Anot J. Ivanovo, labai gali būti, kad perėjus prie skaitmeninio transliavimo, kai kurie komerciniai lietuviškos televizijos kanalai taps mokami. Vadinasi, reikės labiau rinktis tai, ką žiūrime.
Nuo 2012 metų nutraukiamos analoginės televizijos transliacijos visoje Lietuvoje... Vis dažniau spaudoje ir eteryje šmėkšteli žodis „skaitmeninė televizija“. Kas tai? Kuo ji geresnės (ar blogesnė) už analoginę televiziją? Į tuos ir kitus klausimus toliau atsakinėja televizijos komunikacijų specialistas Jurijus Ivanovas. Šiandien tęsiame praėjusią savaitę priede „Tavo erdvė“ pradėtą pokalbį.
Kur pirkti? Kaip išsirinkti?
„Televizijos programų tiekėjai (turbūt galima juos taip pavadinti?) siūlo žiūrovams dešimtis televizijos kanalų. Tačiau dėl kalbinio barjero žiūrima tik maža jų dalis. Taigi, kaip dėl programų vertimo?“ – klausiame.
„Tai priklauso nuo transliuotojo. Ar bus vertimas, ar bus titrai... Dažniausiai pageidaujama, kad programos būtų verčiamos į lietuvių arba rusų kalbas. Šitie kanalai - patys populiariausi. Išimtis – muzikiniai televizijos kanalai, nes jų „kalbą“ visi supranta ir be vertimo“.
„Išvardijote nemažai skaitmeninės televizijos trūkumų. Ką dar turėtų žinoti vartotojas?“
„Norint namuose matyti skaitmeninę televiziją, patarčiau neskubėti. Geriausia kreiptis į specializuotą parduotuvę arba kvalifikuotą specialistą, kuris patars, atsakys į kylančius klausimus. Nederėtų naudotis atsitiktinių asmenų paslaugomis, nes paskui pretenzijų niekam nebepareikšite.
Tą patį galėčiau pasakyti ir apie prekybos centruose parduodamą įrangą. Dažniausiai jų pardavėjai nelabai ką nutuokia apie siūlomą prekę. Todėl geriausia turėti reikalų su tuo užsiimančiais specialistais arba specializuotomis, skaitmenine įranga prekiaujančiomis parduotuvėmis.
Visada galima rasti optimalų kainos ir kokybės požiūriu variantą. Neteisinga priimti sprendimus remiantis vien savo arba kaimynų patirtimi: kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl kaskart reikia surasti tinkamiausią konkrečiai situacijai variantą. Nerekomenduotina skaitmeninės televizijos priedėlių pirkti ir turguose, o jeigu vis tik perkate, atkreipti dėmesį į prekės garantiją. Labai nekokią reputaciją turi turguose parduodamos lenkiškos tinklo antenos. O naujausiuose televizoriuose visi reikiami priedėliai jau būna įmontuoti viduje, todėl papildomai pirkti nieko nebereikia, nebeužgriozdinama gyvenamoji erdvė“.
Pasak J. Ivanovo, televizijos transliacijos būna mokamos ir nemokamos. Viskas priklauso nuo to, ko žmogus (klientas) pageidauja. Jeigu, sakykime, jam gana kelių rusiškų kanalų, užtenka ir nemokamų transliacijų paketo.
„Dažnai neteisingai manoma, jog visa, ką šiandien siūlo palydovinė televizija, yra mokama, – tęsia J. Ivanovas. – Tačiau tiesa tokia, jog yra nemažai nemokamų kanalų, todėl susimontavus reikiamą įrangą, jų transliacijų žiūrėjimas toliau nekainuoja nieko. Vis dėlto nėra jokių garantijų, kad vieną dieną už to ar kito kanalo transliacijas nereikės mokėti – transliuotojai kartais keičia sąlygas.
Paprastai televizijos kanalai gyvena iš už reklamą gaunamų lėšų. Jie gali sau leisti nemokamas transliacijas. Tačiau, dėl suprantamų priežasčių, reklamos tikimybė jose gerokai didesnė...
Papildomos funkcijos
Skaitmeninė televizija įgalina naudotis ir papildomomis funkcijomis...
