skaitmeninė televizija

Neseniai naujienų portalas balsas.lt rašė, kad vienai mūsų skaitytojai parūpo, kiek kainuoja „pokalbis“ telefonu, kol įmonės, kuriai skambinate autoatsakiklis informuoja, kad „šiuo metu visos operatorės užimtos“? Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) tuomet informavo, kad pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikėjų taisykles už laukimą, kol bus pradėta teikti informacija ar kitos paslaugos, mokėti neturėtume. Tačiau susimokame pasirodo ne tik už laukimą.

 Lietuvoje toliau plėtojant skaitmeninę televiziją, daugelyje šalies regionų šiemet bus keičiami televizijos transliavimo dažniai. Vasario pabaigoje ir kovą dažniai bus keičiami Vakarų, Šiaurės Rytų Lietuvoje bei Suvalkijoje, o birželį – ir likusioje Lietuvos dalyje. Skaitmeninės antžeminės televizijos dažniai keičiami tam, kad būtų galima efektyviau panaudoti dažnius, kurie tapo laisvi, praėjusių metų pabaigoje išjungus analoginę antžeminę televiziją.

Naktį Lietuvoje išjungus analoginę antžeminę televiziją, dalis gyventojų skundžiasi nematantys nemokamų televizijos programų. Specialistai ramina, kad tik apie 5 proc. šalies gyventojų laikinai gali negauti tinkamo naujos skaitmeninės televizijos signalo. Jie primena, kad norint matyti televiziją be trukdžių neužtenka įsigyti naujos kartos televizorių ar specialų priedėlį.

Šiuo metu antžeminė televizija transliuojama, taip pat ir siunčiama, dviem formatais – ir analoginiu, ir skaitmeniniu, tačiau po šių metų spalio 29-osios TV transliuotojams nebereikės mokėti už analoginės antžeminės televizijos siuntimą – jie automatiškai sutaupys milijonus litų. AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) skaičiavimu, po reformos TV transliuotojų išlaidos už įvairias Telecentro teikiamas paslaugas sumažės iki 40-70 proc.

Skaitmeninės televizijos žiūrovai labiau mėgaujasi televizijos pramogomis nei analoginės antžeminės, o 9% pastarosios žiūrovų teigė, kad nežino, ką reikia daryti, kad galėtų ir toliau matyti mėgstamas laidas po spalio 29 d. Tai paaiškėjo iš skaitmeninės televizijos „Viasat“ užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos, kurią atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. „Nors informacinė kampanija vykdoma seniai, iki šiol niekas nebuvo tyręs, kaip patys žmon...

Antroji pagal dydį Lietuvoje interneto ir televizijos tiekėja „Cgates“ investuoja į retransliuojamų programų sąrašo plėtrą. Po paslaugos atnaujinimo, 14 tūkst. skaitmeninės televizijos žiūrovų Vilniuje ir Kaune, be papildomų įsipareigojimų, matys net iki 20-ies televizijos programų daugiau, o artimiausiu metu – ir 4-is aukštos raiškos (HD) kanalus.

Televizininkai tikina, kad išaušus šių metų spalio 29-ajai kas penkto lietuvio namuose televizorių ekranuose užges vaizdas. Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė tvirtina, kad taip nutiks dėl to, jog perėjimui prie skaitmeninio televizijos signalo ir analoginės antžeminės televizijos išjungimui pasirengę yra daugiau nei du trečdaliai lietuvių, o likęs trečdalis, televizijos signalą gaunantis kolektyvinėmis antenomis arba pasenusiais įrenginiais, informuojami nepak...

„Manome, kad šiandien su skaitmenine televizija Lietuvoje turime nemažai problemų, kurios artėjant analoginės televizijos išjungimo datai, vis ryškėja“, – sakė Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA) prezidentė Vaiva Žukienė. Ji pasakojo, kad šiandien lietuviai nesuvokia, kas yra skaitmeninė televizija, be to, viešoje erdvėje pasirodė nemažai gąsdinimų, kad visiems televizijos žiūrovams teks tapti vieno ar dviejų operatorių klientais. „Taip tikrai nėra“, – patikino V. Žukienė.

