skiepai

Vilnius nuo šiandien, vasario 9-osios, pradeda prioritetinės pedagogų grupės skiepijimą nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites.  Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose ir kitose mokymo įstaigose bei turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Nuolat rizikoje esančių vidaus tarnybos pareigūnų, atliekančių visai visuomenei svarbias funkcijas, skiepijimo nuo Covid-19 eilė tolsta Vyriausybei kiekvieną kartą papildant rizikos grupių sąrašą. Kaip skelbiama pranešime spaudai, tai lemia Sveikatos apsaugos ministerijos nuolat keičiama skiepijimo tvarka – pildant sąrašą naujomis grupėmis, šios įrašomos aukščiau pareigūnų, todėl jie  tiesiog „stumiami“ žemyn.

Estijoje įvykdytas išpuolis prieš vyriausybei pandemijos klausimais patarinėjantį profesorių, Šiaurės Estijos regioninės ligoninės vyriausiąjį gydytoją. Prie ligoninės į profesorių žmogus šliūkštelėjo šlapimo. Pareigūnai tirdami išpuolį sulaikė šalyje gerai žinomą karantino suvaržymų priešininką. Išpuolis prieš Estijos vyriausybei pandemijos suvaldymo klausimais patariantį profesorių Peepą Talvingą įvykdytas Šiaurės Estijos regioninės ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje.

Lietuvoje kasdien paskiepijama vis daugiau žmonių, tačiau yra ir atsisakančių skiepytis. Vienas žmogus Rokiškio rajone skiepo atsisakė ir netrukus mirė nuo koronaviruso. Rokiškio rajone Skemų socialinės globos namuose dar sausio viduryje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau kaip 300 globotinių, tačiau vienas 67 metų gyventojas skiepo kategoriškai atsisakė. O susirgęs koronavirusu žadėjo gydytis pats.

Švedija ketvirtadienį paskelbė pradėsianti kurti skaitmeninių skiepų sertifikatų sistemą, kuri galėtų būti naudojama kelionėms ir, potencialiai, kitokiais tikslais. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po Danijos ankstesnę dieną atlikto panašaus žingsnio.

Galimai apėję eilę ir pirmąją vakcina nuo koronaviruso pasiskiepije privačios greitosios pagalbos stoties vadovo šeimos nariai bei verslininkas gavo ir antrą vakciną. Tačiau vis dar nėra aišku, ar šie asmenys už tai bus nubausti. Sprendimą turintys padaryti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotai atsakymo dar neturi.

Lietuvoje spartėjant COVID-19 vakcinacijos tempams, atitinkamai koreguojamas bei pildomas prioritetinių grupių sąrašas. Siekiant kaip įmanoma greičiau grįžti prie įprasto vaikų ugdymo proceso, visoje šalyje prioritetine tvarka pradedami skiepyti švietimo darbuotojai. Tarp jų pirmenybė teikiama tiems, kurie ir per karantiną turi tiesioginį kontaktą su auklėtiniais. Nuo vakcinacijos pradžios Kaune paskiepyta beveik 9,8 tūkst. žmonių.

Lietuvą jau kitą savaitę turėtų pasiekti pirmoji ,,AstraZeneca“ vakcinos siunta, tačiau Europos Vaistų Agentūra rekomenduoja šia vakcina neskiepyti vyresnių nei  55-erių metų amžiaus žmonių. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad dėl to gali tekti koreguoti ir skiepų strategiją, mat jau vasarį vakcinuotis turėtų pedagogai ir senjorai.

Europoje kilus pasipiktinimui dėl gerokai sumažėjusio COVID vakcinų tiekimo – britų kompanija „AstraZeneca" jau žada taisytis ir tiekti daugiau dozių bendrijai. Apie papildomus milijonus prie jau suderėtų dozių kiekių šiandien skelbia ir kompanija „Pfizer“, kuri dar prieš dvi savaites perspėjo apie perpus mažinamus tiekimo kiekius.

Į Šilalę atkeliavo miestelio ligoninės medikams bei privačios greitosios pagalbos stoties darbuotojams skirta antroji vakcina nuo koronaviruso. Į ją pretenduoja apėjęs eilę ir pirmuoju skiepu pasiskiepijęs vilnietis, šios stoties vadovas su šeimos nariais bei dar vienas verslininkas. Klausimas, vakcinuoti juos, ar ne Šilalę suskaldė į dvi stovyklas. Sprendimo neranda ir vietos valdininkai.

