tarsi nebėra motyvacijos skiepytis.
„Tačiau, manau, kaukės nešiojimas vis dėl to nėra toks didelis diskomfortas lyginant su tuo, kad būtų uždarytos mokyklos ar žmogus susirgęs gulėtų ligoninėje“, – svarstė ji.
Gydytoja pridūrė, kad tiek tik kaukių rekomendavimas, tiek atstumų atsisakymas baruose, restoranuose – gana drąsūs sprendimai.
Delta atmainą platina taip pat efektyviai
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas priminė, jog jau įrodyta, kad tiek pilnai paskiepytas, tiek persirgęs asmuo, susidūręs su didele delta viruso atmainos doze, gali išskirti vienodai daug viruso.
„Jie gali pirmas 5 dienas platinti tokį patį viruso kiekį kaip ir žmonės, kurie yra nesirgę ir nepasiskiepiję. Skirtumas tik tas, kad po tų 5 dienų išskiriamo viruso koncentracija imunizuotų asmenų organizme labai ryškiai sumažėja, kai nepaskiepyto ar nesirgusio žmogaus atveju užsitęsia ilgiau.
„Tikėtina, kad imunizuoti asmenys galbūt patys nesusirgs arba susirgs lengvesne forma. Bet virusą platinti jie gali taip pat efektyviai kaip ir to QR kodo neturintys žmonės“, – sakė S. Čaplinskas.
Tai reiškia, kad tokie žmonės yra trumpesnį laiką užkrečiami. Tikėtina, kad jie galbūt patys nesusirgs arba susirgs lengvesne forma. Bet virusą platinti jie gali taip pat efektyviai kaip ir to QR kodo neturintys žmonės“, – portalui tv3.lt kalbėjo jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad virusologine prasme tiek vieni, tiek kiti, būdami rizikingose situacijose, uždaroje patalpoje, kur yra daug žmonių, kur prasta ventiliacija, turėtų naudoti ir kitas apsaugos priemones, šiuo atveju dėvėti barjerinę apsaugos priemonę – kaukę.
Būtinas kompleksas priemonių
Anot S. Čaplinsko, dabartinėje situacijoje yra itin svarbu, kad tiek medikai, tiek žiniasklaida, tiek sveikatos politikai teiktų teisingą žinią žmonėms.
„Ir pagalvotų, kaip ta žinia gali būti suprasta, kad kai kurių žmonių gali būti suprasta klaidingai. Norėdami trumpalaikio efekto ilgalaikėje perspektyvoje galbūt kartais galima gauti neigiamą rezultatą.
Reikia prisiminti, kad bet kokie ribojimai yra problemų sprendimo atidėjimas, tarsi gaisro gesinimas toje vietoje, kur jis jau dega, bet nematant, kad rusena ar galbūt rusens kitoje vietoje“, – kalbėjo jis.
Profesorius priminė, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos pirmiausias įvardijamas uždavinys – diagnozuoti infekcijos šaltinį ir kad pats žmogus suprastų, kaip ir kodėl jam reikėtų elgtis – izoliuotis, apriboti kontaktus ir t.t.
„Taigi atitinkamai yra diagnostika ir kaukių dėvėjimas. Toliau labai svarbu, kad maksimaliai būtų vėdinamos patalpos, dar geriau – kad esant galimybei oras būtų valomas, dezinfekuojamas. Ir, savaime aišku, toliau – skiepai. Taigi būtinas kompleksas priemonių, taikomų reikiamoje vietoje, reikiama apimtimi, kurias žmonės supranta ir palaiko, tai ir duoda maksimalų efektą, o ne vien tik QR kodas“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad juo labiau šios priemonės, padedančios išvengti vienos ligos, padės išvengti ir kitų šaltuoju metu cirkuliuojančių virusinių infekcijų.
Nemato problemų, kad kaukės reikėtų visiems
Kritišką savo nuomonę dėl tik rekomendacinio kaukių dėvėjimo veikoms su galimybių pasu portalui yra išsakęs ir Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos (NEPT), LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas.
„Tie moksliniai duomenys, kurie ateina iš kitų šalių, tikrai suponuoja tokią mintį, kad kaukės ir pasiskiepijusiems žmonėms patalpose gali būti reikalingos. Deja, bet matome, kad dominuojant delta atmainai, kuri ilgą laiką išliks pas mus, ji yra gerokai užkrečiamesnė ir vakcinų efektyvumas prieš ją yra kiek mažesnis“, – portalui yra pastebėjęs jis.
Tuo metu gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis savo ruožtu pabrėžė, kad kaukės dėvėjimas to reikalaujančiose situacijose visų pirma turėtų būti sąmoningo žmogaus apsisprendimo reikalas. Nors ir pasiskiepijęs ir turi antikūnų, gydytojas teigė dėvintis kaukę viešose vietose.
„Ir aš tą darau ne dėl to, kad man kažkas liepia, bet žinau, kad tai didina mano saugumą. Manau, tai yra labai esminis momentas – ar mes kažką darome dėl to, kad mums liepė, ar suprantame situaciją, kur esame ir rūpinamės savimi, o ne vykdome vieną ar kitą pareigūnų komandą“, – kalbėjo profesorius.
Taip pat V. Usonis tvirtino nematantis didelių problemų, jei kaukę reikėtų dėvėti visiems.
Stebėkite, kaip vyksta galimybių pasų patikra prie Vilniaus Akropolio:
Įsigaliojo nauji ribojimai
Rugsėjo 13-ąją, pirmadienį, šalyje įsigalioja apribojimai galimybių paso neturintiems asmenims. Jiems užveriamos didelės parduotuvės, taip pat kavinės, barai, grožio salonai, dideli renginiai ir pasilinksminimo vietos.
Nuo rugsėjo 13 d., visos kontaktinės paslaugos bus teikiamos ir ūkinės veiklos vykdomos bei renginiai organizuojami (išskyrus nustatytas išimtis) tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus.
Ribojimų išvengs nuo COVID-19 pilnai pasiskiepiję asmenys, taip pat tie, kurie įgijo imunitetą persirgę koronavirusu arba turintys per pastarąsias 48 val. atliktą neigiamą PGR testą arba greitąjį antigeno tyrimą. Apribojimai netaikomi ir vaikams iki 16 metų. Kaip ir iki šiol, tyrimai galimybių pasui gauti išlieka mokami.
Naujienų portalas tv3.lt primena išsamiau rašęs apie naujus ribojimus.
