šiukšlės

Sąskaitos gyventojams už šiukšlių išvežimą gali keistis kasmet. Šie metai – ne išimtis. Ir vis dėlto, kol keliose savivaldybėse šis mokestis nekito ar galėjo mažėti, kituose Lietuvos kraštuose už šiukšlių išvežimą gyventojams reikės mokėti daugiau. Tiesa, šių metų pokyčiai, kaip praneša savivaldybės, ne ilgalaikiai – kitąmet šiukšlių išvežimo kainos gali vėl keistis.

Aplinkosaugininkai baisisi niekaip nepažabojamais teršėjais, kurie net pagauti kartais atsiperka vos keliasdešimties eurų bauda. Tačiau šiukšlinantiems ruošiamas apynasris – už išpiltas atliekas miške galėtų grėsti ne tik bauda, bet tektų atsisveikinti ir su transporto priemone. Seime toks projektas jau skinasi kelią. Trakų rajone išmetamos ir pamiškėse augančios šiukšlių krūvos aplinkosaugininkus verčia tikrinti kiekvieną įtartiną transporto priemonę.

Seimas ketvirtadienį planuojama pradėti svarstyti pataisą, kad aplinkos teršėjai ne tik mokėtų baudas, bet ir prarastų savo transporto priemonę. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė vėl teikia Administracinių nusižengimų kodekso pataisymą, kad už atliekų tvarkymo taisyklių  nevykdymą galėtų būti skiriamas „administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kuriomis atliekos ar teršalai buvo vežami, kuriais atliekos ar teršalai buvo iškr...

Pirmadienį, apie 16.40 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Alytaus r. sav., Alovės sen.

Šiukšlių vežėjai iš Glazgo, Škotijos, internete pasidalijo tūkstančių reakcijų sulaukusiu vaizdeliu iš jų kasdienybės. Vaizdelyje matyti, kaip į šiukšliavežę pilant konteinerio turinį iš jo iškrito žiurkė ir ji ėmė bėgti, kur jos kojos nešė. Bėgti ir netgi klykti ėmė ir šiukšlių vežėjai, kurie tokio graužiko pamatyti visai nesitikėjo. Vieną jų žiurkė kaipmat nusivijo. „Žiūrėk po kojomis, ji bėga pas tave“, – šaukė įrašą filmavęs vyras.

Sidnėjaus uoste matyti baidarininkus visiškai įprasta. Tačiau stebėti, kaip jie plaukiodami renka šiukšles, ne kasdienis vaizdas. Pasiėmę irklą, kibirą, sietą ir specialią lazdą baidarininkų komanda švarina Sidnėjaus uostą. Toks užsiėmimas per pandemiją vienija Sidnėjaus gyventojus, mat kiekvienas jų gali užsirašyti į tokį gamtos švarinimo turą. „Pastaruoju metu sulaukiame daug susidomėjusiųjų. Manau, kad žmonės mąsto apie savo aplinką, nes negali keliauti, neturi ką veikti.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ bendrovės Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) generaliniu direktoriumi paskirtas geležinkelių įmonės „LTG Infra“ Strategijos ir valdymo departamento direktorius Mantas Burokas sako keliantis sau tikslą sėkmingai baigti jėgainės biokuro deginimo įrenginių statybą ir pradėti jos komercinę veiklą, deginant atliekas.

Klaipėdos mieste planuojama įdiegti maisto atliekų surinkimo spalvotais maišais sistemą – šiukšlių rūšiavimas vyktų namų ūkiuose, kur maisto atliekos būtų metamos į tam tikros spalvos maišelius, o į kitos spalvos – mišrios komunalinės atliekos, rašo „Vakarų ekspresas“. Planuojama, kad visi maišeliai būtų metami į tą patį konteinerį ir surenkami tuo pačiu vieno skyriaus šiukšliavežiu, mechaninio rūšiavimo įrenginyje būtų išrūšiuojami.

Balkanuose, Serbijoje – milžiniškas šiukšlių ežeras, kuriame plūduriuoja per 30 tūkstančių kubinių metrų atliekų. Gamtosaugininkai sako, kad ši problema ežerą kamuoja jau daugelį metų. Potpečko ežeras Serbijoje labiau primena šiukšlyną, nei gėlo vandens telkinį. Dabar čia darbuojasi dvi baržos ir dideli kranai, mėginantys išvalyti upės atplukdytas šiukšles – daugiausia plastiką.

