skiepai

Šią savaitę jau rašėme, kad net Panevėžio miesto tarybos nariai, nesulaukę skiepų nuo COVID-19 Panevėžyje, vyksta skiepytis į sostinę. Šeštadienį, kaip prieš kelias dienas naujienų portalui JP ir žadėjo Panevėžio miesto tarybos narys Mantas Leliukas, nuo koronaviruso pasiskiepijo Vilniuje esančiame vakcinacijos centre. Socialiniame tinkle „Facebook“ M. Leliukas neslėpė džiaugsmo po skiepo ir buvo itin geros nuotaikos. „Po skiepo „AstraZeneca“ vakcina. Gyvensiu, manau.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 639 žmonės, antrą – 1,3 tūkst., sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 771 tūkst. žmonių, abiem – 383 tūkst. 847. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,9 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,4 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,4 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 38 proc.

Savivaldybėse skiepų lenktynės ir chaosas – kol vieni dar bando įtikinti senjorus skiepytis, kiti jau nebesuka galvos ir vakcinuoja trisdešimtmečius. Marijampolės, Joniškio savivaldybėse skiepą jau gali gauti 35-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. O Pakruojis nuo šeštadienio žada vakcinuoti visus norinčius, net ir aštuoniolikmečius. Artėjant masinei vakcinacijai premjerė Ingrida Šimonytė lankėsi Klaipėdoje, kur skiepijimo tempai nėra džiuginantys.

Stabligė reta, tačiau labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi, kurią sukelia stabligės bakterijos – Clostridium tetani, gaminamas specifinis egzotoksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis stiprius raumenų spazmus. Lietuvoje dėka stabligės planinės vakcinacijos, kasmet registruojami 1 – 2 stabligės atvejai, tačiau iš jų 1 baigiasi mirtimi. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras.

Neringoje bent vieną skiepą nuo COVID-19 jau gavo daugiau kaip pusė – 53 proc. gyventojų, o tarp didmiesčių pirmaujančiuose Alytuje ir Kaune – beveik trečdalis: 30 procentų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tarp daugiausiai bent vieną skiepą gavusių Lietuvos savivaldybių po Neringos rikiuojasi Birštonas (42 proc.) ir Alytaus rajonas (33 proc.). Tarp mažiausiai paskiepijusių savivaldybių lieka Šalčininkų rajonas (15,6 proc.) ir. Visaginas (16,6 proc.

Mokslininkai iš Duke universiteto kuria naują vakciną nuo gripo naudodamiesi technologija, taikyta gaminant dvi koronaviruso vakcinas. Tiek „Pfizer-BioNTech“, tiek „Moderna“ vakcinose yra dalis viruso genetinio kodo, vadinamo „messenger RNR“ arba „mRNR“ ir reikalingo tam, kad kūnas atpažintų sukėlėją ir užpultų, jei žmogus užsikrėstų infekcija.

Susiruošusi skiepytis ir dėl to vykusi net į Alytaus rajono savivaldybę jauna vilniečių šeima liko it musę kandusi. Nors porai, prioritetą skiepui turintiems kaip didelių įmonių darbuotojams, pavyko užsiregistruoti norimai vakcinai, ankstų ketvirtadienio rytą atvykus skiepytis paaiškėjo, kad sąrašuose jų nėra. Kaip aiškino už vakcinavimą atsakingos įstaigos atstovai, išbandant registracijos sistemą paprasčiausiai įvyko techninė klaida.

Paaiškėjo, kaip Lietuvoje vyks masinė gyventojų vakcinacija. Sveiktos apsaugos ministerija kiekvienos gegužės mėnesio savaitės pradžioje leis savivaldybėms skiepyti vis jaunesnius gyventojus. Taip gegužės 31-oji taps pirmąja masinio gyventojų vakcinavimo diena šalyje. Tiesa, dalyje regionų masinė vakcinacija prasideda anksčiau. Savivaldybių merai nori greičiau panaudoti mažiau populiarias „AstraZeneca“ vakcinas. Vakcinas nuo Covid-19 greitai galės gauti visi Lietuvos gyventojai.