Lietuvoje medikus skiepijant antrąja vakcinos nuo koronaviruso doze, kai kurie gydytojai skiepų taip ir nesulaukė. Klaipėdos gydytojų bendruomenę apskriejo žinia apie keturių medikų mirtis nuo koronaviruso, Covid-19 Panevėžyje pasiglemžė ir Krekenavos ambulatorijos gydytojo gyvybę. Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje koronavirusas pražudė 28-nis sveikatos priežiūros specialistus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE) galima skiepytis visus metus, tačiau žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, – tinkamiausias laikas. Liga sunki, o užsikrėsti galime visoje Lietuvoje EE sukelia erkinio encefalito virusas.

Masinį visuomenės nuo koronaviruso vakcinavimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja pradėti liepą, o iki tol tikimasi paskiepyti žmones, esančius keliose dešimtyse skirtingų prioritetinių grupių. Tai numatyta penktadienį paskelbtame skiepijimo plane. Gruodžio pabaigoje Lietuvoje pradėjus skiepyti su COVID-19 pacientais dirbančių ligoninių medikus, anot ministerijos, jų vakcinavimas – tiek pirma, tiek antra doze – šiuo metu yra bebaigiamas.

Europoje aistros toliau kaista dėl koronaviruso vakcinų tiekimo. Kilus skandalui dėl bendrovės „AstraZeneca“ sprendimo Europos Sąjungai stipriai nurėžti tiekiamos vakcinos apimtis, Briuselis reikalauja, kad trūkumas būtų kompensuotas iš Jungtinėje Karalystėje veikiančių gamyklų. Londonas atkerta, kad vakcina dalinsis tik tada, kai patenkins visus savo poreikius. „AstraZeneca" gamyklose Briuselyje pradėtas patikrinimas.

Latvijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą vakcinacijos nuo COVID-19 planą, pagal kurį numatoma paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų. Kaip pranešama, buvusios sveikatos apsaugos ministrės Ilzės Vinkelės vadovaujama ministerija jau anksčiau buvo paruošusi panašų planą, tačiau ministras pirmininkas Krišjanis Karinis jį sukritikavo kaip turintį trūkumų, ir vyriausybė jam nepritarė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl skiepų Žalgirio klinikoje, kur nuo COVID-19 paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo klinikos darbuotojai. STT teigimu dėl to valstybė galėjo patirti didžiulę neturtinę žalą. Įtampai dėl skiepų didėjant visoje Europoje, Prezidentūra viliasi, kad jau vasario pabaigoje Lietuva gaus apie 200 tūkstančių koronaviruso vakcinos dozių. O tuomet skiepytis nuo COVID-19 galės ir senjorai, ir pedagogai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl skiepijimo COVID-19 vakcina Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje aplinkybių. Tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad tikrinant gautame pranešime išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad Žalgirio klinikoje pažeidžiant eiliškumą COVID-19 vakcina paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo Žalgirio klinikos darbuotojai ir neatitiko gyventojų prioritetinės grupės.

Socialinės globos įstaigose baigėsi darbuotojų ir globotinių skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Paskiepyta daugiau nei 6 000 globotinių ir virš 4 000 darbuotojų. Tai sudaro per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 80 proc. darbuotojų. Kad susiformuotų visapusiškas imunitetas koronavirusui, skiepijimas antrąja doze bus pradėtas kitos savaitės pabaigoje. „Pirmasis vakcinacijos etapas socialinės globos įstaigose praėjo sklandžiai.

Koronaviruso vakcinų tiekimas Lietuvai artimiausiais mėnesiais augs eksponentiškai, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, jau vasarį Lietuva gaus apie 200 tūkst. koronaviruso vakcinų dozių. Jo teigimu, tiekimas išaugs Europos medicinos agentūrai patvirtinus kompanijos „AstraZeneca“ sukurtą vakciną. Planuojama, kad sprendimas bus priimtas penktadienį. „Tai bus jau trečiasis gamintojas, kuris tieks vakcinas į visas ES šalis.

Marijampolės ligoninėje vienai medikei iš karto suleistos penkios dozės vakcinos nuo koronaviruso. Įstaigos vadovybė sako, kad slaugytojai kolegė suleido visą buteliuką neskiestos vakcinos, kuri buvo skirta penkiems žmonėms. Taip esą įvyko per klaidą. Didelę dozę gavusiai medikei esą pakilo kraujo spaudimas, tačiau ryškesnių sveikatos pokyčių kol kas nėra. Marijampolės apskrities ligoninėje baigtas vidinis tyrimas dėl „Pfizer“ vakcinos perdozavimo.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos dalininkai trečiadienį neeiliniame susirinkime pavedė specialiai komisijai atlikti išsamų tyrimą dėl galimo skiepijimo COVID-19 vakcina pažeidimo šioje įstaigoje. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetas pavedė tą atlikti iki vasario 18 dienos, BNS informavo ministerija. Specialią komisiją sudarys po tris SAM ir VU atstovus, komisijai vadovaus ministerijos atstovas, jį pavaduos universiteto atstovas.

Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame teigiama, kad paskiepijus Marijampolės ligoninės medikus, šie iškrito it lapai. Sakoma, kad Covid-19 skyriuje net nebėra kam dirbti. Ligoninė teigia, kad šalutines reakcijas į skiepą patyrusių medikų buvo, tačiau jų skaičius yra itin menkas. Interneto vartotojams ramybės neduoda informacija apie nuo skiepo neva tai iškritusius Marijampolės ligoninės medikus.

Artėjant masinei vakcinacijai vaistinės ruošia skiepų kabinetus ir vaistininkus, kurie galėtų gyventojus skiepyti ne tik nuo gripo, bet ir koronaviruso. Pasak vaistinių, jų negąsdina ir ultra žemos temperatūros reikalaujanti „Pfizer“ vakcina. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna – pirmiausia Lietuvai reikia užsitikrinti pakankamą vakcinų tiekimą.

Vis iš naujo aptarinėjant skiepų paskyrimo prioritetų sąrašą, buvęs Sveikatos apsaugos ministras siūlo mokytojus įtraukti ir skiepyti ankščiau nei vyresnio amžiaus piliečius, o dėl Lietuvos nepasiekiančių vakcinos siuntų kaltina pinigus. Jo nuomone, šiuo metu vakcinų gamintojai elgiasi nesąžiningai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia nerenkanti informacijos apie skiepų atsisakiusius medikus. Anot jos, to nedaro ir pagrindinės šalies ligoninės. „Tokios informacijos Sveikatos apsaugos ministerija ir penkios pagrindinės organizuojančios gydymo įstaigos nerenka. Mums aktualiausia informacija yra apie paskiepytus asmenis“, – BNS teigė SAM Spaudos tarnybos vedėjas Vytautas Beniušis.

Iš viso nuo vakcinacijos nuo COVID-19 pradžios gautos kelios dešimtys pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, pavieniai žmonės pranešė apie kelias dienas besilaikiusią aukštą temperatūrą, pykinimą. Tendencija, kad nepageidaujamos reakcijos dažniau registruotos po antrosios dozės, pastebėta ir klinikinių tyrimų metu bei nurodyta „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos savybių aprašyme.

Prezidentas Gitanas Nausėda gavo pažadą iš Briuselio – paskiepyti 70 procentų šalies gyventojų ir taip įgyti ,,bandos imunitetą“ Lietuva galės iki Mindauginių. Pasak šalies vadovo, iki tada mūsų šalį pasieks 4 milijonai vakcinos dozių. Sveikatos apsaugos ministerija, išgirdusi tokius ambicingus planus, atšauna – kalbėti apie visuotinį imunitetą iki vasaros pernelyg drąsu. Ministras Arūnas Dulkys užsimena, kad karantinas ir toliau tęsis dar mėnesį.

Lietuvoje jau kurį laiką prasidėjusi vakcinacija nuo COVID-19 infekcijos. Nėščiosioms kyla klausimas, ar joms galima skiepytis, ar rekomenduojama skiepytis planuojant nėštumą? Ar žindančios moterys gali skiepytis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė.

Prasidėjus vakcinavimui nuo koronaviruso kyla problemų ne tik dėl bandymo skiepytis be eilės. Skiepų atsisakantys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai rizikuoja ne tik savo, bet ir kolegų sveikata. Nesiskiepija greitosios medicinos pagalbos vairuotojai Kol vieni kariauja už teisęs ir galimybę skiepytis, kiti skiepus ignoruoja. Nesiliauja žinios apie nustatomus naujus COVID-19 ligos atvejus Biržų ligoninėje ir poliklinikoje.

Pagal radikalų australų politikės Gladys Berejiklian pasiūlytą planą, tiems, kurie atsisako skiepytis nuo COVID-19, gali būti uždrausta lankytis baruose, restoranuose ar net darbo vietose. Naujojo Pietų Velso (Australijoje) premjeras atskleidė, kad ji svarsto galimybę įgyvendinti reglamentus, kurie draustų nepasiskiepijusiems gyventojams patekti į tam tikras vietas. Ji sakė, kad šios priemonės bus skirtos „skatinti“ skiepijimą, kuris yra gyvybiškai svarbus norint atkurti ekonomiką.