Dėl sniego sankaupų miegamųjų rajonų kiemuose sostinėje neišvežtas daugiau nei penktadalis šiukšlių, informavo Vilniaus miesto savivaldybė. „Pagrindinė problema – sniego sankaupos, esančios miegamųjų rajonų kiemuose, kai neina privažiuoti dėl susiaurėjusių kelių arba mašinos sunkiasvorės negali įvažiuoti į kiemus, nes yra slidu“, – BNS pirmadienį sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Kuo daugiau laiko lietuviai leidžia namuose, tuo daugiau prikaupia šiukšlių. Specialistai sako, kad plastiko atliekų karantino metu itin padaugėjo. O ypač nerimą kelią išaugęs plastikinių medicinos ir apsaugos priemonių, kurios vėliau virs atliekomis, naudojimas. Štai, ką pasakoja žmonės: „Kad į namus maisto daugiau užsisakome, tai jo, dėl to padaugėjo pakuočių. Visi daugiau laiko namuose leidžia, daugiau užsisako į namus, daugiau vartoja.

Gyventojai skundžiasi, kad jų akis bado prie konteinerių besimėtančios televizorių, pieno pakelių, jogurtų ir kitos pakuotės. Vilniaus savivaldybė teisinasi, kad tai ne jų, o už pakuočių surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą atsakingų įmonių atsakomybė. Vilnietis Lionginas džiaugiasi atėjęs išmesti šiukšlių prie pagaliau išvežto atliekų konteinerio.

Nuo naujų metų daliai vilniečių šiukšlių išvežimas šiek tiek pabrangs. Rūšiuojantiems atliekas paslaugos gali kiek atpigti, tačiau to nedarantiems – pabrangs. Nepaisant, kad kainos už šiukšlių išvežimą kai kuriems gyventojams kyla, tačiau prie jų namų – kalnai šiukšlių. Sausio pirmosiomis dienomis pasipylė vilniečių skundai, kad neišvežamos išrūšiuotos atliekos Senamiesčio, Naujamiesčio, Naujininkų, Karoliniškių, Šnipiškių bei kitose mikrorajonuose.

Didžiųjų šalies miestų komunalines atliekas tvarkančios įmonės skundžiasi, kad per karantiną dėl kiemuose paliekamų automobilių šiukšliavežiai nebegali privažiuoti prie konteinerių. Jų teigimu, gyventojai piktybiškai stato savo mašinas neleidžiamose vietose, o jeigu situacija nesitaisys, šiukšlių išvežimas žiemos metu gali dar labiau strigti. Pasaulį užklupusi pandemija sukelia ir kiek netikėtų problemų.

Pajūryje besidarbuojantys verslininkai savaip kovoja su šiukšlinimu. Kavos ir saldumynų kioskelį turinti verslininkė sumanė akciją – jei žmogus atneš pajūryje surinktų šiukšlių maišelį, gaus nemokamai kavos puodelį ar saldainį. Tiesa, gamtininkai į tokį pasiūlymą žiūri nevienareikšmiškai. Jie pastebi, kad daugumą šiukšlių pajūryje ir sudaro vienkartiniai kavos puodeliai, kuriais prekiauja čia įsikūrę verslininkai.

Vilniaus daugiabučių gyventojai jau kurį laiką savivaldybę užversdavo skundais dėl šiukšlintojų, kurie šalia konteinerių palieka didelių gabaritų atliekas. Reaguodama į problemą Vilniaus savivaldybė įrengė stebėjimo kameras ir užfiksavo jau 110 pažeidėjų. Savivaldybės atstovai portalui tv3.lt pasakojo, kad daugiausiai pažeidimų užfiksuota Grigiškių, Žirmūnų, Verkių, Lazdynų, Karoliniškių mikrorajonuose. Anot savivaldybės atstovų, gyventojai daugiau šiukšlina ir dėl karantino.

