siuvykla

Viršutinių drabužių siuvimu užsiimanti „Kauno Baltija“ bankrutuoja ir ketina atleisti visus savo darbuotojus. Apie 115 darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnyba informuota kovo 4 d. „Sodros“ duomenimis, nuo 1993 m. Kaune veikianti bendrovė turi 82686,38 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Juridinių asmenų registro duomenimis, 2022 m. „Kauno Baltija“ gavo 2,84 mln. eurų pajamų, uždirbo 296 tūkst. eurų grynojo pelno.

Žinomiems prekių ženklams siuvusi AB „Kauno Baltija“, turinti 115 darbuotojų, bankrutuoja, skelbia „Verslo žinios“. Be pandemijos ir karo, įmonė įvardija ir užsakovų prarastą galimybę realizuoti produkciją Rusijoje. „Kaip rašoma Kauno apygardos teismo nutartyje, bendrove dėl įvairių ne nuo jos priklausančių aplinkybių (...) neturi galimybės vykdyti savo finansiniu įsipareigojimų kreditoriams.

Prieš 20 metų savo svajonę įgyvendinusi Lina Liutkevičienė pasakoja nė nesvajojusi, kad jos įkurta „Linos artelė“ išaugs į 29 siuvyklų tinklą, o ji pati prisidės prie kai kurių svarbiausių šalies ponų ar ponių garderobo kūrimo. Tiesa, kokių, viešai atskleisti ji negali dėl konfidencialumo. Verslininkė pastebi, kad šiais laikais klientai daug dažniau prašo ne pasiūti drabužius, bet pataisyti jau turimus.

Kauno klinikos – kaip mažas miestelis, sako čia dirbantys specialistai. Šiame miestelyje išsidėstę profilinės klinikos, gaminamas maistas pacientams ir ligoninės personalui ar vykdomas ugdymo procesas. Taip pat čia veikia ir siuvykla, kuriai vadovauja auksinių rankų savininkė, Kauno klinikų siuvyklos vedėja Danutė Andriukevičiūtė. Ji kartu su kitomis siuvėjomis per mėnesį pagamina tūkstančius pacientams ir medicinos personalui būtinų priemonių.

Tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“ balandį įdarbino pirmuosius šešis siuvėjus iš Vietnamo ir planuoja, kad iki metų pabaigos jų skaičius išaugs iki 40 ir kadangi bandymas pasiteisino, kvalifikuotų specialistų bus dairomasi ir Indijoje, rašo „Verslo žinios“. Nors „Utenos trikotažas“ turi antrinę įmonę „Mrija“ Ukrainoje, „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Algirdas Šabūnas sako, kad šioje šalyje dėl gausios emigracijos taip pat juntamas kvalifikuotų darbuotojų stygius.

Bangladeše drabužius kompanijoms „Lidl“, „H&M” ir „Gap“ gaminantys darbininkai dirba po 15 dienų per parą, atskleidė BBC žurnalistai. Slapto reportažo metu buvo užfiksuota, kaip „Lidl“ darbuotojai Bangladeše buvo užrakinti gamykloje 7 valandą ryto ir išleisti tik 3 valandą nakties. „H&M” ir „Gap“ gamyklose darbuotojai dirba nuo 7 valandų ryto iki 11 valandos vakaro, tačiau algalapiuose apie viršvalandžius nėra užsimenama.

Moteriškų viršutinių drabužių siuvimo įmonė AB „Kauno Baltija“ paskelbė apie 2013 m. pirmojo pusmečio apyvartą. Ji siekia 8,5 mln. litų. „Apyvarta šiais ir praeitais metais išlieka stabiliai vienoda. Pusės šių metų duomenys yra 8,5 mln. litų, pernai taip pat buvo 8,5 mln. litų tuo pačiu laikotarpiu. Taigi visiškai identiška“, – sakė įmonės generalinis direktorius Vidas Butkus. Pagrindiniai AB „Kauno Baltija“ užsakovai yra užsienio kompanijos ir prekių ženklai.

Bangladeše sugriuvusiame drabužių siuvyklų pastate sekmadienį įsiliepsnojęs gaisras pražudė moterį, kurios 110 valandų trukusi kova dėl išlikimo sujaudino šalį. „Didžiausia Bangladeše įvykusi pramonės avarija iki šiol nusinešė bent 381 žmogaus gyvybę“, – pranešė šalies ugniagesių vadas.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjus 3 dienoms po 325 gyvybes nusinešusios ir Vakarų pasaulio rinkoms dirbusios siuvyklos griūties, Bangladeše gelbėtojai vis dar tikisi rasti gyvųjų. Aštuonių aukštų fabrikas trečiadienį susmego pačiame darbo įkarštyje. Manoma, kad nelaimės metu prie siuvimo mašinų buvo palinkę daugiau nei 3000 žmonių.

Bangladešo siuvyklų darbuotojai lyginant su kolegomis iš kitų kraštų uždirba kone mažiausiai. Šią savaitę Bangladešo siuvėjai pritraukė pasaulio dėmesį kuomet sugriuvus siuvyklos pastatui žuvo daugiau nei 200 žmonių, praneša BBC. Anot profesinės sąjungos atstovo, darbdaviai liepė tęsti darbą ir neleido pasišalinti iš darbo vietos net ir pradėjus eižėti pastato sienoms. Maždaug prieš penkis mėnesius, kitoje Bangladešo siuvykloje „Tazreen Fashions“ kilus gaisrui žuvo daugiau nei šimtas žmonių.

Rugpjūčio pradžioje norvegai nupirko Vytauto gatvėje įsikūrusią siuvyklą UAB „Taunorva“. Šią bendrovę prieš 10 metų įkūrė verslininkė Irena Bagdonaitė, joje dirba 30 žmonių. Kol kas neaišku, kiek norvegai už įmonę sumokėjo, tačiau svarbiausia, kad jie aprūpins įmonę užsakymais, bus išsaugotos darbo vietos. Jei skandinavams gerai seksis, darbo vietų įmonėje gali padaugėti dvigubai.

Prabangių drabužių, aksesuarų, buitinės technikos klastotės šiandien nieko nebestebina. Klastojami netgi vaistai ir ši nesąžiningo verslo sritis labai greitai auga. Pasakojimas apie klastotojų gudrybes – šeštadienį BTV laidoje „Auksarankiai". Atšilus orui į miestų gatves tarsi ant podiumo išžygiuoja būrys ilgakojų gražuolių, norinčių pasipuikuoti atnaujintu garderobu. Garsių dizainerių vardai, žymūs prekės ženklai dažniausiai mena apie kokybę, žavi akį, tačiau yra ne kiekvienam prieinami.

Kailinius ir gaminius iš kailio siuvantys meistrai pastebi, kad šiemet, kaip niekad, klientai užsisakinėja naujus apdarus ir neša taisyti turimus. Nemažai užsakymų į tokias siuvyklas plaukia iš emigravusių tautiečių. Pagyvėjimą sako jaučiantys ir prekiautojai kailiais turguje, tačiau kol kas žmonės daugiau dairosi, o ne perka, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kailinius ir kitas grožybes iš kailių siuvanti klaipėdietė sako, kad jai darbymetis prasidėjo kartu su oro atšalimu.

Prasidedant naujam sezonui atnaujinti rūbų spintą – morališkai būtina. Tačiau tam visai nesinori išleisti savo santaupų. Nors visai ir nereikia – galima sugalvoti būdų, kaip aplenkti keliašimtinius antkainius, ypač naujo sezono prekėms, užsidėjusias parduotuves, išleisti vos keliasdešimt litų ir namo grįžti su nauju garderobu.