sigmundas freudas

Dar prieš tai, kai Sigmundas Freudas (Zigmundas Froidas) 1938 metų birželį „Rytų ekspresu“ pabėgo iš Vienos nuo Adolfo Hitlerio, psichoanalizės tėvas ir jo idėjos apie seksą, sapnus bei kokainą skaldė Austrijos sostinės visuomenę. Ir net dabar, praėjus 75 metams po jo mirties Londone 1939-ųjų rugsėjo 23-ąją, S.Freudas ir novatoriška jo teorija čia dar neturi to pripažinimo, kuris matomas kitur.

J. Kerouacas alkoholizmą laikė savo dvasios tyrimo priemone. Benas Franklinas kiekvieną dieną pradėdavo pusvalandį stovėdamas nuogas prie atviro lango – kad suaktyvintų savo protines galias. T. S. Eliotas veidą ištepdavo žalios spalvos veido pudra ir dar lūpdažį naudodavo. O štai jo kolegą Friedrichą von Schillerį įkvėpdavo supuvusių obuolių kvapas. Jei jaučiate, kad jums reikia įkvėpimo – galite pasinaudoti šiais pavyzdžiais.

 Giedrė Čiužaitė, LRT radijo laida „Mes, moterys“ Jei žmonės nuolat vieni prie kitų liestųsi, vieni tikrai būtų laimingesni, o kiti jaustųsi nelaimingi, sako psichologė psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė Agnė Matulaitė. Anot jos, prisilietimai turi ir neigiamą pusę. „Tai, kad mes pradedame gerbti vienas kitą, negalime vienas kitam įžnybti į šoną ar paglostyti vaiko tik dėl to, kad patinka, yra gerai.

Garsus psichoanalitikas Sigmundas Freudas (Sigmund Freud) manė, kad psichiką sudaro trys pagrindinės dalys – id, ego ir superego. Id – tai gyvūninė mūsų proto dalis, pasižyminti impulsyvumu ir varoma pagrindinių instinktų, superego atstovauja labai moralinei pusei, o ego mėgina būti šių dviejų priešingų jėgų arbitru. Daugiausia laiko šios trys dalys tarpusavyje sutaria ir viskas klojasi puikiai, tiesiog nuostabiai.

Sulaukęs 88-erių mirė vienas vienas iškiliausių pastarojo meto Didžiosios Britanijos menininkų, dailininkas Lucianas Freudas. Kaip skelbia užsienio naujienų portalas bbc.co.uk L. Freudas mirė trečiadienio naktį savo namuose Londone. Apie netektį visuomenei paskelbė prekybos meno dirbiniais agentas Williamas Acquavella. Skelbiama, kad menininko mirties priežastis – netikėta liga. Lucianas yra garsiojo psichoanalizės pradininko Sigmundo Freudo anūkas.

Tinklaraščių ir tinklalapių su kelionių po garsių filmų kūrimo vietas gidais gausa rodo, kad, regis, kinas ima diktuoti žaidimo taisykles ne tik tamsiose salėse, bet ir užvėrus jų duris, išsiruošus keliauti po pasaulį su karamele už skruosto. Žinoma, galbūt reikia būti šiek tiek išprotėjusiam, kad kine ieškotum mėgstamo miesto, o mieste – mėgstamo kino, tačiau atradimų džiaugsmas būna stulbinamas. Juk vietos, kuriose gimsta kinas, tampa ypatingos.

Kaip ir žadėjome pasibaigus Europos futbolo čempionatui, nenutolstame nuo sporto karaliumi vadinamo sporto. Šįkart savo skaitytojams pristatome anglų autoriaus Simono Kuperio straipsnių seriją „Politinis futbolas“. Šioje serijoje skaitytojai supažindinami su 11 žaidėjų, kurių gyvenimai neišvengiamai susipynė ne tik su futbolu, bet ir su to meto politinėmis peripetijomis.

Vienoje iš pačių mylimiausių mano vietų pasaulyje, Gotlando saloje, du kino genijai suteikė gamtai kitokią būties formą. Jie pavertė ją kultūros istorijos ir savo biografijos dalimi. Gamtos fragmentas tapo žmonijos kultūrinės ir estetinės atminties dalimi. Paminėjus Gotlando vardą, abu kino genijai tampa nesunkiai nuspėjami. Tai Ingmaras Bergmanas ir Andrejus Tarkovskis.

Amerikiečių tyrinėtojų duomenimis, vyresnio amžiaus berniukai (9-13 m.) įsimyli subrendusias moteris, teikdami pirmenybę toms, kurios vyresnės už juos tris kartus. Aštuoniolikmetės ir dvidešimtmetės merginos įsimylimos labai retai. Tai paaiškinama paprastai. Meilės objektų ir jų mamų amžius sutampa. Berniukas jaučia seksualinį potraukį savo paties motinai – tai įrodė Sigmundas Freudas ir jo mokykla. Bet išvysti moterį motinoje berniukas nesiryžta.

Lietuvių krepšininkų pergalės išpučia mūsų pačių “aš” ir tik todėl sėkmė mums turi asmeninę reikšmę. Mes asmeniškai jaučiamės “nugalėtojais”. Mes asmeniškai - aukščiau vokiečių, aukščiau serbų. Bet nejau tai nejuokinga? Asmeninio nevisavertiškumo kompleksas - štai kas neretai gali slypėti už mūsų krepšinio euforijos! Rusnė L. rašo: “Niekados nesupratau ir nesuprantu žmonių, kurie kaip vaikai šokinėja iš džiaugsmo prie televizorių ekranų.

Rene Descartes’as: Kad eitų kitoje kelio pusėje. Platonas: Kad būtų geriau. Kitoje kelio pusėje - TIKRASIS PASAULIS. Aristotelis: Pereiti į kitą kelio pusę - tai viščiuko prigimtis. Karlas Marxas: Tai buvo istoriškai neišvengiama. Kapitonas Jamesas T. Kirkas: Tam, kad nueitų ten, kur dar joks kitas viščiukas niekada nebuvo. Hipokratas: Dėl kasos sekrecijos liaukų suaktyvėjimo.