Baigiamos statyti Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovai teigia negalintys tęsti statybų, nes nuo vasaros pradžios nesulaukia pinigų, o nepasiekus sutarimo žada kreiptis į teismus.  Šešios Lietuvos įmonės – „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“ – pranešė pasirašiusios memorandumą, kad bendromis jėgomis sieks apmokėjimo už jau atliktus darbus.

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) pradėti karštieji bandymai su perdirbti nebetinkamomis komunalinėmis atliekomis. Išbandžius deginimo įrenginius, atliekos vėliau virs elektros energija ir šiluma Vilniaus gyventojams, pranešė projektą įgyvendinanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“.  Bendrovės pranešime teigiama, kad šis jėgainės paleidimo derinimo etapas dar vadinamas pirmąja liepsna iš atliekų – jo metu atliekos pradedamos versti energija, išbandant ir testuojant įrangą visais gali...

Sostinės daugiabučio gyventojai teigia išgyvenantys košmarą. Jų kaimynė senolė savo butą ir rūsį pavertė tikru sąvartynu – kalnai šiukšlių, atliekų ir išmatų. Gyventojai prašo gelbėti, nes iš šio buto sklinda ne tik nežmoniška smarvė, bet ir veisiasi parazitai bei laksto žiurkės. Gyventojų teigimu, senolė savo bute nebeturi laisvos vietos, todėl miega rūsyje arba laiptinėje.

Vilniaus Naujininkų mikrorajono Naujininkų gatvės gyventojai sako negalintys atsidaryti savo langų – iš šalimais stovinčių lauko tualetų ir konteinerių sklinda nežmoniškas dvokas bei veisiasi musės. Vietiniai teigia, kad per pastaruosius kelis metus atsakingoms institucijoms išsiuntė gausybę įvairių prašymų ir raštų, tačiau gauti atsakymai jų netenkina. Savivaldybė ir daugiabučių namų priežiūros bendrovė kaltės kratosi ir atsako, kad problemos sprendimas – ne vien jų valioje.

Šiukšliavežių parką atnaujinanti žaliavų ir komunalinių atliekų tvarkymo įmonė „Ecoservice“ gavo 1,5 mln. eurų banko „Luminor“ paskolą. Dešimt Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių „Scania“ šiukšliavežių įmonė įsigijo už 1,7 mln. eurų, pranešė „Luminor“. Anot pranešimo, mažiau anglies dvideginio naudojančios šiukšliavežės vežios Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Mažeikių, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių atliekas.

Lietuvoje dabar yra sukaupta beveik 400 tūkst. tonų nesudegintų atliekų, sako Aplinkos ministerijos atstovė. Pasak Agnės Bagočiutės, tiek atliekų susikaupė, nes nebuvo kur jų deginti, tačiau pradėjus veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms, visas jas tikimasi sunaudoti šilumos gamybai.    „Pagal naujausius, šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, yra 386 tūkst. tonų.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo šių metų pradžios pradėjo vykdyti atliekų šachtų daugiabučiuose namuose uždarymą. Tačiau ne visi daugiabučių gyventojai pritaria tokiam sprendimui, o dalis jų įžvelgia ir kitų atsirandančių problemų. Pagrindinės priežastys, dėl kurių nuspręsta uždaryti atliekų šachtas daugiabučiuose – nepageidaujami kvapai ir netinkamos higienos sąlygos. Atsižvelgta ir į tai, kad po šachtomis stovintys konteineriai nepritaikyti šiukšlių rūšiavimui.

Jau kurį laiką esame priversti dėvėti veido kaukes, respiratorius, o kartais net ir gumines pirštines. Tačiau kaip jas tvarkyti ir kur mesti panaudojus, žinome nedažnas. Savivaldybės dar vienos papildomos veiklos imtis neskuba ir iš gyventojų panaudotų kaukių, respiratorių bei pirštinių nesurinkinėja ir nesirūpina jų utilizavimu. Pavojingų atliekų utilizavimu pasirūpinti turime kiekvienas atskirai.

Gyventojus piktinantis niekaip nesuvaldomas dvokas iš Kauno atliekų apdorojimo gamyklos jau pasIekė ir aplinkos ministrą. Jis apžiūrėjo gamyklą ir sako, kad pažeidimai matomi plika akimi. Dėl jų įmonė ne kartą įspėta. Tad dėliojama, kaip iš šios vietos iškelti taršius biologinio apdorojimo procesus ir neprarast europinių milijonų.

