skiepai

Nemaža dalis tautiečių teigia, kad jiems trūksta informacijos apie skiepus, skiepijimo procesą, todėl jie dvejoja, ar skiepytis. Skiepų svarbą ir komunikacijos stygių nagrinėjo tv3.lt naujienų portalo laida „Dienos pjūvis“.  Žurnalistas Artūras Anužis laidos metu kalbino Seimo narį Liną Slušnį ir komunikacijos ekspertą Mykolą Katkų, tarp kurių nesutapus nuomonėms kilo ir ginčas.  Ponas Slušny, buvo apklausa ir beveik 40 proc.

„AstraZeneca“ vakciną naudoti galima – tokią išvadą padarė skiepo saugumą įvertinusi Europos vaistų agentūra bei Pasaulio sveikatos organizacija. Specialistai aiškina, kad tromboembolijos atvejai jiems gerai pažįstami, dar iki skiepų tromboembolija pateko į dažniausiai pasitaikančių širdies ir kraujagyslių ligų sąrašą. Anot tarptautinių organizacijų, skiepo nauda, išsaugotų gyvybių skaičius, viršija nepageidaujamų reakcijų daroma žalą. Šioms išvadoms pritaria ir medikai.

Europos Komisija jau nuo birželio tikisi palengvinti keliones savo piliečiams ir kuria žaliąjį pažymėjimą, kuris leistų laisvai keliauti pasiskiepijusiems nuo Covid-19 ar atlikusiems testą. Tačiau pats Europos Sąjungos piliečių vakcinavimo procesas gerokai atsilieka nuo JAV, Jungtinės Karalystės ir Izraelio. Apie to priežastis TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Žinomiausi vakcinų ekspertai ir medicinos autoritetai skambina pavojaus varpais. Lietuvai gresia dar ilgai kęsti pandemijos pančius, nes sparčiai daugėja prieš skiepus nusiteikusių piliečių. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“. Visuomenėje pasėta baimė apie tariamus sunkius šalutinius poveikius, kurie esą baisesni nei pats virusas. Labiausiai aptarinėjama „AstraZeneca“ vakcina.

„AstraZeneca“ vakcina žmonės kol kas nėra skiepijami, į trečiadienį duomenys įtraukti už ankstesnes dienas, ketvirtadienį BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Vilniaus rajono poliklinika, pradžioje tvirtinusi, jog dalis vakcinų panaudota ir trečiadienį, vėliau poziciją pakeitė. Statistikos departamento duomenys rodo, kad trečiadienį „AstraZeneca“ vakcina paskiepyti 99 žmonės. „Šie duomenys nereiškia, kad žmonės buvo paskiepyti būtent kovo 17 dieną.

Kylantis termometro stulpelis ir vis labiau pavasarėjantys orai masina žmones dar daugiau laiko praleisti gryname ore. Visgi, dažnas lankydamasis parke ar miške vis dar nesusimąsto, jog kartu su gamta, iš žiemos miego pabunda ir erkės. Gydytojai tikina, kad saugant save, būtina nepamiršti ir erkių platinamų ligų, kurios gali ne tik apkartinti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti nemenką pavojų gyvybei.

Europos vaistų agentūra (EVA) po kelių chaotiškų savaičių ketvirtadienį turi priimti sprendimą dėl „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos saugumo, kai kurioms šalims nuogąstaujant dėl kraujo krešulių rizikos ir sustabdžius šios vakcinos naudojimą. EVA mokslininkai turi „virtinę galimybių“, taip pat ir galimybę sustabdyti vakcinos patvirtinimą Europos Sąjungoje, nors bloko vakcinavimo kampanijai ir taip labai trūksta skiepų, anksčiau šią savaitę sakė agentūros vadovė.

Atnaujinus šiuo metu sustabdytą vakcinaciją „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19, svarstoma leisti skiepytis visiems norintiems, be prioritetinės eilės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nežinomybė dėl skiepijimo „AstraZeneca“ tęsiasi. Laikinai sustabdžius vakcinaciją „AstraZeneca“, poliklinikos nebežino, kaip organizuoti skiepijimą. Vaistų kontrolės tarnyba praneša, kad vienas iš keturių su krešėjimo problemomis susidūrusių pensininkų patyrė miokardo infarktą. O medikai ir toliau stebisi, kam reikėjo stabdyti vakcinaciją. Kritika neslopsta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Kilus nuogąstavimams dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir krešulių rizikos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą šia vakcina ir Lietuvoje. Skiepijimas sustabdytas kelioms dienoms, bet ministras A. Dulkys išreiškė pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) pristatė pasiūlymus dėl nemokamo skaitmeninio Covid-19 paso sukūrimo. Toks dokumentas leistų Europos Sąjungos (ES) piliečiams, tarp jų ir Lietuvos gyventojams, pandemijos metu po ES valstybes keliauti paprasčiau, taip pat ir savo šalyje atgaivinti atvykstamąjį turizmą. Paso projektą, jei bus patvirtintas jo kūrimas, planuojama įgyvendinti per 3 mėnesius – iki vasaros pradžios.