J. Ivanovas: „Taip, mėgstamas programas, pavyzdžiui, futbolo rungtynių transliaciją, nesant galimybės žiūrėti realiu laiku, galima įrašyti, o pažiūrėti vėliau. Techniškai tai nėra sudėtinga ir priklauso nuo anksčiau minėto skaitmeninio imtuvo (tiunerio) galimybių. Geresni imtuvai turi įrašymo funkciją, o pats įrašymas vyksta į juose įmontuotas laikmenas. Tai gali būti USB jungtis, kai skaitmeninės televizijos programos įrašomos į USB kištuką. Dažnai informacijai saugoti imtuve būna įmontuotas arba numatyta galimybė jame įmontuoti kietąjį diską.
Transliacijas galima įrašyti į imtuvo atmintį. Taigi būdų, kaip išsaugoti mėgstamą programą, kaip matome, yra ne vienas, svarbu, kad imtuvas palaikytų įrašymo funkciją. Žinoma, skaitmeninės televizijos imtuvai su papildomomis funkcijomis yra brangesni“.
O be programų įrašymo, kokias dar galimybes atveria skaitmeninė televizija?
J. Ivanovas: „Kai kurie televizijos kanalai dar turi vieną ar kelis radijo kanalus, t. y. numatyta galimybė per skaitmeninės televizijos tinklą klausytis radijo programų. Tokią funkciją gali turėti ir analoginė televizija. Aukštos kokybės stereo garso signalą galima paleisti per namuose esančias akustines sistemas, pavyzdžiui, per namų kiną bei klausytis itin aukštos kokybės garso transliacijų: populiariosios ir klasikinės muzikos koncertų, ar pan.“
Anot pašnekovo, bene svarbiausias skaitmeninės televizijos privalumas – skaidrus, be trikdžių vaizdas ir garsas. Todėl jau greitai turėtų visiems laikams iš ekranų pasitraukti tokie nepageidaujami analoginės televizijos „priedai“, kaip „kibirkštys“, juostos, šešėliai ar „sniegas“. „Iš palydovo ateinantis skaitmeninės televizijos vaizdas arba yra, arba ne. Ar tai trūkumas, ar privalumas, spręskite patys“, – sako J. Ivanovas.
Kalbėjome, jog namuose esant keliems televizoriams, kiekvienam iš jų reikia atskiro skaitmeninės televizijos priedėlio, reikia išvedžioti kabelius... Neseniai susiremontavusieji savo būstą visa tai, be abejo, įvardins kaip trūkumą. Ką galima būtų patarti jiems?
J. Ivanovas: „Tokiais atvejais į pagalbą ateina radijo bangų siųstuvai. Tačiau, nemenkas minusas, jog įrengimo kaina ženkliai išauga, be to, siųstuvas niekada nepakeis kabelio. Bent jau šiuo momentu. Viena iš priežasčių – sienose esanti armatūra daugiau ar mažiau ekranuoja (silpnina) signalą. Nėra iki galo aiškus ir tokių spinduliuočių šaltinių, kaip radijo siųstuvai, poveikis aplinkinių sveikatai.
„Pokalbyje nuskambėjo mintis, jog per vis geriausia skaitmeninę televiziją priiminėti iš palydovo, tiesiogiai. Kokio dydžio antenos - „lėkštės" tam reikėtų mūsų platumose?“ – domimės.
„Tam per akis užtenka 70-90 centimetrų skersmens „lėkštės“. Tiek vaizdo, tiek garso kokybė tikrai būna gera. Nebereikia dabar tokių didelių 2 metrų skersmens lėkščių kaip kad anksčiau...“ – teigia specialistas.
„Ant savo namo sienos pritvirtinęs „lėkštę“, žmogus gi pagaus ir mokamus, ir nemokamus kanalus...“
„Taip, pagaus ir viena, ir kita, tačiau mokamų kanalų nematys, kol iš programų tiekėjo neįsigys atkodavimo kortelės. Kiek girdėjau, ateityje kai kurie lietuviški televizijos kanalai gali tapti mokami. Bent jau tokios praktikos laikomasi užsienyje. Dabar gi renkantis televizijos kanalų paketą svarbų matyti kuo daugiau, ateityje, reikia manyti, rinksimės tai, kas mums tikrai įdomu bei reikalinga“, – sako pašnekovas.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