Panašu, kad šiukšles šalia konteinerių paliekantiems vilniečiams teks keisti įpročius arba mokėti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų. Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į vis didėjantį gyventojų pranešimų apie šiukšlintojus kiekį, ruošiasi įrengti stebėjimo kameras, kurios fiksuos pažeidėjus. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo kontrolę vykdanti savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) planuoja įrengti 14 vaizdo stebėjimo kamerų.

Jau dvejus metus vykstanti kova dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros sustabdymo pakrypo Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kuria pripažįsta praėjusios kadencijos Kėdainių rajono tarybos sprendimą nepritarti Zabieliškio sąvartyno plėtrai neteisėtu. Kodėl? Pasirodo, dar 2015 metais į valdžią šviežiai atkulniavę valdantieji suskubo pasirašyti Statybos leidimą, kuriuo palaimino sąvartyno plėtrą.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla Kaune vis labiau kaitina aplinkinių aistras. Neapsikentę smarvės gyventojai jau rengia prie gamyklos gedulingas procesijas ir taip siekia jos uždarymo. Apie neekonomiškos gamyklos likvidavimą prabyla vis daugiau jos dalininkų, o štai Aplinkos ministerija ragina neskubėti.

Kaunui gresia paskęsti šiukšlėse ir smarvėje. Sugedus atliekų apdorojimo gamyklos linijai,  veikla strigo ir  susikaupė tūkstančiai tonų atliekų. Kad nepersipildytų miesto konteineriai, dabar gamykla šiukšles siunčia į  padalinį  Kėdainiuose. Aplinkosaugininkai fiksuoja gausybę pažeidimų ir siūlo skelbti ekstremalią situacija, bet miesto valdžia sako, kad to nedarys. Kiti gamyklos dalininkaibvis garsiau kalba apie šios gamyklos uždarymą arba dalies procesų stabdymą.

Valydami Vilnelę sostinėje narai ištraukė 4 tonas šiukšlių, tarp jų – traktorių padangos, kėdės, kilimai ir daugybė kitų buitinių, statybinių atliekų. Švarią upę miestui padovanojo naują Paupio rajoną senamiestyje neseniai atvėrusi viena iš didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kurianti bendrovė „Darnu Group“, rašoma pranešime spaudai.  „Mus supančios gamtos puoselėjimas šiandien jau visame pasaulyje yra tapęs vienu iš svarbiausių visuomenės klausimų.

Ponia Hinč panaikino iš šiukšliadėžės sklindantį blogą kvapą ir greitai pašalino visus nešvarumus, o tuomet į jos vidų įdėjo naują šiukšlių maišą, prieš tai įterpusi savo mėgstamą gudrybę, kad šiukšliadėžė visada kvepėtų gaiviai.  Ponia Hinč parodė savo gerbėjams, kaip greitai išvalyti šiukšliadėžę, ir atskleidė slaptą patarimą, ką daryti, kad kvapas visuomet išliktų gaivus.

Rusijos sostinėje Maskvoje užfiksuota tragiška nelaimė – mažai mergaitei į galvą pataikė šiukšlių maišas. Šiukšlių mėtymas pro langą – bendra problema visoje šalyje, kurios neišsprendžia nei baudos, nei bandymai „paprotinti“ gyventojus. Kamera užfiksavo incidentą, kaip Maskvos priemiestyje Krasnogorske iš vieno namų langų paleistas šiukšlių maišas kliudė mažametę. Šeima ėjo šalia namo, kuomet tiesiog ant galvų kažkas numetė šiukšles.

Kauno tvarkdariai atliko įdomų tyrimą: iškratę popieriui ir kartonui skirtą konteinerio talpą tikrino, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Ir nors žmonės tikina, kad rūšiuoti stengiasi ir piktavalius drausmina, tačiau situacija vis dar atrodo prastai. Pažeidėjai sulaukė ir baudų.  Vos iš konteinerio talpos iškėlę maišą miesto tvarkdariai jį atriša – grindiniu skambiai žvangėdamas nudarda metalinis puodas, nors ši talpa skirta tik kartonui ir popieriui.