Vyriausybės sprendimu kiekviena mažas pajamas gaunanti šeima ar vienas gyvenantis asmuo galės gauti iki 100 litų kompensaciją, skirtą skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos įsigijimo faktinėms išlaidoms kompensuoti. „Artimiausiu metu bus tariamasi su savivaldybėmis dėl kompensacijų teikimo administravimo“, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Kompensaciją galės gauti šeima ar vienas gyvenantis žmogus, jei pajamos vienam šeimos nariui bus ne didesnės kaip 525 litai.

Galimybes kitąmet atsisakyti analoginės televizijos ir sklandžiai pereiti prie skaitmeninės kanalų transliacijos lems ne tik efektyvi komunikacija ar priedėlių subsidijos, bet ir žmonių sąmoningumas bei savalaikis rūpestis savo TV įranga, teigia ekspertai. Tyrimai rodo, kad maždaug pusė kitąmet skaitmenine televizija pradėsiančių naudotis šeimų dėl finansinių motyvų ir technologinių žinių trūkumo ketina laukti iki paskutinių dienų.

Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei patvirtinti galutinę analoginės antžeminės televizijos išjungimo Lietuvoje datą ir laiką – 2012 m. spalio 29 d. 3 val. Perėjimo prie skaitmeninės televizijos data turėtų išlikti ta pati, kaip buvo numatyta prieš trejus metus. Tikslus galutinis terminas svarbus siekiant sklandaus perėjimo prie skaitmeninės televizijos. Gyventojai, žiūrintys analoginę antžeminę televiziją, galės laiku pasiruošti priimti skaitmeninės televizijos signalą.

Telekomunikacijų paslaugas teikiančioje bendrovėje „Viginta“ pradedama reorganizacija – „Viginta" priklausančios įmonės jungiamos į vieną juridinį vienetą nauju pavadinimu –  „Cgates“. Nuo šiol telekomunikacijų paslaugos vieningu „Cgates“ vardu teikiamos Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Šilutėje, Vilkaviškyje bei Lentvaryje.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje daugiakanalės TV abonentų skaičius toliau auga – namų ūkių, galinčių matyti kabeliniu, IPTV, palydoviniu ar skaitmeniniu antžeminiu būdu perduodamą TV signalą procentas, lyginant su 2010 m. pirmuoju pusmečiu, paaugo 7 procentiniais punktais ir pasiekė 69,4. Tai buvo nustatyta žiniasklaidos ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ tyrimo apie gyventojų turimą TV įrangą („Establishment Survey“) metu.

Televizorių pirkėjų antplūdžio nėra, tačiau ir prekybininkai nesiskundžia. Tie, kurie televizorius perka, neslepia, jog tai daro Europos vyrų krepšinio čempionato proga, rašo „Kauno diena“. Kitas motyvas - nuo kitų metų privaloma pereiti prie skaitmeninės televizijos. Kol kas pirkėjai dažniau tik dairosi ir apžiūrinėja ant prekystalių sustatytus televizorius ir jų kainas. Paklausia apie jų kokybę ir pažada sugrįžti vėliau.

Ša­lies te­le­vi­zi­jos pra­dė­jo ro­dy­ti rek­la­mą, ku­rio­je 139 me­tų su­lau­kęs se­nu­kas džiau­gia­si, kad Lie­tu­va 2012 me­tų spa­lį pa­ga­liau įžengs į skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos am­žių. Rek­la­ma gra­ži, ta­čiau žiū­ro­vams pa­tei­kia­mi du skir­tin­gi teks­tai: „Lie­tu­va at­si­svei­kins su ana­lo­gi­ne ant­že­mi­ne te­le­vi­zi­ja“ ir „Lie­tu­va at­si­svei­kins su ana­lo­gi­ne te­le­vi­zi­ja“. Vos vie­nas žo­dis, ta­čiau tu­ri­nys vi­sai ki­tas.

Ateities televizijos vystymuisi ir toliau įtakos turės gerėjanti vaizdo kokybė ir interaktyviosios paslaugos. Manoma, kad greitai išpopuliarės interneto, telefono ir televizijos apjungimas į vieną bendrą paslaugą. Remiantis iSuppli duomenimis, Amerikoje jau dabar yra apie 85 internetinių televizijos modelių, Jungtinėje Karalystėje yra dvi konkuruojančios IPTV sistemos, teikiančios tokias paslaugas.

