Kelti lietuvių tautą raginantis Vinco Kudirkos „Varpas“ skambėjo prie Signatarų namų Vilniuje Vasario 16-ąją gausiai susirinkusiems Lietuvos valstybės piliečiams ir jų vaikams.
Prie pastato, kur prieš devyniasdešimt dvejus metus dvidešimties signatarų buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, įtvirtinęs mūsų valstybės Nepriklausomybę, ir daktaras V. Kudirka pavadintas signataru, tik nesulaukusiu istorinio Akto pasirašymo 1918-ųjų vasarį.
Tradiciškai iš Signatarų namų balkono kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, linkėjęs kiekvienam daugiau šviesos ir meilės - Tėvynės meilės.
„Turime namus, bet ir prievolę patiems tvarkytis: nepragerti ir nepadegti ir neapleisti, nes apleisti jie ima trūnyti ir sunyks. Liktume, neduokdie, kokie benamiai, pasaulio valkatėlės“, - sakė politikas.
Pasak politiko, 1940 metais „vergasieliai“ ir „šiaudadūšiai“ atidavė Lietuvos žemę Sovietų Sąjungai, „Atleisk jiems, Viešpatie, gal nesuprato, ką daro. Ir reikėjo vėl pusės šimtmečio kovų ir ištvermės, kol Sąjūdis, galingai tarė – taip nebus“, - teigė V. Landsbergis.
V. Landsbergis taip pat ragino nepainioti konkrečių parlamentų su Seimu, kaip aukščiausia tautos atstovybe. Jo teigimu, tai brangi demokratinės valstybės ir tautos teisė turėti savo išsirinktą atstovybę, tačiau ją rinkti reikia su protu.
Politiko nuomone, joks Seimas negali staigiu stebuklingu sprendimu atkurti visų žmonių dvasios, išnaikinti joje baudžiavos pėdsakų, o teigiantys, jog anksčiau buvo geriau, ilgisi baudžiavos.
„O kad jau kalbu, kas ir kada geriau, leiskite man prisiminti labai paprastą liaudies išmintį – ne piniguose laimė. Kodėl senoliai taip mąstė? Gal jie nesuvokė modernių ir laikinių, nelaukinių gyvenimo pagrindų“, - teigė politikas, paraginęs pinigų dvasia neauklėti vaikų, nes už pinigus svarbiau draugystė ir tėvų meilė.
V. Landsbergis pasiūlė žmonėms apkabinti savo šalį ir šalia esančiuosius gyvenimo draugus, arba kasdien susikurti po Valentino dieną ar Užgavėnes, nes tokiu būdu laimė lengviau pasiekiama nei radus sumintą banknotą.
Vėliau nuskambėjo istorinis Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekstas, už jį balsavusių ir šį dokumentą pasirašiusiųjų Lietuvos Tarybos narių pavardės, kiekviena palydėta plojimais ir varpo dūžiu.
Susirinkusieji balsais pritarė violončele ir smuiku griežiamai V. Kudirkos „Tautiškai giesmei“, ją palydėjo šautuvų salvės. Pabaigoje sugiedota giesmė „Lietuva brangi“, ilgus priespaudos metus buvusi neoficialiu Lietuvos himnu.
Vėliau Nepriklausomybės dienos minėjimas persikėlė prie Krašto apsaugos ministerijos, kur iškilminga karių rikiuote minėtos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo 61-osios metinės.
Balsas.lt ir ELTA nuotraukos