Jau nuo kitos savaitės žadama visose savivaldybėse leisti skiepyti vyresnius nei 55 m. amžiaus žmones, o jau mėnesio pabaigoje tą galės padaryti visi norintieji. Ministras konstatavo, kad vakcinacijos pažanga dėl savivaldybių specifikos yra skirtinga, bet pradėta diskusija, kaip suvienodinti procesą, ypač kai Lietuvą pradeda pasiekti didesni vakcinų kiekiai.

Infekcinių ligų prevencija yra geriau nei gydymas ir tai ypač tinka kalbant apie koronavirusą. Kaip ir su kitais virusais, kovai su COVID-19 šiuo metu trūksta perspektyvaus gydymo – turimos vakcinos veiksmingai stabdo užsikrėtimus, tačiau rimtos infekcijos vis dar žudo žmones daugelyje pasaulio kampelių. Dažniausias gydymo būdas yra paciento aprūpinimas deguonimi ir jo palaikymas stabilioje būsenoje, kol jo imuninė sistema kovoja su viruso dalelėmis.

Prezidentūra palankiai vertina Vyriausybės trečiadienį patvirtintą galimybių pasą, tačiau ragina užtikrinti skaidrų ir sklandų šios priemonės įgyvendinimą.  „Šiaip tai yra sveikintinas sprendimas. Gerai, kad tas galimybių pasas pagaliau priimtas, gerai, kad, atrodo, susitarta, kokias galimybes suteikia šitas pasas.

Serbijos prezidentas trečiadienį pranešė, kad visi iki gegužės pabaigos nuo COVID-19 pasiskiepiję šalies piliečiai gaus išmokas. Tai būtų pirmoji vakcinavimo už išmokas schema pasaulyje. Ši Balkanų šalis yra įsigijusi milijonus dozių Vakarų, Kinijos ir Rusijos gamintojų vakcinų nuo koronaviruso ir trumpam tapo regioniniu vakcinacijos centru, suteikusi galimybę skiepytis užsieniečiams. Tačiau vakcinavus 1,3 mln. iš 7 mln. Serbijos gyventojų, vakcinacijos tempai pradėjo lėtėti. „Visi.

Vyriausybė ketina jau netrukus atverti Lietuvą paskiepytiems Izraelio ir kitų trečiųjų šalių turistams, o sprendimą planuojama priimti kitą savaitę, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Norime atverti Lietuvą vakcinuotiems trečiųjų šalių turistams, pavyzdžiui, turistams iš Izraelio. Kitą savaitę planuojama Vyriausybėje priimti sprendimus, kad žmonės, kurie yra pasiskiepiję, čia atvažiuotų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A. Armonaitė.

Marijampolė surengė skiepų akciją – „atvežki pensininką – gausi skiepą“. O bet kuriam senjorą skiepytis atlydėjusiam žmogui pažadėta po „Pfizer“ vakciną. Išgirdę tokią naujieną, kai kurie marijampoliečiai leidosi net į pensininkų medžioklę – prie vakcinacijos centro laukė po keletą valandų, kad galėtų mainais už vakciną palydėti senjorą skiepytis. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad Marijampolė ir vėl išsišoko – skiepija ne pagal prioritetą.

Žmonėms pradėjus skiepytis nuo koronaviruso, vaistinėse sparčiai išaugo karščiavimą mažinančių vaistų pardavimai. Lietuvos vaistinių atstovai naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kokie pokyčiai buvo pastebėti. Didžiosios Lietuvos vaistinės pastarąjį mėnesį pastebėjo didelį skausmą, karščiavimą ir uždegimą mažinančių vaistų paklausos išaugimą.