Vis daugiau gyventojų laisvalaikį leidžiant nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, aplinkosaugininkai ragina žmones tuo pačiu padėti švarinti tas teritorijas. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ 35 parkų lankytojų centruose įrengė specialias dėžutes su maišeliais, skirtais surinkti pakeliui aptinkamas šiukšles. Lankytojams šie maišeliai siūlomi nemokamai.  Priklausomai nuo saugomos teritorijos dydžio lankytojų centruose padėta nuo 500 iki 800 maišelių.

Į Lietuvą iš Skandinavijos atkeliauja nauja, ekologiška mada – bėgiojant kartu rinkti ir randamas šiukšles. Vienas pirmųjų tokių renginių įvyko Klaipėdoje. Iniciatyvos organizatoriai pasakoja, kad taip gali ne tik sutvirtėti fiziškai ar palaikyti formą, o ir padaryti gerą darbą. Nors žmonių kultūra keičiasi sunkiai – per valandą po pajūrio miškus bėgiodami klaipėdiečiai surinko 87 kilogramus šiukšlių. Būrelis klaipėdiečių daro mankštą. Tai – apšilimas prieš bėgimą po pajūrio miškus.

Požeminius konteinerius įsirengęs ir iki šiol vargęs su jų priežiūra Kaunas ginkluojasi nauja technika. Miesto tvarkdariai pirmieji Baltijos šalyse įsigijo ne tik trečdalį milijono eurų kainavusią konteinerių plovimo mašiną, bet ir gausybę kitoms miesto erdvėms tvarkyti skirtų automobilių, kurie dar yra ir ekologiški.

Galima ilgamete tarša į Kuršių marias pagarsėjusi įmonė „Grigeo Klaipėda" jau spėjo atnaujinti savo veiklą. Ją bendrovė buvo sustabdžiusi prieš mėnesį, kai laikinai jos nuotekas valanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atsisakė darbus tęsti dėl per didelės taršos. „Grigeo Klaipėda" atstovai skundžiasi, kad per šį laikotarpį įmonė patyrė pusės milijono eurų nuostolį, darbą metė ne vienas darbuotojas.

Kol mokyklos užsidariusios, o darbus reikia atlikti iš namų, gyventojai sumano įvairiausių būdų pasilinksminti. Internete paplito tėčio ir dukros ypatinga tradicija: jie kiekvieną kartą nešdami šiukšles apsirengia vis skirtingais kostiumais, o kaimynai su kameromis jau tyko, kol šie pademonstruos ką nors naujo. Sumontuotas vaizdo įrašas, kuriame gausu skirtingų personažų – sužavėjo internautus. Išradingumui ir puikiam tėčio pavyzdžiui dukrai komentatoriai negaili pagyrų.

Ar šiukšlintojus miške prilyginti brakonieriams ir juos bausti ne tik piniginėmis baudomis, bet ir konfiskuoti mašiną? Dėl to vėl ginčijasi Seimas. Kasdien sunkvežimius šiukšlių miškuose surenkantys girininkai ragina šiukšlintojus bausti kuo griežčiau. Tačiau aplinkos ministras mano, kad sankcijų didinimas nepadės ir ragina ne gąsdinti gyventojus bausmėmis, bet įrengti kuo daugiau aikštelių ir konteinerių, kur jie galėtų patogiai šiukšles suvežti. Miškas netoli Vilniaus, prie Mickūnų.

Į plastiko gaminius dedamos cheminės medžiagos – ftalatų nesugaudžiusios ir juos į upes ir marias leidusios vandentvarkos įmonės sulaukė aplinkosaugininkų rūstybės. Už nuotekose randamas daleles aplinkosaugininkai jiems priskaičiavo 10 milijonų eurų taršos mokesčių. Tiesa, bendrovių atstovai piktinasi, kad iki šiol ftalatai nė nebuvo įtraukti į taršos leidimus, o ir jų sunaikinti su dabartinėmis technologijomis neįmanoma, tad dėl sankcijų ketina kreiptis į teismą.