Vakcinos nuo koronaviruso įsigijimui iš Vyriausybės rezervo trečiadienį skirta 8,75 mln. eurų. Šios lėšos numatytos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).  Dar 0,81 mln. eurų ministrų kabinetas skyrė savivaldybių išlaidoms kovai su pandemija kompensuoti.  Molėtų rajono savivaldybei skirta 15,4 tūkst. eurų skirta kompensuoti afrikinio kiaulių maro padarinių išlaidas ir kartu padengti bendrovės „Takažolė“ išlaidas.

Prioritetinių grupių dėl COVID-19 vakcinos sąrašą planuojama atnaujinti savaitės pabaigoje, BNS informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. „Atsižvelgus į ekspertų ir Vyriausybės rekomendacijas ministro Arūno Dulkio įsakymas dėl prioritetinių grupių yra keičiamas. Šios savaitės pabaigoje jis taps viešas“, – trečiadienį teigė ministro atstovė.

Jau nuo kovo 1 d. pasiskiepyti nuo tokių ligų kaip gripas ar erkinis encefalitas bus galima ir vaistinėse. Tačiau nors dar buvusi valdžia skubėjo paankstinti šią tvarką numatančių įstatymo pataisų įsigaliojimą dėl artėjančios masinės vakcinacijos nuo Covid-19, kol kas nėra aišku, ar tokia galimybė vaistinėse atsiras. Nuo kovo 1 d. išplėstinės praktikos vaistininkas vaistinėje galės skiepyti gyventojus sezoninėmis gripo, erkinio encefalito ir kitų infekcinių ligų vakcinomis.

Lietuvai kovojant su koronavirusu, prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti du milijonus gyventojų, kad susiformuotų „bandos imunitetas“. Tiesa, norint pasiekti tokius ambicingus skaičius, skiepijimo tempą reikia didinti kone šešis kartus. Dalis ekspertų mano, kad tai įmanoma, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – su tokiais vakcinų kiekiais, kuriuos dabar gauna Lietuva, paskiepyti daugiau žmonių galimybių nėra.

Kol kas didžiausią gyventojų skiepijimo nuo koronaviruso tempą demonstruojanti Didžioji Britanija skelbia, kad visus savo šalies suaugusius planuoja paskiepyti ne ankščiau rugsėjo. Tiesa, norint pasiekti ambicingą tikslą ir taip likusias Europos šalis gerokai lenkiantį skiepijimo tempą teks dar padidinti. O Slovakija testuoja visus savo šalies gyventojus ir be neigiamo testo savo gyventojams žada neleisti eiti net į darbą. Nyderlanduose, dėl griežtų ribojimų kilo riaušės.

Lietuvoje nuo koronaviruso jau skiepijami pirmieji gyventojai, kurie sulaukė 80 ir daugiau metų. Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, nuo COVID-19 paskiepyti 59 senoliai. Skiepų sulaukė ir Šilalės rajono gyventojai. Pirminės sveikatos priežiūros centrai sako yra pasiruošę, galėtų paskiepyti ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tačiau jiems trūksta vakcinų. O šalies poliklinikos jau sudarinėja prioritetinių grupių sąrašus, pagal kuriuos bus skiepijami žmonės.

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“ atlikta analizė. Kaip sparčiai skiepijama įvairiose ES šalyse, analitikai skaičiavo palygindami, koks vakcinų skaičius tenka 100 šalies gyventojų.

Lietuvą artimiausiomis savaitėmis pasieks perpus mažiau „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozių nei žadėta – gausime 50 tūkstančių mažiau. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad vakcinos tiekimas absoliučiai nestabilus ir puola skaičiuoti, ar jau paskiepytiems medikams užteks vakcinos antrai skiepo dozei. Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko tyrimą ir ministerijai pažėrė kritikos, mat ši nepakankamai kontroliuoja vakcinacijos procesą.

Visai neseniai nuspręsta, kad iš vieno vakcinos nuo COVID-19 buteliuko bus skiepijami jau nebe penki, o gali būti skiepijami ir šeši asmenys. Nors paskiepijus penkis asmenis buteliuke lieka šiek tiek vakcinos, medikai pripažįsta, kad šeštąją dozę paimti pavyksta ne visada. Tam reikia specialių švirkštų ir didelio atidumo. Dar penktadienį buvo patvirtinta, kad šalies sveikatos priežiūros įstaigos vietoje penkių skiepo nuo COVID-19 dozių gali skiepyti šešias.

