signatarų namai

Restauravus Signatarų namų Vilniuje fasadą, lankytojams atveriamas istorinis balkonas. „Mes norime kad kiekvienas lankytojas, apsilankęs Signatarų namuose, išeitų į balkoną ir suprastų, kad valstybę kuria ne valstybės vadovai, o patys piliečiai“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Pasak jos, taip siekiama sudaryti galimybę žmonėms prisiliesti prie istorijos, ypač jaunesnei kartai.

Vasario 16-ąją Signatarų namuose prasivėrė balkono durys. Su švente pasveikinti minios išėjo, kaip įprasta, profesorius Vytautas Landsbergis. Netikėta tai, kad kartu su juo pasirodė ir kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovę minia pasitiko audringais plojimais. Praėjus vos dienai po renginio profesorius „Žinių radijo“ laidoje papasakojo, kodėl greta jo, balkone, kalbą sakė ir D. Grybauskaitė.

Vasario 16-osios šventei į Signatarų namus po pertraukos sugrįžo originalus Vasario 16-osios aktas. Nuo lapkričio vidurio jis ilsėjosi nuo šviesos ir visuomenės dėmesio Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur gulėjo visiškoje tamsoje. Pasak restauratorių, kol kas originalus dokumentas yra labai geros būklės, tačiau jam būtinos išskirtinės sąlygos – kuo mažiau šviesos spindulių, mat nuo to priklauso dokumento gyvavimo laikas.

Į Signatarų namus Vilniuje pirmadienį grąžintas Vasario 16-osios Akto originalas. Jis nuo pernai lapkričio 15 dienos saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės, po ekspozicijos Lietuvoje dokumentas į archyvą turės keliauti ilgesniam laikui. „Dokumentas pabuvęs šviesoje, jis porą mėnesių „pailsi“, bet tą daryti galima tik tam tikrą metų skaičių.

Iš Vokietijos archyvo pasiskolinto Vasario 16-osios akto kol kas negalima pamatyti Signatarų namuose Vilniuje, jis iki sausio pabaigos „ilsisi“ archyve. „Ilsisi. Sausio 31 dieną mes jį parsivešime“, – BNS sakė Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė. Lietuvos ir Vokietijos pasirašytoje sutartyje numatyta, kad daugiau nei 100 metų senumo dokumentas po tam tikro eksponavimo laiko vis turi būti perduotas į archyvą, kur nepatenka dienos šviesa. „Pailsėti“ aktui leista ir pernai.

Lietuvai švenčiant Vasario 16-ąją, vyko tradicinis minėjimas prie signatarų namų Vilniuje. Būtent čia prieš 101 metus dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš signatarų namų balkono, kaip ir daugelį kartų prieš tai, šiemet vėl kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Pradėdamas kalbą sakė, kad senokai iš balkono nekalbėjo (praėjusiais metais jis sirgo ir buvo ligoninėje), todėl šįkart sakys dvi kalbas.

 Sekmadienį Signatarų namuose Vilniuje pradedamas eksponuoti į Lietuvą iš Vokietijos atvežtas Vasario 16-osios aktas. Parodą atidarys prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dokumentą pernai archyve Berlyne radęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos 1918 metais pasirašytą aktą Vokietija perdavė laikinai saugoti šią savaitę. Ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujino muziejaus ekspoziciją.

 Europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams tikslas - susipykti su Europos Sąjunga ir išstoti iš bendrijos. O tai, pasak V.Landsbergio, pradžiugintų Rusijos vadovus.  Tokią nuomonę V.Landsbergis išsakė savo kalboje sekmadienį Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime prie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų namų. "Esam novatoriai - Lietuvoje stumiamas dar negirdėtas antieuropinis referendumas.

Kovo 31 d. 17 val. Signatarų namuose Vilniuje (Pilies g. 26) vyks istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ antrojo tomo sutiktuvės. Renginyje dalyvaus prof. Zigmas Zinkevičius, prof. dr.

Kelti lietuvių tautą raginantis Vinco Kudirkos „Varpas“ skambėjo prie Signatarų namų Vilniuje Vasario 16-ąją gausiai susirinkusiems Lietuvos valstybės piliečiams ir jų vaikams. Prie pastato, kur prieš devyniasdešimt dvejus metus dvidešimties signatarų buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, įtvirtinęs mūsų valstybės Nepriklausomybę, ir daktaras V. Kudirka pavadintas signataru, tik nesulaukusiu istorinio Akto pasirašymo 1918-ųjų vasarį.