Kovo 31 d. 17 val. Signatarų namuose Vilniuje (Pilies g. 26) vyks istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ antrojo tomo sutiktuvės. Renginyje dalyvaus prof. Zigmas Zinkevičius, prof. dr. Bronius Makauskas, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius, poetas Mykolas Karčiauskas, Nepriklausomybės Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Algirdas Patackas, Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, LR Seimo narė Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, rašytoja ir publicistė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė (Alytus), metraščio sudarytojai ir leidėjai – vyr. redaktorius, poetas Sigitas Birgelis bei jo pavaduotojas Sigitas Paransevičius, Punsko valsčiaus savivaldybės vadovai ir kiti. Koncertuos Punsko krašto folkloro ansamblis „Alna“.
Metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) antras tomas buvo pristatomas tarptautinėje konferencijoje Punske, Marijampolės viešojoje bibliotekoje bei Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Akademinės bendruomenės atstovas, VDU doktorantas Vytas Jankauskas apie leidinį kalbėjo:
„Su kiekvienu numeriu metraštis vystosi, pilnėja, tampa profesionalesnis ir rimtesnis. Neklysiu sakydamas, kad jis turi tam tikrų pretenzijų į moksliškumą, kadangi išlaikomas mokslinis požiūris. Nemažai čia yra mokslo klasikų darbų. Jie čia tinka, kadangi leidinys koncentruojasi į informacijos surinkimą ir jos sklaidą. Tam tikroje terpėje susitinka ir istorikai, ir archeologai, ir filologai, ir publicistai. Vienus šalia kitų sudėjus gaunamas gražus efektas, ir viskas yra savo vietoje.
Dėl to metraštis yra prasmingas. Malonu stebėti, kaip istorikai, istorijos puoselėtojai ir kraštotyrininkai bando atkurti prieš 90 metų nutrauktus ryšius, bendrauja, siekia sukurti kažką efektingo, kas turėtų išliekamąją vertę. Džiugu tai stebėti, ir tai maloniai nuteikia. Antro tomo dėl laiko stokos, kadangi jį gavau tik vakar, aš dar įdėmiai neperskaičiau. Pirmas tomas mane sužavėjo. Ypač Sigito Birgelio įžvalgos apie Lietuvos vardo 1000-metį. Galima diskutuoti, net ir malonu būtų diskutuoti apie ten gvildenamas mintis. Netikėtos įžvalgos nustebino mane ir privertė susimąstyti. Tai svarbu.
Diskusija, ko gero, turėtų būti mokslo pagrindas. Baisu, kai žmonės turi vieną neklystamą nuomonę ir kai jie bando primesti kitiems „vieną neklystamą tiesą“. Tokius darbus baisu skaityti. Svarbu, kad būtų nuomonių ir interpretacijų įvairovė. Istorijos paveldo metraštį malonu laikyti rankose, malonu jį vartyti ir skaityti. Norėtųsi, kad šis darbas būtų tęsiamas, kad akademinė visuomenė dar artimiau bendrautų su metraščio rengėjais. Džiugu, kai tiek žmonių: istorikų, istorijos gerbėjų, publikuoja čia savo darbus“.