Vilniaus savivaldybė pakvietė nuo koronaviruso skiepytis 45 ir vyresnio amžiaus gyventojus, o pastarieji skubėdami registruotis nulaužė sistemą ir iššlavė „Pfizer“ vakcinas. Nors skiepų registracijos sistema lūžta jau nebe pirmą kartą, Sveikatos apsaugos ministerija ramina – palaipsniui ruošiamasi pereiti prie bendros registracijos sistemos. Ją šiuo metu testuoja specialistai, aiškinasi, kokius gyventojų kiekius sistema iš viso gali atlaikyti.

Kodėl svarbu vykti skiepytis nuo COVID-19 viruso esant geros savijautos ir ar visais atvejais verta po vakcinacijos mažinti atsiradusį karščiavimą? O ar prieš skiepijantis šia vakcina reikėtų perspėti darbdavį? Šiuos ir kitus dažniausius klausimus, kaip turėtume elgtis prieš skiepijimąsi ir ko derėtų vengti, aptaria „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.

Europos Komisija pirmadienį pasiūlė leisti keliautojams, pilnai paskiepytiems nuo pandeminio koronaviruso Europos Sąjungos patvirtintomis vakcinomis, patekti į Bendriją, jeigu jie atvyksta iš šalių su gera epidemiologine padėtimi.

Pareigūnai ir praėjusią savaitę buvo aktyviai skiepijami nuo COVID-19 infekcijos. Šiuo metu paskiepyta 7350 pareigūnų arba 49 proc. Taip pat skiepijami asmenys, dirbantys tarnybose. „Šią savaitę turime 49 proc. pareigūnų, paskiepytų pirmąja skiepo doze. Taip pat didėja ir pareigūnų paskiepytų antru skiepu skaičius.

Vilniaus savivaldybei atvėrus galimybę registruotis vakcinacijai nuo koronaviruso 45-erių ir vyresniems gyventojams, pirmadienio rytą stringa registracijos sistema.  Kaip BNS informavo Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, savivaldybė kvietė visus registruotis nuo 10 val., bet registraciją paleido nuo 9 val., tad sistema užstrigo užplūdus užklausoms.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 6181 žmogus, antrą – 7836, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 691 tūkst. 343 asmenys, abiem – 303 tūkst. 295. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 49,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,3 proc. – 70–79 metų gyventojų ir 46,2 proc. – 60–69 metų gyventojų. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę maždaug ketvirtadalis žmonių.

Po žiemos nubudusių erkių gamtoje šiuo metu apstu. Jų itin daug dėl to, kad Laimo ligą ir erkinį encefalitą platinantys parazitai žiemą šiltai leido po sniegu. Ekspertai sako, kad Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijasi vos kas dešimtas žmogus ir viliasi, kad naujovė – skiepijimas vaistinėse – paskatins daugiau žmonių apsisaugoti. Tiesa, epidemiologai įspėja, kad vienu metu skiepytis ir nuo encefalito, ir nuo koronaviruso negalima.

Didžiosios Britanijos farmacijos milžinė „AstraZeneca“ penktadienį pranešė, kad vakcinos nuo COVID-19 pardavimai pirmąjį šių metų ketvirtį generavo 275 mln. JAV dolerių (227 mln. eurų) pajamas, tuo tarpu bendrovės vadovas gynė gamintojos veiksmus, dėl kurių ES yra pradėjusį teisinį procesą. Tai buvo pirmas kartas, kai bendrovė atskleidė vienos iš pasaulyje pirmaujančių vakcinų pardavimo duomenis. „AstraZeneca“ parduoda vakciną už savikainą. Bendrovė yra pristačiusi apie 68 mln.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 12 tūkst. 58 žmonės, antrą – 18 tūkst. 106, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 674 tūkst. 105 asmenys, abiem – 269 tūkst. 580. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 48,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,1 proc. 70–79 metų gyventojų ir 45,1 proc. 60–69 metų gyventojų. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę maždaug ketvirtadalis žmonių.

