Rokiškio rajone Skemų socialinės globos namuose dar sausio viduryje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau kaip 300 globotinių, tačiau vienas 67 metų gyventojas skiepo kategoriškai atsisakė. O susirgęs koronavirusu žadėjo gydytis pats.
Tokia savigyda globotiniui baigėsi liūdnai – vyras sausio 25-ąją mirė nuo COVID-19. Pasak socialinės globos namų direktoriaus, globotinis į kalbas apie skiepus nesileido.
„Toks tragiškas likimas, kad žmogus po nepilnų dviejų savaičių susirgo, nuvežtas į Rokiškio ligoninę centrinę ir ten po paros iškeliavo anapilin. Tai toks antivakserinis judėjimas parodė, kad ši liga sunkiai įveikiama“, – sako socialinės globos namų direktorius Gintaras Girštautas.
Skiepytis nuo Covid-19 direktorius įkalbinėjo ir dalį personalo, mat ne visi norėjo vakcinuotis. Kai kurie vis dar baiminasi ne mirties, o šalutinių skiepo simptomų.
Vaistų kontrolės tarnyba per mėnesį sulaukė 311 skundų dėl šalutinių reakcijų
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pasakoja, kiek skundų dėl tokių simptomų atsirado nuo skipijimo pradžios – per mėnesį. Per šį laiką skiepą gavo apie 70 tūkstančių žmonių, iš jų dėl nepageidautinos reakcijos tarnyba sulaukė 311-os gyventojų kreipimųsi. 297 pranešimai užfiksuoti dėl ,,Pfizer“ ir ,,BioNTech“ vakcinos ir tik 13 dėl ,,Modernos“, mat ja pradėta skiepyti gerokai vėliau.
Daugiausia žmonių skundžiasi dėl nesunkių reakcijų – karščiavimo, skausmo ar paraudimo skiepo vietoje, šaltkrėčio, bendro silpnumo.
Tiesa, tarnyba gavo ir 13 pranešimų apie sunkias šalutines reakcijas, dėl kurių žmonėms teko kreiptis net į medikus. Gyventojai skundėsi dusuliu, širdies ritmo sutrikimais. Vienam pacientui po skiepo pasireiškė stiprus limfmazgių patinimas, kitam diagnozuotas raumenų uždegimas.
„Stiprūs galvos skausmai, svaigulys, porą žmonių buvo nualpę arba jautė, kad nualps, pykinimas, vėmimas stiprus. Yra vienas atvejis sunkios nepageidaujamos reakcijos – tai anafilaksija, kai žmogui pasidarė silpna ir krito kraujospūdis. Bet dar negalime teigti, kad tai buvo tikrai anafilaksija“, – pasakoja Vaistų kontrolės tarnybos patarėja Rugilė Pilvinienė.
Vienas žmogus paskiepytas, bet mirė – su skiepu tai nesiejama
O praėjus savaitei po COVID-19 skiepo mirė 67 metų vyras, priklausęs didelei rizikos grupei. Pasak Vaistų kontrolės tarnybos, šis atvejis su vakcina nesusijęs.
Specialistai staigią vyriškio mirtį laiko atsitiktinumu, mat asmuo turėjo daug gretutinių ligų, širdies ir kraujagyslių problemų, taip pat dėl anksčiau atliktos organų transplantacijos vartojo imunosupresinius vaistus.
„Mes gavome vieną pranešimą apie mirties atvejį pacientui, kuris prieš 7 dienas vakcinuotas pirmąja vakcinos doze. Tačiau pabrėžtina, kad tam žmogui nebuvo jokių nepageidaujamų poveikių pasireiškusių po vakcinacijos. Pacientą ištiko staigi mirtis, kuri pranešusio gydytojo buvo vertinta kaip nesusijusi su vakcinacija. Tiesiog jisai buvo labai rizikingas pacientas. Mes padarėme tokią pačią išvadą – ta mirtis buvo atsitiktinė, ji sutapo su neseniai atlikta vakcinacija“, – teigia R. Pilvinienė.
Kai kurių reakcijos – labai netikėtos
Tiesa, po skiepų kai kurie žmonės skundėsi ir netikėtomis reakcijomis, kurių gamintojas vakcinos charakteristikoje nenurodo. Keliolikai žmonių po skiepo tirpo veidas, galūnės, liežuvis, taip pat padidėjo ir arterinis kraujo spaudimas.
Jaunam pacientui užfiksuotas veido paralyžius, kuris praėjo po kelių dienų. Medikai aiškina, kad šalutinių reakcijų pasitaiko įvairių priklausomai nuo žmogaus organizmo. Reakcija po skiepo, saugančio nuo Covid-19 ir mirties, yra visiškai normali, mat gaminasi antikūnai ir formuojasi imunitetas.
„Tiesiog organizmas audringiau sureagavo į skiepą ir daugiau pagamino antikūnų. Tiesiog išsivystė audringas uždegiminis atsakas. Tai yra gerai, organizmas sureagavo į priešą už vartų ir jį sunaikino, panaudodamas sunkiąją artileriją“, – kalbėjo Santaros klinikų vidaus ligų gydytoja Božena Markevič.
Pasak Vaistų kontrolės tarnybos pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas Lietuvoje sudaro apie 4 dešimtąsias procento nuo suvakcinuotų dozių skaičiaus. Per mėnesį Lietuvoje sunaudota daugiau kaip 84 tūkstančiai vakcinų dozių ir paskiepyta beveik 70 tūkstančių žmonių, kai kurie jų gavo ir antrą skiepą. Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuvoje skundų skaičius dėl nepageidaujamų reakcijų yra panašus.
„Airijoje – 0,33 procento. Estijoje – 0,8 proc. Bet yra ir valstybių, kuriose fiksuojama ir kur kas mažiau pranešimų, tai Vokietijoje – 0,06 procento. Bandant vertinti vidurkį, mes nesame išskirtiniai“, – sako Vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.
Skiepys pedagogus
O toliau prioriteto tvarka Lietuvoje nuo koronaviruso skiepijami ir pedagogai. Kauno centriniame pašte per dvi dienas planuojama paskiepyti apie 2000 švietimo įstaigų darbuotojų.
„Prisiklausai visokių nuomonių ir tikrai nesinori tų šalutinių poveikių, to skiepo. Ta vakcina taip greitai sukurta“, – pasakoja auklėtoja Deiminta.
„Koks bus, toks bus, nuo kiekvieno skiepo gali būti šautinis poveikis. Neatmetu galimybės, kad ir nuo šito gali būti. Tam ir yra, kad nesusirgtume“, – teigia auklėtoja Ramunė.
„Gal šiek tiek toks dvejojimas buvo, bet apsisprendimas aiškus, kad skiepytis reikia ir tikslinga tą daryti“, – kalbėjo mokytoja Eglė .
Prasidėjus švietimo darbuotojų vakcinacijai ministerija skelbia – skiepai pedagogams nėra privalomi, o atsisakiusieji skiepytis negali būti atleisti iš darbo. Tiesa, tie, kurie skiepytis nenorės, privalės profilaktiškai testuotis kas 10 dienų. Jei ir testuotis nenorės, dirbti negalės.
Švietimo mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, prioritetine tvarka pasiskiepyti turėtų apie 30 tūkstančių pedagogų.