Skiepai – kone daugiausiai diskusijų visuomenėje kelianti tema. Nemažai žmonių susidaro nuomonę apie vakcinas, interneto platybėse perskaitę įvairių mitų. Kadangi visuomenėje skiepai nuo koronaviruso kelia karštas diskusijas, svarbu atskirti, kokie išgalvoti faktai apie vakcinas yra klaidingi.

Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina stringa – šiuo metu nepanaudota apie 40 tūkstančių vakcinos dozių, mat prisiklausę gandų kai kurie žmonės šios vakcinos vengia. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada išsklaidyti visus nuogąstavimus ir pats pasiskiepyti šia vakcina. Tuo metu pavienėse šalies vaistinėse gyventojai pradedami skiepyti nuo erkinio encefalito, rudenį bus galima pasiskiepyti ir nuo sezoninio gripo.

Nors kai kurios vaistinės jau kviečia gyventojus pasiskiepyti sezoninėmis vakcinomis, kitos piktinasi negalinčios to daryti dėl dar nepritaikytos e.sveikatos. Be to, vaistinių tinklų atstovai įsitikinę, kad galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį ir skiepijant gyventojus nuo COVID-19. Atnaujinti įstatymų teisės aktai nuo kovo 1 d. suteikia vaistinėms teisę teikti imunoprofilaktikos paslaugas – skiepyti nuo erkinio encefalito, o rudenį – ir nuo sezoninio gripo.

Vis daugiau Europos valstybių praneša laikinai stabdančios skiepijimą kompanijos „AstraZeneca“ vakcina dėl kraujo krešumo incidentų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia neturintis jokių abejonių dėl šios vakcinos saugumo ar pašalinių poveikių ir tikina, kad pats skiepytųsi šia vakcina. „Kad ir šiandien, jei tik kas nors siūlytų – tai tikrai su malonumu. Aš tikrai neturiu abejonių nei dėl šitos, nei dėl kitų vakcinų, nei dėl jo saugumo, nei dėl kažkokių pašalinių poveikių.

Nors šalyje žmonės nuo koronaviruso skiepijami jau beveik 3 mėnesius, Vyriausybė ir toliau nesugeba aiškiai žmonėms pateikti informacijos ir išsklaidyti mitus. Tokią išvadą daro tiek paprasti piliečiai, tiek viešosios erdvės ekspertai. Niekas kol kas dar nežino, kaip vyks masinis vakcinavimas. O gyventojai nerimauja, kad nesigirdi medikų balso, kalbant apie vakcinų saugumą, o propaganda ir klaidinanti informacija internete trykšta kaip iš gausybės rago.

Kokios baimės dažniausiai kamuoja svarstančius skiepytis vakcina nuo koronaviruso ir iš kur jos kyla? „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pastebi, kad įvairiausius nuogąstavimus augina žinių stoka ir skeptikų platinami nepagrįsti gandai. Visgi sveikata besirūpinantiems asmenims derėtų kritiškai atsirinkti tikrą informaciją ir pasistengti įvertinti skiepų teikiamą naudą.

Skandinavijos šalims sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina daugelis tautiečių sunerimo, ar ji saugi? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad toks sprendimas yra daugiau politinis. Profesorę kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Ponia Žvirbliene, praėjusią savaitę žmonėms kilo nemažai nerimo, kada išgirdo, kad Skandinavijos šalys – Danija, Norvegija – laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Šiandien „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą laikinai stabdo ir Vokietija, ir Prancūzija, ir Italija. Tuo metu britų vakcinų gamintoja neigia bet kokias jos vakcinos sąsajas su kraujo krešėjimo atvejais, dėl kurių kai kur stabdomas šios vakcinos naudojimas. Venų trombozė ir plaučių embolija esą natūraliai pasitaiko kur kas dažniau, nei užfiksuota žmonėms, pasiskiepijusiems „AstraZeneca“ vakcina.