Besiskiepijančių daugėjant, medikai pasakoja ir apie naujausius tyrimus – kas dažniausiai skundžiasi šalutinėmis reakcijomis ir ar jos rodo greičiau besiformuojantį imunitetą?  Vilniaus meras pranešė, kad skiepams registruotis kitą savaitę leis jaunesniems – 45-erių metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms.  Prie ką tik duris atvėrusio didžiausio šalyje masinės vakcinacijos centro „Litexpo“ rūmuose – sumaištis.

Kada Europos Sąjungos valstybių piliečiai galės laisvai keliauti su vadinamuoju „žaliuoju pasu“? Šį klausimą Europos Parlamentas svarstė šią savaitę. Dabar laukia tolesnės derybos. Ko mums tikėtis? Pokalbis su Europos Parlamento nare Rasa Juknevičiene. Ką jūs nusprendėte Europos Parlamente dėl „žaliojo paso“? Kada jis bus ir kaip jį gauti paprastam žmogui? Trečiadienį Parlamentas labai didele balsų dauguma, 540 iš 705, balsavo už Parlamento poziciją. Įveiktas pirmasis etapas.

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntos iš trijų gamintojų. Iš viso pristatyta 110400 vakcinos dozių, kurios per kelias dienas bus paskirstytos savivaldybėms. Farmacijos kompanija „AstraZeneca“ atgabeno tryliktąją ir iki šiol didžiausią siuntą – 91200 „Vaxzevria“ vakcinos dozių. Gamintojas „Moderna“ pristatė 13200 vakcinos dozių, „Janssen Pharmaceutica NV“ – 6000. Iki šiol iš visų keturių gamintojų Lietuva gavo daugiau nei 1,1 mln. vakcinos dozių.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog kitą savaitę skiepytis nuo COVID-19 bus kviečiami 45-erių ir vyresni gyventojai. Savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį R. Šimašius vilniečius ir esančius Vilniuje paragino atvykti skiepytis.

Ketvirtadienį sutrikus informacinei sistemai, Vilniuje prie „Litexpo“ nusidriekė gyventojų, laukiančių skiepų nuo COVID-19, eilė. Sutrikimas pašalintas apie 15.30 val. Kaip BNS patvirtino Vilniaus mero atstovas Karolis Vaitkevičius, sistema buvo sutrikusi apie pusvalandį ir šiuo metu vėl veikia. Pasak jo, dėl sutrikimų laukti turėjo ir atvykusieji kituose vakcinavimo centruose. „Laikinai buvo sutrikusi tiekėjų sistema, dėl to ir susidarė eilė.

Skiepijimo prioritetų tvarkos Vyriausybė jau norėtų nebekeisti, o judėti žemyn vakcinuojant gyventojus pagal amžiaus grupes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Skiepijimo tvarkos mes jau norėtume keisti kuo mažiau, aišku, Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje yra priimti sprendimus ir siūlyti kitokią tvarką, bet aš negirdėjau tokių intencijų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Merginai iš Las Vegaso buvo atliktos trys smegenų operacijos dėl pavojingų kraujo krešulių, kurie susiformavo, po to kai ji pasiskiepijo „Johnson & Johnson“ vakcina. Kol kas nėra jokių įrodymų, kad krešulių susidarymą nulėmė „Johnson & Johnson“ vakcina.

Situacija kritinė: Vilnius jau skaičiuoja paskutines laisvas lovas koronaviruso pacientams, pasak medikų, verkiant trūksta ir personalo. Štai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje reanimacijos skyrius jau užpildytas. Bandydama taisyti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija Vilniui metė gelbėjimosi ratą – 19 tūkstančių papildomų skiepų, kuriuos paėmė iš kitų savivaldybių.

Dėl sudėtingos pandeminės situacijos regione juodojoje zonoje esantis Vilnius šią savaitę gavo keliasdešimt tūkstančių „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer/Biontech“) vakcinų ir iškart siūlo jų laukiantiems miestiečiams.  Skiepytis kviečiami gyventojai, patenkantys į vakcinavimo prioritetus. Jau kviečiami visi vyresni nei 55 m. asmenys, taip pat švietimo srities darbuotojai, abiturientai, kontaktinį darbą mažmeninėje prekyboje dirbantys asmenys bei sergantieji lėtinėmis ligomis.

