Skamba gražiai, tačiau nors ir daugiau rūšiuodami – dar daugiau sumokėsime už šiukšlių tvarkymą – bent jau tokį liūdną scenarijų piešia savivaldybės ir atliekų tvarkytojai.
Maisto atliekas bus privaloma rinkti ir perdirbti atskirai. Nuo 2024-ųjų tai daryti įpareigoja ES direktyvos. Taip apie pokyčius atsiliepia gyventojai:
„Mėsos, pavyzdžiui, kaulų ten – aišku galima, kodėl gi ne. Nes ekologija vis tiek. Fainiau būtų.“
„Rūšiuojam, bet kad vis vien čia metasi į nerūšiuotas. Būtų gerai, kad būtų žalioms atliekoms.“
„Būtų tokia tvarka, tai laikytumėmės.“
Šiuo metu visas mūsų komunalinių atliekų srautas keliauja į rūšiavimo ir perdirbimo vietas.
Smirdančio atliekų srauto kelionė išties įspūdinga. Toliau jas rūšiuoja milžiniški aparatai. Net lazeriai, atpažįstantys plastiko maišelius ir oro peiliai išpučiantys juos iš bendro srauto.
Apkeliavusios Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius – į milžinišką krūvą byra atliekos, kurios galiausiai virsta techniniu kompostu.
„Turiu techninį kompostą, kuris yra pagamintas iš mišrių komunalinių atliekų srauto. Tai jei bus įdiegta atskira maisto rinkimo sistema – šios sistemos dėka gausime ne tokias atliekas, kur priemaišų kiekis yra 50 procentų, o gausime frakciją bioskaidžių atliekų, kur priemaišų bus gal 5 procentai, gal 10“, – teigia MBA technikos direktorius Mindaugas Venskus.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad vienas lietuvis per metus išmeta vidutiniškai 41 kg maisto atliekų. Ministras tikisi, kad jau po Naujųjų visos savivaldybės suskubs įrengti miestiečiams atskirus konteinerius, o žmonės jais naudosis, taip kaip jau porą metų tą daro Alytaus regiono gyventojai.
Ministerija žada kompensuoti savivaldybėms 85 proc. sistemos įrengimo išlaidų. O iš maisto atliekų planuoja gaminti energiją arba vertingą, žemės ūkyje naudojamą kompostą.
„Atrodo Alytus labiau pataikė negu nepataikė. Tai kiti pasimokys. Kaunas gal truputį lėčiau apie tai galvoja kaip miestas. Matome stabčiojimą ir tokį abejonę, bet tai nereiškia, kad neįsibėgėsime su tuo artimiausiais metais. Nes tas tiesiog bus būtina“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Kauno savivaldybė atkerta – ne viskas taip paprasta ir gražu, kaip norėtų Aplinkos ministerija.
„Nes gyventojai nesupranta. Jie ką mato, kas yra atsitikę Lietuvoje: kuo daugiau rūšiuoji, kuo daugiau dedi pastangų – tuo labiau kyla mokestis už atliekų tvarkymą. Nes atsiranda nauja infrastruktūra, ją aptarnauti reikia ir t.t… Tai tas pasakymas, kad Kaunas ožiuojasi ar kažkaip – tikrai nesutinku“, – kalba aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Tą patį kartoja ir Vilniaus savivaldybė. Sako, kad maisto atliekų konteineriai neveiks iki paskutinės akimirkos.
„Dažnai tokių atliekų atskiras surinkimas ir sutvarkymas didina kaštus už atliekų surinkimą ir sutvarkymą ir aišku visi šitie kaštai nugula ant rinkliavos mokėtojų pečių, tai rinkliava tokiems mokėtojams didėtų“, – teigia Vilniaus miesto atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.
„Pati problema visuose regionuose yra ne tiek atskiras maisto surinkimas. Tas vyksta ir gali vykti sėkmingai, bet būtent ta problema, ką daryti sutvarkius. Ir yra bėdų, mano požiūriu ir su pačiu reguliavimu: tai reikalavimai maisto tvarkymui ir pačiam rezultatui, ką su tuo daryti“, – sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
Net ir ministro pavyzdiniu įvardinto Alytaus regiono atliekų tvarkytojai sako, kad Lietuva nepasiruošusi pokyčiams.
„Aš truputį bijau, kad mes dabar deklaruojam ir sakom, kad surinksim maistą – akivaizdu, kad pabrangs jo surinkimo kaštai. Bet neturėsime galimybių sutaupyti kaštų kituose srautuose pertvarkydami iš viso surinkimo sistemą“, – aiškina Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Ministro atsakymas paprastas – savivaldybėms reikia ūkiško požiūrio, tuomet ir gyventojų sąskaitos nedidės. O kol kas miestiečiai gali jau pratintis prie minties, kad tai – neišvengiama ir bandyti atskirti maisto atliekas. Gal pamatę kiek daug išmetame maisto – išmoksime švaistyti mažiau.