Vokietija pirmadienį sustabdė skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos bendrovės „AstraZeneca“ sukurta vakcina dėl Europoje užfiksuotų incidentų, kai paskiepytiems žmonėms susidarydavo kraujo krešulių, ir nurodė, kad reikia nuodugniai išanalizuoti padėtį.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

Kokios baimės dažniausiai kamuoja svarstančius skiepytis vakcina nuo koronaviruso ir iš kur jos kyla? „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pastebi, kad įvairiausius nuogąstavimus augina žinių stoka ir skeptikų platinami nepagrįsti gandai. Visgi sveikata besirūpinantiems asmenims derėtų kritiškai atsirinkti tikrą informaciją ir pasistengti įvertinti skiepų teikiamą naudą.

Įsibėgėjant vakcinacijai Jungtinėje Karalystėje, gydytojai tvirtina, kad yra normalu po skiepo jaustis prastai. COVID-19 vakcinų nepageidaujami poveikiai yra labai įprasti, teigiama oficialiose gairėse. Jūs galite jausti nuovargį, skausmą ar gripą primenančius simptomus, tačiau medikai tvirtina, jog dėl to nerimauti nereikia.

Vis nesiliaujant kalboms ir nepasitikėjimui viena kuria COVID-19 vakcina gydytojas infektologas prof. Arvydas Ambrozaitis rėžia tiesiai šviesiai: bandymas lyginti vakcinas tolygus turgaus kalboms. Specialistas ragina pasitikėti ekspertais ir nekelti emocijų ten, kur trūksta išmanymo.

Šiuo metu kaip prioritetą vakcinuojant vyresnio amžiaus žmones jie dažniausiai atvykti skiepui kviečiami gyvai. Tačiau prasidėjus masiniam skiepijimui tam užsiregistruoti gyventojai galės patys. Visgi, kokia konkrečiai bus tvarka ir kaip bus valdomi gyventojų srautai, ministerija teigia dar negalinti pasakyti. Paklausta, ar leidimas registruotis patiems nesukels žmonių „lenktynių“ gaunant skiepą, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Aistė Šuksta prašė neskubinti įvykių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad viena dažniausių plaučių uždegimo bei vidurinės ausies uždegimo priežasčių – pneumokokinė infekcija.  Nuo šios infekcijos sukeliamų ligų saugo skiepai, tačiau ne visi gyventojai žino apie galimybę pasiskiepyti nemokamai.

Penktadienį, kovo 12 dieną, prezidentas Valdas Adamkus sulaukė antrosios vakcinos nuo koronaviruso. Tą jis pats patvirtino naujienų portalui tv3.lt: „Taip, prieš 20 minučių ją gavau“. Pasiteiravus, kaip prezidentas jaučiasi po antrosios vakcinos nuo COVID-19, V. Adamkus nestokojo humoro bei taip pat ragino skiepytis ir kitus: „Absoliučiai gerai. Nei rėkiau, nei verkiau, nieko. Viskas praėjo kuo geriausiai.

Pandemijos metu išaugus visuomenės domėjimuisi skiepais, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) specialistai deda visas pastangas, kad užtikrintų patikimą ir sklandų informacijos teikimą apie skiepus. Paskambinę telefonu (8 5) 2300123, Jūs galite užduoti visus Jums rūpimus klausimus apie privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamus – į LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktus skiepus, suaugusiems bei keliautojams skirtus skiepus.

Europos Komisijai patvirtinus ketvirtąją – „Johnson & Johnson“ gamintojo – vakciną kilo klausimų, ar pakankamas jos veiksmingumas, lyginant su jau dabar naudojamais skiepais. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai pažymėjo, kad naujoji vakcina pakankamai efektyvi apsaugant nuo COVID-19 ligos komplikacijų, o tai ir yra svarbiausia. Teigiama, kad „Johnson & Johnson“ vienos dozės vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 veiksmingumas siekia 66 proc.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba ketvirtadienį patvirtino bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso, tapusią ketvirtu tokio pobūdžio preparatu, kuriam buvo suteiktas sąlyginis leidimas platinti 27 šalių Bendrijoje. Pirmosios jos dozės Lietuvą pasiektų anksčiausiai balandžio pabaigoje. Kaip priminė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, sutartis su šiuo gamintoju sudaryta dar spalio mėnesį.  Europos Sąjunga užsisakė 200 mln.