Šalies savivaldybės kaip reikiant susipešė dėl skiepų. Iš Šiaulių ir Klaipėdos atimtos vakcinos perskirstytos Vilniui. Šiaulių meras Artūras Visockas širsta, mat pusantro tūkstančio „Pfizer“ skiepų negaus vietos gyventojai, jiems atšaukiamos registracijos. O kol merai pykstasi, Vilnius jau ruošiasi masinei vakcinacijai – „Litexpo“ parodų rūmuose įrengta 50 vakcinavimo kabinų, per dieną planuojama paskiepyti tūkstančius žmonių.  Vilniuje duris atvėrė dar vienas vakcinacijos centras.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad jos šaliai vertėtų įsigyti Rusijoje sukurtos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“, jeigu šis preparatas artimiausiu laiku būtų patvirtintas Europos Sąjungoje. „Jeigu leidimas [platinti rinkoje] bus gautas greitai, yra prasmes įsigyti „Sputnik“ dozių.

Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti naujas vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams beveik pusę jų – 46 tūkst. 512 dozių, pirmadienio vakarą informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Apie šį sprendimą ministerija informavo po to, kai kelių savivaldybių merai pranešė, jog dėl vakcinų perskirstymo sostinei jų savivaldybėse dalies suplanuotų skiepijimų šią savaitę nepavyks atlikti. Anot ministerijos, dalis šio kiekio – 19,8 tūkst.

Pasaulyje kiekvieną dieną paskiepijant vis daugiau žmonių nuo koronaviruso vis daugiau kalbama, kad tai – vienintelis bilietas į laisvę.  Tačiau profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad yra dar vienas svarbus momentas.  „Skiepai nuo COVID-19 ligos viešoje erdvėje pristatomi kaip vienintelis „bilietas į laisvę“, tačiau niekas per daug nepaaiškino, jog šio rezultato turėtų būti siekiama įgyvendinant atitinkamą vakcinacijos strategiją.

Nuo koronaviruso bent viena doze jau paskiepyti 6 tūkst. 662 arba 44,4 proc. pareigūnų, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Šią savaitę turime beveik 45 proc. pareigūnų, paskiepytų pirmąja skiepo doze, taigi artėjame prie pusės. Be to, pradėti skiepyti ne tik pareigūnai, bet ir civiliai asmenys, dirbantys tarnybose“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Premjerė Ingrida Šimonytė toliau keliauja po Lietuvą – ragina skiepytis ir antivakserius, ir senjorus, kurie dvejoja dėl vakcinų. Tiesa, po vizito Trakų rajono savivaldybėje Šimonytė pripažino karčia tiesą – ir čia yra tokių gyventojų kurie vis dar laukia „Sputnik“ vakcinos ar skiepų  bijos labiau nei mirties. O rusiškų skiepų besitikintiems žmonėms premjerė kartoja – Lietuva šios vakcinos nepirks.

Pirmadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, pradeda veikti naujas COVID-19 vakcinavimo centras.  Savivaldybės teigimu, tai bus didžiausias vakcinavimo centras šalyje. Didžiausioje „Litexpo“ salėje, pažymėtoje 5-uoju numeriu, dirbs 50 vakcinavimo kabinų, tai leis paskiepyti iki 15 tūkst. gyventojų per parą. Be šio centro ir sostinės poliklinikų, Vilniuje veikia dar du didesni vakcinavimo centrai – savivaldybėje (Konstitucijos pr.

Diskusija apie privalomą vaikų skiepijimą yra reikalinga sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) nusprendus, kad toks skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu. „Diskusija apie privalomą vaikų skiepijimą yra reikalinga“, – ministro komentarą BNS perdavė jo atstovė Aistė Šuksta.