Lietuva pagal mirtingumą nuo koronaviruso yra pirma Europos Sąjungoje. Ekspertų taryba siūlo nedelsti ir jau dabar nuo Covid-19 pradėti skiepyti septyniasdešimtmečius ir vyresnio amžiaus gyventojus, mat jiems rizika mirti, užsikrėtus koronavirusu, didžiulė. O Anykščiuose keliasdešimt „SPA Vilniaus“ darbuotojų jau pasiskiepijo nuo koronaviruso, nors dėl karantino apribojimų ši įstaiga ir neveikia.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu nėra apsisprendusi, ar suteikti antrąją COVID-19 vakcinos dozę asmenims, kurie pirmąjį skiepą gavo apėję nustatytą eilę ir žada tai padaryti iki sausio pabaigos. „Šiuo metu vyksta tyrimai, aiškinamasi visas faktines detales – kas buvo, kaip buvo, kodėl buvo. Mes dar turime laiko sprendimui priimti. Kaip žinia, sausio 29-oji yra ta diena antrajam skiepui suteikti, nes gamintojas nurodo, kad turi praeiti 21 diena.

Žadėtų pusės tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių nesulaukė Kėdainių gydymo įstaigų medikai, seneliai slaugos ir globos namuose. Paaiškėjo, kad iš Vilniaus gabenant ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos siuntą pažeista šalčio grandinė – temperatūra ėmė svyruoti ir šokinėti. Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą šia siunta ir aiškinosi, ar vakcina nesugadinta.

Trečiadienį po pietų Kėdainių rajono socialinės globos įstaigose turėjo prasidėti skiepijimas „Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakcina, skirta kovai su koronavirusu. Skiepus turėjo gauti ir Karščiavimo klinikos, mobiliojo punkto darbuotojai, Kėdainių ligoninės slaugos skyriaus darbuotojai ir pacientai. Planuota gauti 420 skiepo dozių, tačiau į Kauną skiepų atsiimti nuvykęs Kėdainių PSPC automobilis grįžo tuščiomis.

Nuo Covid-19 Lietuvoje skiepijami koronaviruso židiniais tapusių globos ir slaugos įstaigų darbuotojai ir gyventojai. Tiesa, kol kas skiepo atsisako apie penktadalis ministerijai pavaldžių globos įstaigų gyventojų ir dešimtadalis darbuotojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tarsis su ekspertais, kaip elgtis su nepasiskiepijusiais darbuotojais, ar šiems leisti dirbti su senyvo amžiaus globotiniais.

Dar vienu skiepų skandalu pakvipo ir Skuode, kur pirminės sveikatos priežiūros centre vakciną anksčiau laiko galėjo gauti šios įstaigos direktorius ir buvęs rajono meras, dabar įstaigose dirbantis informacinių technologijų specialistu. Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centre vakciną jau spėjo gauti šios įstaigos direktorius Virginijus Kiguolis ir informacinių technologių specialistu čia dirbantis buvęs Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Vainoras.

Didžiausia Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kviečia sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį į posėdį pasiaiškinti ir prisiimti atsakomybę dėl šalyje daugėjančių neskaidriai organizuojamų skiepijimų nuo COVID-19 atvejų. Į organizuojamą posėdį kviečiamos ir kitos Seimo opozicinės frakcijos.

Nors Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tautai pažadėjo iki birželio nuo Covid-19 paskiepyti visus, tačiau toks scenarijus mūsų šalyje sunkiai tikėtinas. Kokia eilės tvarka bus skiepijami rizikos grupėse esantys žmonės ir kada vakcinos galime tikėtis kiekvienas iš mūsų, atsakyta TV3 televizijos laidoje „Karštai su tv3.lt“. „Iki šių metų vasaros bus paskiepyti gydytojai, visas švietimo sektorius ir visos veiklos, turinčios didžiausią riziką.

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ragina sveikatos priežiūros įstaigas neskiepyti antru koronaviruso (COVID-19) skiepu žmonių, neturėjusių teisės į pirmąjį. Frakcija antradienį paskelbė griežtai vertinanti paaiškėjusius piktnaudžiavimo atvejus, kai gydymo įstaigose buvo paskiepyti piliečiai, kuriems vakcina šiuo metu pagal nustatytą prioritetų tvarką nepriklausė.

Skiepų nuo koronaviruso pagal „pažintis“ skandalas įgauna pagreitį. Paaiškėjo, kad Šilalėje privačios greitosios pagalbos stoties vadovas skiepus nuo koronaviruso suveikė ne tik sau, šeimos nariams, bet ir žmonos broliui. Skandalui tik prasidėjus verslininkas tikėjosi dar gauti ir antrąją skiepo nuo koronaviruso dozę. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys suabejojo, ar tokie asmenys išvis turi moralinę teisę būti skiepijami toliau.