Nors šiuo metu dalis gyventojų, išsigandę šalutinių reakcijų, nėra linkę skiepytis būtent „AstraZeneca“ vakcina, gydytojai teigia, kad čia ne vieta pageidavimams ir ramina, jog visi skiepai vienodai saugūs ir efektyvūs. Visgi naujo nerimo sukėlė žinia apie Austrijoje sustabdytą šios vakcinos partiją, kai po skiepo viena seselė mirė, o kita atsidūrė ligoninėje. Laikinai stabdanti vakcinavimą viena šių skiepų serija pranešė ir Lietuva.

Kinija pirmadienį paleido sveikatos pažymėjimų programą keliautojams šalies viduje – pirmuosius pasaulyje vadinamuosius COVID-19 skiepų pasus. Skaitmeninį sertifikatą, kuriame nurodoma vartotojo vakcinacijos būsena ir testų dėl koronaviruso rezultatai, Kinijos piliečiai gali gauti per programą kinų socialinės žiniasklaidos platformoje „WeChat“. Sertifikatas išduodamas „siekiant paskatinti pasaulio ekonomikos atsigavimą ir palengvinti keliones per sienas“, pareiškė vienas Užsienio reikalų minis...

Prasidėjus vakcinacijos procesui nuo COVID-19 Lietuvoje, viena iš labiausiai aptarinėjamų temų viešojoje erdvėje yra vakcinų šalutinis poveikis. Deja, tai, kad aptarinėjama, neretai apipinama gandais bei prieštaringais vertinimais, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina pasitikėti tik oficialiais mokslu pagrįstais šaltiniais ir medikais, o apie pastebėtus šalutinius vakcinų poveikius informuoti ne tik socialinių tinklų bendruomenę, bet ir šeimos gydytoją ar Valstybinę vaistų kontrolės...

Panevėžys atidarė naują vakcinavimo centrą ir jau vien šią savaitę ketina paskiepyti beveik 2000 senjorų. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad Lietuvoje vis dar gausu ir skiepų skeptikų. Maždaug ketvirtadalis lietuvių skiepytis neketina. Sociologai sako, kad tai – daugiausia konservatyvūs, menkesnio išsilavinimo 25– 44 metų amžiaus žmonės.

Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį pirmadienį pasiekė dvyliktoji ir iki šiol didžiausia gamintojo „BioNTech & Pfizer“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta. Ją sudaro 31 590 vakcinos dozių, kurios jau šiandien iškeliaus į vakcinacijos centrus visoje šalyje. Didėjant pristatomų vakcinų siuntoms auga ir skiepijimo tempai.

Beveik 60 procentų lietuvių yra nusiteikę skiepytis nuo COVID-19 infekcijos, atskleidė neseniai atliktas tyrimas. Jis parodė, kad dažniau linkę skiepytis žmonės tiesiogiai susidūrę su virusu, kurie turi didesnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą. Rinkos ir vartotojų nuomonės tyrimų įmonė „NielsenIQ“ pirmadienį pristatė Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenis. Paaiškėjo koks yra besiskiepijančio žmogaus portretas Lietuvoje, kur yra didžiausias nerimo lygis dėl koronaviruso.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad kovo viduryje Lietuvoje prasidės kryptinga informacinė kampanija apie skiepus nuo koronaviruso. „Kovo viduryje jau prasidės kryptingoji informacinė kampanija, labiausiai orientuota į grupes, kurios tuo metu vakcinuojamos, ir reklamos kampanija, kuri leis pasiekti kiekvieną Lietuvos žmogų“, – portalui 15min.lt sakė ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šiukšta.

Dar tik pradėjus gauti pirmąsias COVID-19 vakcinas ir kaip prioritetą skiepijant medikus, išskirtas šeimos gydytojų vaidmuo vykdant masinę vakcinaciją. Manoma, kad būtent ši grandis turėtų ir daugiausiai komunikuoti gyventojams apie skiepus. Patys gydytojai teigia, kad nors dėl to krūviai šiuo metu jau kiek išaugę, tačiau tai atsveria matoma pandemijos pabaigos pradžia.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės skiepas nuo COVID-19 įaudrino antivakserius. Po prezidentės apsilankymo poliklinikoje feisbuke pasipylė sąmokslo teorijos ir melagienos. Dalis komentatorių skleidžia surežisuotą melą, neva Grybauskaitė nepasiskiepijo, o tik suvaidino skiepą. Ta pačią taktiką dezinformatoriai naudoja ir skiepijantis daugybei garsių žmonių visame pasaulyje.