Didėjant pasiskiepijusių jaunų žmonių skaičiui, buvo apskaičiuota, kad dėl Covid-19 pandemijos beveik 40 000 vaikų prarado bent vieną tėvą. Remiantis žurnale „JAMA Pediatrics“ paskelbta analize, tyrėjai iš Stony‘io Brooko, Vakarų Ontarijo, Pensilvanijos ir Pietų Kalifornijos universitetų nustatė, kad beveik 40 000 vaikų, kurių amžius yra nuo 0 iki 17-os metų, dėl pandemijos prarado vieną iš tėvų. „Vaikų, kurių vienas iš tėvų mirė nuo Covid-19, skaičius sukrečia.

Europos Komisija lengvesnes keliones sąjungos viduje žmonėms žada birželį. Kuria keliautojams specialų sertifikatą mobiliajame telefone, kurį gaus koronavoiruso imunitetą turintys arba testą pasidarę asmenys. Politikai žada, kad jo turėtojams sumažės formalumų pasienyje, nebereikės atvykus izoliuotis. Tačiau Lietuvos vyriausybė skuba sukurti ir nacionalinį galimybių pasą, kuris atvertų duris į dabar uždraustas veiklas ir pramogas – restoranus bei kultūros renginius.

Nuo COVID-19 „AstraZeneca“ pasiskiepijusiems mokytojams sudaryta galimybė pasiankstinti antrojo skiepo datą, tačiau leisti terminą susitrumpinti visiems nėra planuojama, sako Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Kadangi mokytojai aktyviai testuojasi po pirmo skiepo – testavimas išlieka, kol asmuo bus paskiepytas dviem vakcinos dozėmis – tokiu būdu jie užima mobilių punktų vietas ir kitiems gyventojams sunkiau būna gauti tą testą.

Dalis savivaldybių likus vakcinos jau skiepija 55-erių ir vyresnius gyventojus, tokių savivaldybių artimiausiu metu daugės, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. Vilniaus savivaldybė savaitės pabaigoje yra sudariusi galimybę skiepytis šios amžiaus grupės gyventojams. „Natūralu, kad savivaldybės leidžiasi prioritetais žemyn ir tada skiepija šią amžiaus grupę.

Gamintojui pakeitus „Moderna“ vakcinos tiekimo Lietuvai tvarką, teko atšaukti arba nukelti daliai žmonių suplanuotą skiepijimą šia vakcina. Dalis vilniečių ir kauniečių sulaukė pranešimų, kad jų registracija kitą savaitę skiepytis nuo COVID-19 anuliuojama. „Atsirado „Modernos“ vakcinos sutrikimų. (...) Gamintojas informavo, kad užuot siuntą pristatęs vieną savaitę, jis išskaido ją į dvi savaites. Vieną siuntą gauname šį sekmadienį, kitą gausime dar po savaitės.

Kitą savaitę Lietuvą turėtų pasiekti apie 130 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, tačiau didelė dalis jų bus skirta revakcinacijai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kitą savaitę pirmadienį turėtų būti apie 100 tūkst. „Pfizer“ vakcinų, tačiau turint mintyje, kad kaip tik kitą savaitę sueis trys savaitės rekordinei povelykinei skiepijimo savaitei, tai labai didelė dalis tų vakcinų bus skirta perskiepijimui ir plėtrai vakcinų nebus tiek daug“, – žurnalistams penktadienį sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį aplankė Trakus ir aptarė, kaip čia vyksta vakcinacija. Premjerė teigia, kad patys vyriausi šiame krašte skiepijasi vangiai, o dalis jų vis dar laukia „Sputnik“ vakcinos, tačiau premjerė pažymėjo, kad Lietuva nėra nusiteikusi jos pirkti. „Trakų rajonas taip pat yra rajonas, kuriame tikrai yra tautinė įvairovė tam tikra, svarbus tas informacinis laukas, kuriame galbūt dalis žmonių yra.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 53 žmonės, antrą – 9608, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 610 tūkst. 150 asmenų, abiem – 237 tūkst. 585. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 47,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 61,4 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 41 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 919 tūkst.