Kitą rudenį Lietuva turėtų pereiti prie skaitmeninių transliacijų. Tačiau diskutuojama, ar datos nereikėtų paankstinti, kaip padarė kaimyninės šalys.Taip televizijos galėtų sutaupyti, o naujovė į žmonių namus ateitų ramesniu metu, vasarą, kai televizija žiūrima mažiausiai. Vėliausiai kitais metais senesnės kartos televizoriai neberodys – Lietuva nuo analoginės pereis prie modernesnės skaitmeninės televizijos.

Kitą rudenį Lietuva turėtų pereiti prie skaitmeninių transliacijų. Tačiau diskutuojama, ar datos nereikėtų paankstinti, kaip padarė kaimyninės šalys. Taip televizijos galėtų sutaupyti, o naujovė į žmonių namus ateitų ramesniu metu, vasarą, kai televizija žiūrima mažiausiai. Vėliausiai kitais metais senesnės kartos televizoriai neberodys – Lietuva nuo analoginės pereis prie modernesnės skaitmeninės televizijos.

Antžeminė analoginė televizija Lietuvoje turėtų būti išjungta 2012 m. spalio 29 d. Taip nutarė antradienį tarpinstitucinė koordinacinė taryba. Ji siūlys susisiekimo ministrui rengti teisės akto projektą, nustatant būtent tokią galutinę antžeminės analoginės televizijos išjungimo datą. Koordinacinė taryba posėdyje taip pat pritarė darbų, kuriuos reikia atlikti iki antžeminės analoginės televizijos išjungimo, planui ir sutarė vykdyti šias priemones pagal plane numatytą grafiką.

Seimo narys Vytautas Grubliauskas kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių ir susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, siekdamas išsiaiškinti, kaip vyksta pasirengimas analoginį televizijos signalą Lietuvoje pakeisti skaitmeniniu. Parlamentaras akcentuoja keturis esminius klausimus, atsižvelgiant į kuriuos, jo manymu, turėtų būti vykdomas perėjimo procesas: atsakingos institucijos paskyrimas, konkrečių priemonių bei stebėsenos sistema, vartotojų švietimas ir skaitmeninio signalo testavimas.

Už televiziją moka 49 proc. Lietuvos gyventojų. Tik nemokamus kanalus žiūri 47 proc. žmonių, tačiau pastarieji mato vos nuo 2 (Varėnos raj.) iki 9 (Vilniaus raj.) kanalų. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Šiuo metu prie skaitmeninės televizijos yra perėję kiek daugiau nei dešimtadalis gyventojų, tačiau didžioji jų dalis – mokantieji už televiziją, t.y. kabelinės televizijos naudotojai.

Pradėjus diegti skaitmeninę televiziją Varėnos rajono gyventojai skundžiasi gaunantys nekokybišką vaizdą. Gyventojai taip pat mato mažiau nei keturiolika lietuviškų programų.

Anot J. Ivanovo, labai gali būti, kad perėjus prie skaitmeninio transliavimo, kai kurie komerciniai lietuviškos televizijos kanalai taps mokami. Vadinasi, reikės labiau rinktis tai, ką žiūrime. Nuo 2012 metų nutraukiamos analoginės televizijos transliacijos visoje Lietuvoje.

Latvijos pareigūnai ragina kuo greičiau tokį žingsnį žengti ir Lietuvos Vyriausybę. Tik siūlo eiti pigesniu keliu – skaitmenizavimo procesą patikėti keliems operatoriams, o ne vienam, kaip Latvijoje. 50 proc. Latvijos gyventojų naudojasi kabelinės, 18 – palydovinės, 5 – interneto televizijos paslaugomis. Likusiems 27 proc. reikėjo nusipirkti 50–60 eurų kainuojančius priedėlius arba naujus modernius televizorius. „200 tūkst. šeimų ūkių įsigijo dekoderius.

Statistiniai duomenys, kad iš daugiau kaip 1,5 mln. Lietuvos televizijos buitinių vartotojų naudojamų televizorių apie 90 proc. televizijos imtuvų iki šiol nepritaikyti skaitmeniniam ryšiui priimti, paskatino Seimą priimti specialią rezoliuciją.

Seimo nariai Mantas Varaška ir Gintaras Songaila pateikė siūlymus, kaip skatinti bei užtikrinti  skaitmeninės televizijos diegimo procesą ir apginti analoginės televizijos vartotojų teisėtus lūkesčius. Prieš  metus Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė, kad 2012 m. spalio mėnesį bus nutrauktos analoginės televizijos transliacijos.