Prasidedant naujam sezonui atnaujinti rūbų spintą – morališkai būtina. Tačiau tam visai nesinori išleisti savo santaupų. Nors visai ir nereikia – galima sugalvoti būdų, kaip aplenkti keliašimtinius antkainius, ypač naujo sezono prekėms, užsidėjusias parduotuves, išleisti vos keliasdešimt litų ir namo grįžti su nauju garderobu.
Pagalvojau, kad jau atšalusiems vasaros vakarams ir rudens pradžiai norėčiau turėti naują šiltą golfo tipo megztuką, o dieną – bent jau rugsėjo tikiuosi saulėto – naujų lininių kelnių. Kadangi po dėvėtų drabužių parduotuves visą dieną trintis ir ieškoti laimikio nėra jokio noro, ieškau alternatyvų.
Iš pradžių pakeliui namo iš darbo vis dėlto užsuku į kelias naujais drabužiais prekiaujančias parduotuves. Pasirinkimas nelabai didelis. Kelnes, kurių galbūt norėčiau, aptinku jau antroje aplankytoje parduotuvėje, tačiau šiek tiek atbaido kaina – 190 Lt. Su megztiniu sunkiau. Megztų golfų netrūksta, tačiau visi jie labai panašus, skiriasi tik spalvos. O ir patvarumas abejotinas. Kaina ne kosminė – 90 Lt., bet didelio noro pirkti neturiu, todėl nusprendžiu grįžusi namo susirasti individualiai mezgančią mezgėją.
Pažįstamiems skambinti ir klausti, gal gali parekomenduoti mezgėją – per vėlu, vakaras, todėl neriu į interneto platybes. Skelbimų – nors vežimu vežk.
Pirmasis skambutis – mezgėja, į kurią dėjau tiek daug vilčių sako, kad su vieniu megztiniu ji nesismulkins – ji priima masinius užsakymus. Antras bandymas irgi nesėkmingas – siuvėja persikvalifikavo ir dabar užsiima remontais. Galų gale prisiskambinu trečiajai siuvėjai Valei.
Moteris labai maloniai sutinka žinią, kad noriu nusimegzti megztinį. Už darbą ji sako imsianti 35 litus, o siūlus galiu pirkti arba iš jos – turi didelį pasirinkimą – arba pat atvežti. Mezgėjai paaiškinusi, kad noriu nelabai storo, tačiau šilto golfo, ji nusprendžia, kad man gali prireikti iki pusės kilogramo siūlų. Jos siūlomų pusvilnės arba vilnelės siūlų kilogramas – 30 Lt. Vadinasi, naują, šiltą ir originalų megztuką galiu gauti už 45 litus. Tik viena bėdelė – siuvėja iš Jonavos, o aš gyvenu Vilniuje.
Valė paaiškina, kad paprastai klientai atvyksta, ji juos išmatuoja, tada mezga, tada vėl pasikviečia klientą – pamatuoti mezginį, ir galiausiai trečiu atvykimu atiduoda megztinį. Paaiškinusi tvarką tuoj pat pasako, kad yra išimčių – aš galėčiau pati pagal jos instrukcijas išsimatuoti, elektroninių paštu atsiųsti jai savo duomenis ir norimo megztinio modelį bei spalvą. Numegztas megztinis man būtų perduotas paštu. Panašu į katės pirkimą maiše? Šiek tiek. Bet aš, manau, už 45 litus surizikuosiu – beliko tik surasti norimo megztinio modelį internete ir nusiųsti mezgėjai. Už savaitės puikuosiuosi nauju rūbu.
Kadangi taip puikiai pavyko suderėti naują megztinį, galvoju, ar nevertėtų ir siuvėjos kelnėms pasiieškoti. Vėl naršau ir skambinu. Šį kartą tik vienas nesėkmingas bandymas – pirmoji siuvėja prisipažįsta dirbanti didelėje siuvykloje, todėl apsiima tik taisyti drabužius, bet ne gaminti naujus. Antruoju bandymu susisiekiu su siuvėja Lina.
Paklaususi, ar ji apsiimtų man kelnes pasiūti, Lina sutinka, tačiau iš karto perspėja, kad darbo kaina – 100 Lt. Paklausiu, kiek truktų pasiūti klasikines stačias kelnes. Kadangi siuvėja sako prieš rugsėjį turinti užsakymų iki kaklo, tai savo kelnes gaučiau rugsėjo pradžioje, maždaug už dviejų savaičių. Ką darysi – niekur neskubu.
Paklausiu, kiek medžiagos reikėtų nusipirkti ir kaip man ją išsirinkti. „Paprastai 170 cm ūgio žmogui reikia 140 cm medžiagos kelnėms. Geriausiai būtų nepirkti gryno lino, nes jis labai traukiasi. Reikėtų pirkti su priemaišom, geriausiai – su likra. Ir jokiu būdu nepirkite lietuviško lino – jis prastai nešiojasi“, – patarimų pažeria Lina. Anot jos, metrą lino gauti galėčiau už 15 litų. Taip pat reikės užtrauktuko ir sagos. Mintyse suskaičiuoju, kad naujos lininės kelnės man išeitų už maždaug 125 Lt.
Vien siūdamasi, o ne pirkdama kelnes sutaupyčiau 65 litus, o dar ir megztinis kišenėje paliktų 45 litus. Iš viso – 110 litų pigiau nei parduotuvėje. Beveik išeitų dar vienos kelnės pas siuvėją arba keli megztiniai pas mezgėją.
Mintis sutaupyti žavi, tačiau dar labiau širdį paglosto tai, kad drabužis bus pagamintas specialia man, nereikės sukti galvos, kad ne taip guli ar panašiai. O ir siela rami – gatvėje vargu ar sutiksiu tokiu pat megztuku ar kelnėmis pasipuošusią merginą. Juk mezgėja originalųjį megztuką žadėjo ne tik norimu raštu numegzti, bet, jei reikės, ir rankomis padekoruoti.
Skubu rinktis modelio.