Penktadienį naujienų portalą tv3.lt pasiekė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos darbuotojai iš automobilio priekabos išima senas padangas ir meta jas pamiškėje. Susisiekus su Reivyčių seniūnijos seniūnu Stanislovu Puteliu paaiškėjo, kad padangos ten buvo sudėtos ne veltui ir bus išvežtos jau šiandien po pietų.  Vaizdo įraše užfiksuoti tokiu seniūnijos darbuotojų darbu pasipiktinę praeiviai.

Trečiadienio naktį Vilniuje sprogo požeminis šiukšlių konteineris. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apie užsidegusį šiukšlių konteinerį Antakalnio gatvėje pranešta apie pusę dviejų nakties. Iki ugniagesiams atvykstant viename konteineryje įvyko sprogimas, nuplyšęs jo dangtis surastas už trisdešimties metrų. Policija skelbia, kad įvykio metu padarytas nuostolis nustatinėjamas, pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Per karantiną žmonės suskubo remontuotis namus ir butus, o švariai išsikuopę gyvenamą būstą, statybines atliekas ir šiukšles kai kurie degradavę meta kur papuola – į miškus ar pamiškes. Aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau pranešimų apie tokius šiukšlintojus. O vienas tokių išskirtinių atvejų užfiksuotas ir Širvintų rajone, ten tiesiai ant miško tako krūvą statybinių atliekų išvertė į bukumo rekrdą pretenduojantys šiukšlintojai. Su atliekomis jie išmetė ir įkalčius.

Besitęsiant karantinui namuose dienas leidžiantys tautiečiai tai remontus daro, tai susikaupusius daiktus tvarko. Tačiau išvežti atliekų į surinkimo aikšteles negali, mat jos net ir švelnėjant karantino sąlygoms – vis dar užrakintos, dėl viruso Covid-19 grėsmės. Tad žmonėms siūloma sulaukti karantino pabaigos.

Ilgus mėnesius į įvairias institucijas skambinėję ir prašę iškeldinti kaimyną, kuris bute kaupia šiukšles, o patalpas dezinfekuoti, vieno uostamiesčio daugiabučio gyventojai šokiruoti. Kol valdininkai ir namo administratoriai derino popierius, kad galėtų patekti į kaupiko butą, šis jame numirė. Pasak kūną radusių policininkų, jis jau buvo pradėjęs irti, todėl, pasirodo, namo gyventojai kentėjo ne tik šiukšlių, bet ir lavono tvaiką.

Šį pavasarį visuotinė švarinimosi akcija „Darom“ neįvyks, ji perkelta į rudenį, tačiau daug lietuvių ir šiaip eidami į mišką ar parką pasivaikščioti pasičiumpa šiukšlių maišus ir malonų laiką gamtoje suderina su naudinga veikla. Šiauliečiai net dalijasi iššūkiu: socialiniuose tinkluose draugui ar pažįstamam nurodo užduotį – eiti į gamtą ieškoti šiukšlių. Maišą šiukšlių šiaulietis Irmantas su sūnumi pririnko per pusvalandį. Dar tiek pat šiukšlių surinko ir jo žmona su dukrele.

Šūkis „mesti pirštinę“ šiandien įgauna visai kitokią prasmę. Nes neapdairiai pasielgus, gali tekti pačiam stoti į dvikovą su pavojinguoju koronavirusu. O prasidėjus pandemijai, pastebima, kad pakeles, parkus ir parduotuvių prieigas vis dažniau nusėja dėvėtos vienkartinės kaukės ir pirštinės. Specialistai įspėja, taip elgtis negalima, mat šios atliekos laikomos pavojingomis, o virusas ant jų išlieka nuo kelių valandų iki kelių parų.

Karantino metu tautiečiai puolė valytis namus, sodus ir remontuotis butus. Tačiau nemaža dalis atliekų pasirodo nukeliauja tiesiai į pakeles, pamiškes ir laukus. Aplinkosaugininkai fiksuoja ir išaugusius skambučius – skundų dėl švaruolių namie gamtos sąskaita padaugėjo visu trečdaliu. O štai Panevėžyje nustojus veikti didžiosioms atliekų aikštelėms krūvos padangų ir kitų statybinio laužo šiukšlių ėmė kauptis tiesiog prie užrakintų vartų.