skaičiavimai

Vilnius ir toliau sparčiai lenkia kitus miestus. Tai rodo atnaujintas savivaldybių gerovės indeksas. Tačiau ekspertai sako, kad dviejų Lietuvų tik su sostine priešakyje nebėra. Vilnių sparčiai vejasi ir antroje vietoje likusi Klaipėda bei Kaunas. Keičiasi ir rajonas-antilyderis. Pernai sąrašo gale buvęs Alytus šią poziciją perleido kitam regionui.  „Nieku gyvu negrįžčiau į Klaipėdą. Nes gerokai per mažas miestas ir trūksta ten gero universiteto, jaunimo trūksta labai.

Nors „Eurovizijos“ finalas įvyko dar gegužės 18-ąją, vis tik aistros nerimsta, o oficialiame konkurso puslapyje pranešama, kad balsai perskaičiuoti iš naujo. Europos transliuotojų sąjunga pripažino, kad įvyko žmogiškoji klaida, todėl galutiniai rezultatai buvo pateikti neteisingi. Tiesa, pabrėžiama. Kad dėl to esminių pokyčių pirmajame ketvertuke nebuvo.

Šeštadienį nuaidėjęs „Eurovizijos“ konkursas paliko keletą neišspręstų klausimų. Dėl savo pralaimėjimo skundžiasi Rusijos atstovai, Donato Montvydo gerbėjai keikia neaiškiai nufilmavus pasirodymo perliuką – šuolį, o ukrainietės laimėjimas vadinamas politinio žaidimo pasekme. Internete pasklido ir dar daugiau naujienų. Kaip žinia, šiemet buvo taikoma pasikeitusi balų skaičiavimo sistema.

Mokslininkai patvirtino, kad didelės raiškos palydovinės fotokameros bei speciali programinė įranga gali padėti tiksliai suskaičiuoti pasaulio vandenynuose esančias banginių populiacijas. Pasak „British Antarctic Survey“ mokslininko Peterio Fretwello, tai, kad banginius galima suskaičiuoti iš orbitos, patvirtino Golfo Nuevo įlankos Argentinos pakrantės rajone atlikti bandymai.

Keletą metų Kinija skolų krizės skyles kamšė suteikdama dar daugiau paskolų. „Fitch“ padalinio Pekine direktorės Charlene Chu teigimu, pagaliau išmušė Kinijos valanda. Anot jos, pertekliniu kreditavimu paremtas ekonomikos augimas pasiekė liepto galą, rašo „Quartz“. Analitikės teigimu, labai dažnai įtampa kyla periferijose ir tik vėliau persimeta į patį centrą. Krito eksportas Gegužę, lyginant su praėjusių metų rezultatais, Kinijos eksportas išaugo vos 1 proc.

 Reaguodamas į prastėjančius makroekonominius rodiklius Lenkijos centrinis bankas gegužės mėnesio pradžioje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 3,25 proc. iki 3 proc. „Danske Bank“ analitikai mano, kad bazinė palūkanų norma gali ir toliau būti mažinama. Šią savaitę skelbiamas pramonės rodiklis gali parodyti tolimesnę pramonės stagnaciją. „Danske Bank“ mano, kad Lenkijoje balandžio mėnesį pramonės metinis augimas buvo tik 0,3 proc.

Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančio Suomijos investicinio banko „Evli Bank Plc“ grupė per tris pirmuosius metų mėnesius uždirbo 47 mln. litų grynųjų pajamų – tai 6% daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (44,2 mln. litų). Grupės pelnas pirmąjį ketvirtį sudarė 3,1 mln. litų, prieš metus jis siekė 4,1 mln. litų.

„BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje pernai išmokėjo 83 mln. litų draudimo išmokų. Tai beveik tokia pati suma kaip ir užpernai: tuomet buvo atlyginta nukentėjusiems už 83,7 mln. litų. „Nors 2012 m. BTA išmokų fiziniams ir juridiniams asmenims, palyginti su 2011 m., daugėjo trečdaliu, pernai išmokėjome mažesnę išmokų sumą nei užpernai. Taip atsitiko todėl, kad 2012 m. sugebėjome išvengti ypač didelių žalų, o 2011 m. tokių būta.

