Vilniaus meras pranešė, kad skiepams registruotis kitą savaitę leis jaunesniems – 45-erių metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms.
Prie ką tik duris atvėrusio didžiausio šalyje masinės vakcinacijos centro „Litexpo“ rūmuose – sumaištis. Žmonės užsirašę skiepui į pastatą įeiti negali, mat sutriko registravimo sistema, sustojo vakcinacija. Keli šimtai įpykusių vilniečių skiepo laukė stoviniuodami prie durų, kiti gi iš nuovargio jau ir prisėdo:
„Tai iš tikrųjų baisu, pamačiau, oh my God. Kažkaip primena sovietų laikus, apskritai viskas Lietuvoje nesustyguota.“
„Aš tai nežinau, jau gal valandą laukiu.“
„Aš, žinokite, 73 metų, man spaudimas sukilo jau čia važiuojant.“
„Truputį nesuorganizuota. Geriausia buvo, kai poliklinikoje skiepijo, nors tvarka buvo. O čia tai jokios tvarkos nėra – aš taip sakau.“
Besiskiepijančių sostinėje tik daugės, mat Vilnius skiepų kartelę leidžia dar žemiau ir nuo kitos savaitės vakcinuotis žada kviesti 45 ir vyresnio amžiaus gyventojus. Apie tai sostinės meras pranešė savo facebook paskyroje.
O Kauno klinikos atlieka didžiulį tyrimą apie pasiskiepijusius darbuotojus, šalutinį vakcinos poveikį ir besiformuojantį imunitetą. Ligoninė apklausė daugiau kaip 4 tūkstančius darbuotojų, prieš skiepijimą antrąja „Pfizer/BioNtech“ vakcinos doze. Pasak Šeimos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus, daugumai paskiepytųjų pasireiškė tik nemalonus jausmas skiepo vietoje.
„Tiktai vienas procentas pažymėjo, kad turėjo rimtesnių reakcijų – tai sumišimas, neurologiniai tirpimai, galvos skausmas. 3 procentai pažymėjo karščiavimą, o didžioji dauguma turėjo niežulį injekcijos vietoje, rankos skausmingumą“, – sako šeimos medicinos klinikos vadovas Leonas Valius.
Šalutinį skiepo poveikį net 30 procentų atvejų dažniau jautė moterys nei vyrai. Taip pat apie šalutinį poveikį dvigubai dažniau pranešė ir jaunesni asmenys iki 46 metų.
O praėjus trims savaitėms po pirmojo skiepo Kauno klinikų medicinos darbuotojai atliko ir antikūnų testą, šis atskleidė įdomių faktų apie šalutinio poveikio ir besiformuojančio imuniteto ryšį.
„Pasirodo, kad tiems, kurie patyrė šalutines reakcijas arba patyrė intensyvesnes – faktiškai 97 procentai tokių jau turėjo kokybinį teigiamų imunoglobulino testo atsakymą. Tai galima daryti išvadą, kad tiems žmonėms, imunitetas formuojasi greičiau“, – pasakoja L. Valius.
Tiesa, ar tik antikūnai, kurie susidaro po skiepo ar persirgus koronavirusine infekcija, nulemia imunitetą? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Auksė Mickienė patikina, kad ne tik antikūnai, bet ir kraujo ląstelių limfocitų atmintis – tai gebėjimas atpažinti virusą ir paskatinti antikūnų gamybą organizme, lemia imunitetą.
„Galbūt tas antikūnų kiekis yra toksai, kad reagentas nepagauna. Bet yra imuninė atmintis, jeigu susitiktum patogeną, jinai sureaguotų, žmogų apsaugotų“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.
Vis dėlto net jei žmogui po skiepų susiformuoja pakankamas antikūnų kiekis, tai dar nereiškia, kad vakcinuotas asmuo negali užsikrėsti koronavirusu. Klaipėdoje gyvenanti gydytoja Augusta ką tik pasveiko nuo COVID-19. Jauna medikė įsitikinusi – klastinga infekcija ji persirgo nesunkiai tik dėl to, kad yra pasiskiepijusi nuo koronaviruso.
„Visą laiką puikiai žinojau ir nei viename moksliniame tyrime nebuvo parašyta, kad 100 procentų, kad tu neužsikrėsi, simptomai buvo be galo lengvi šitos ligos. Nieko ypatingai sudėtingo aš ir nejaučiau. Išskyrus užgultą nosį, bendra silpnumą, galvos skausmą“, – kalbėjo gydytoja akušerė-ginekologė Augusta Petrušaitė.
Medikė džiaugiasi, kad nors ir užsikrėtė koronavirusu ir tuo metu dar nežinodama bendravo su mama, kolegomis, ji per šį laikotarpį neužkrėtė nei vieno žmogaus.
Naujausi Anglijoje atlikti tyrimai rodo, kad vos viena „Pfizer“ ar „Vaxzevria“ doze paskiepyti žmonės iki 50 procentų sumažina riziką užkrėsti kitus.
„Pasiskiepijimas leidžia mažiau pernešti virusą, pasiskiepijus sergame lengviau arba iš viso nesergame, ypač jei mūsų imuninė sistema yra sveika“, – sako klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.
O skiepai nuo koronaviruso reikšmingai sumažino ir ligos plitimą tarp pačių medikų. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur koronaviruso pacientų vis daugėja ir sergamumas auga visame mieste, koronavirusu po vakcinacijos 2 skiepo dozėmis užsikrėtė tik 1 ligoninės darbuotojas. Dar prieš vakcinaciją tokių buvo šimtai.
„Paprastai, ką mes dabar stebime – tai yra lengvos formos ir žmonės, turintys antikūnus“, – pasakoja laboratorinės diagnostikos vedėjas Gintaras Makštutis .
Priešakinėse fronto linijose su pandemija kovojantys medikai jau tiriasi ir antikūnus. Nuo antrojo skiepo, kai buvo vakcinuoti medikai, praėjo maždaug keturi mėnesiai. Tiesa, pasak sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuva lauks įvairių klinikinių tyrimų išvadų ir pati savarankiškai sprendimų, kada ir vėl skiepyti medikus, nepriims.
„Dėl antro rato ir dėl trečio skiepo tikrai dar nėra priimti sprendimai, negalime sakyti ir patvirtinti, kad jau ateina laikas, tiems, kurie pasiskiepijo anksčiau, ar praėjo 3-4 mėnesiai, reikia ruoštis naujai vakcinacijos schemai“, – teigia kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
„Mes žinome apie RNR vakcinas praėjus pusei metų nuo klinikinių tyrimų pradžios. Ir mes žinome, kad šios vakcinos jų apsauga išlieka labai labai didelė, jos labai labai veiksmingos iki 6 mėnesių praėjus po vakcinacijos“, – kalbėjo A. Mickienė.
Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad jau po pirmosios skiepo dozės praėjus maždaug trims savaitėms, priklausomai nuo vakcinos, apsauga nuo COVID-19 siekia apie 80-90 procentų.