Karas dėl vakcinų tęsiasi. Italija neleido iš šalies į Australiją išskraidinti ketvirčio milijono „AstraZeneca“ vakcinų. Italija piktinasi tuo, kad „AstraZeneca“ Europai šį ketvirtį pristatys tik 40 procentų žadėtų vakcinų. Australija dėl šio Italijos žingsnio kreipėsi į Europos Komisiją. „AstraZeneca“ vakcina įžiebė konfliktą tarp bene labiausiai nuo koronaviruso Europoje nukentėjusios Italijos ir Australijos.

Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 80,5 tūkst. arba 2,88 procentai.

Vaistų kontrolės tarnyba dėl nepageidajamų vakcinų nuo Covid-19 reakcijų pasiskundė 1200 lietuvių iš beveik 200 tūkstančių pasiskiepijusių. Dažniausiai du, tris kartus dažniau nei kitais skiepais gyventojai skundžiasi „AstraZeneca“ skiepu, tiesa, tokių buvo vos 13 žmonių iš tūkstančio paskiepytų. Visos nepageidaujamos reakcijos žmonėms praėjo per keletą dienų.

Pastaruoju metu visuomenėje kyla daug diskusijų apie skiepus, todėl dėl informacijos gausos internete ir spaudoje dažnai atsiranda daug klausimų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) specialistai primena, kad norint apsaugoti save, savo šeimą ir visą visuomenę nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų, būtina laikytis sudarytų skiepijimo schemų ir skiepytis pagal jas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (Herpeszoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali suaktyvėti po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai. Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės, 2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau  ULAC) medikai primena – neužilgo prasidės sodo ir daržo darbai –  nepamirškite pasiskiepyti nuo stabligės, bei kartu atnaujinsite skiepus ir nuo difterijos (skiepijama kartu su difterijos komponentą turinčia vakcina). Stabligė – infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos, gaminančios stiprų nuodą (egzotoksiną). Šios bakterijos į žmogaus organizmą patenka  per pažeistą odą, esant tiek gilioms, tiek paviršinėms žaizdoms,  žmogus gali už...

Garbaus amžiaus lietuvių įgeidžiai ir nedrausmingumas trikdo vakcinavimo nuo COVID procesą. Klaipėdoje savaitgalį pasiskiepyti neatvyko kone pusė užsirašiusių senjorų ir vietoje to polikliniką užplūdo savaitės pradžioje. Medikai ir savivaldybė pripažįsta – garbaus amžiaus žmonės skiepijasi vangiai ir prašo Sveikatos ministerijos leidimo skiepyti tuos, kas labiau nori. Ministerija atšauna – savivaldybės gali tą daryti.

Vakcinos nuo koronaviruso sulaukė ir prezidento Gitano Nausėdos tėvas Antanas Nausėda. Klaipėdoje gyvenantis 91-erių prezidento tėvas jau yra gavęs abi vakcinas, kurios turėtų apsaugoti jį nuo COVID-19. Tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis. „Prezidento tėvas Antanas Nausėda buvo paskiepytas vasario mėnesį abejomis vakcinomis. Tą atliko Klaipėdos medikai, kur jis ir gyvena.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad reikėtų pasvarstyti dėl atsakomybės taikymo už neteisingos informacijos apie skiepus skleidimą. Anot jos, būtų galima panagrinėti, ar tokių dalykų nereikėtų prilyginti dezinformacijai. „Aš pati svarstyčiau tokią galimybę. (...) Mes VESK (Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos – BNS) posėdyje tai turėtume apsvarstyti. Tai labai didelė grėsmė, matome abejojančių žmonių.

Klaipėdoje stringa vyresnių nei 80-ies metų senjorų vakcinacija nuo koronaviruso, skelbia LRT radijas. Pasak specialistų, daug vakcinos lieka nepanaudota, nes įtraukti į sąrašus senjorai neatvyksta vakcinuotis. Per savaitgalį pirmosios dozės sulaukė apie 300 senjorų, tačiau nemaža dalis skiepytis neatvyko. „Kviesta buvo apie 600, pasiskiepijo apie 300 žmonių. Didelis procentas žmonių neatėjo. Kažkas nesuprato, kažkam informacija nesuvaikščiojo.