Vidutinis elektros tarifas gyventojams kitąmet greičiausiai perkops 50 ct/kWh, o kai kuriais atvejais elektra jiems gali pabrangti apie 6 ct/kWh – labiausiai dėl išaugusio viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio. Šiemet elektra gyventojams kainuoja 45,56 ct/kWh, rašo „Verslo žinios“. Įmonėms, nepasirinkusioms nepriklausomo tiekėjo, didės ir LESTO taikoma garantinio tiekimo kaina, tačiau kiek pigesnės elektros joms žada laisvoji rinka.

Penktadienį, spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybė įmonė „Vilnius veža“ direktorius pristatė pirmuosius automobilius, kurie kitą savaitę išvažiuos į sostinės gatves ir pradės teikti taksi paslaugas. Baltos spalvos „Ford C-Max“ automobiliai aprūpinti naujausia programine įranga, kuri veiks skaitmeniniu būdu – tai reiškia, kad nebus naudojamas radijo ryšys.

JAV Džordžijos Technologijų universiteto inžinieriai ir matematikai pasiūlė tradicines viešojo transporto eismo schemas keisti centralizuota valdymo sistema, pagrįsta intervalų suvienodinimo principu. Mokslininkų paskelbtame straipsnyje išdėstytas algoritmo, koordinuojančio viešojo transporto eismą, veikimo principas bei pateikti jį įrodantys apskaičiavimai. Autorių teigimu, didžioji viešojo transporto dalis važinėja pagal tvarkaraščius.

Norėdamas tai įrodyti, tyrėjas iš Kanados Selimas Aklas atliko nedidelį eksperimentą – ant Kanados žemėlapio tose vietose, kur yra pagrindiniai miestai,  išdėstė avižas, ir sudarė palankias sąlygas augti pelėsiui. Pelėsis, plėsdamasis link maisto šaltinių, suformavo sudėtingą gijų tinklą, labai panašų į Kanados greitkelių sistemą.

JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD) pranešė, kad žemėjančia orbita skriejantis nevaldomas Rusijos kosminis aparatas „Phobos-Grunt“ nukris į Žemę 2012 m. sausio 11 dieną. Ankstesni NORAD orbitos skaičiavimai rodė, kad „Phobos-Grunt“ į atmosferą įeis sausio 9 d. Po nepavykusio „Phobos-Grunt“ bandymo pereiti į kosminio skrydžio į Marsą orbitą lapkričio pradžioje NORAD atstovai skelbė, kad, pirminiais duomenimis, šis aparatas nukris lapkričio 26 dieną.

Kalifornijos universiteto Riversaide (JAV) tyrėjams buvo atseikėta 1,85 milijono dolerių, kad šie sukurtų naujus skaičiavimo metodus, apie kurių egzistavimą net nenutuokė įprastinės elektronikos silicio pagrindu kūrėjai. Pagrindinis projekto tikslas yra paspartinti didelių duomenų kiekių, su kuriais neišvengiamai susiduriama glaudinant, atpažįstant vaizdinę informaciją bei atliekant paiešką internete, apdorojimą.

Jei pranešimai apie daleles, keliaujančias greičiau nei šviesa, pasitvirtins, tai supurtys šiuolaikinės fizikos pamatus. Ir galbūt pakeis mokslininkų mąstymą apie keliones laiku, rašo Livescience.com. Tačiau fizikai kol kas skeptiškai vertina pranešimus, kad subatominės dalelės, vadinamos neutrinais, iš tiesų laužo kosminę taisyklę, teigiančią, kad niekas nekeliauja greičiau nei šviesa.

Buvęs NASA inžinierius apskaičiavo, kad žmonija leistis į tarpžvaigždinius skrydžius galės ne anksčiau kaip 2200 m. Pagrindiniai tokio projekto „stabdžiai“ – ne finansai ir ne politinės valios stoka. Buvęs NASA Ateities variklių fizikos projekto (NASA Breakthrough Propulsion Physics Project) vadovas Markas Milisas (Marc Millis) teigia, kad žmonija iki 2196 m. paprasčiausiai neturės tokiam skrydžiui reikalingų energijos išteklių.

Britų mokslininkų atlikto eksperimento rezultatai pateikė staigmeną: paaiškėjo, kad sudėtingų skaičiavimų reikalaujančius uždavinius bitės išsprendžia per kelias akimirkas, nors superkompiuteriams tam prireiktų ne vienos dienos.