Amerikiečių tyrinėtojų duomenimis, vyresnio amžiaus berniukai (9-13 m.) įsimyli subrendusias moteris, teikdami pirmenybę toms, kurios vyresnės už juos tris kartus. Aštuoniolikmetės ir dvidešimtmetės merginos įsimylimos labai retai.
Tai paaiškinama paprastai. Meilės objektų ir jų mamų amžius sutampa. Berniukas jaučia seksualinį potraukį savo paties motinai – tai įrodė Sigmundas Freudas ir jo mokykla. Bet išvysti moterį motinoje berniukas nesiryžta. Jis išgyvena Edipo kompleksą – jaučiasi kaltas dėl savo jausmų motinai. Nė vienas paauglys berniukas nedrįs asistuoti savo motinai, juo labiau alsuoti jai į kaklą ar glaustis prie jos kojų. Seksualinis potraukis motinai perkeliamas į jos amžiaus moteris, kurių atžvilgiu tokių stiprių draudimų nėra (nebent jei berniukas būtų auklėtas kokioje nors griežtoje religinėje įstaigoje).
Daiva T. rašo: „Visuomet Šarūnui skirdavau daug dėmesio, nes jis buvo geriausias mano mokinys. Jis ne tik iki smulkmenų įsigilindavo į kiekvieną mano pamoką, bet ir „iškaldavo“ ją mintinai. Ėmiau jį ruošti chemijos olimpiadai, todėl po pamokų drauge pasilikdavome laboratorijoje. Ir čia jis mane nustebino. Jis nesiklausė manęs, o visą laiką žiūrėjo man į kaklą! Kitą kartą, kai ištiesiau jam kolbą, jis tarsi netyčia palietė mano ranką. Dar kitą kartą jis taip pasilenkė prie manęs, kad pakaušiu pajutau jo karštą alsavimą. Tai pasikartojo keletą sykių. Jis ūmai liovėsi buvęs mano mokinys ir tai mane išgąsdino. Nežinojau, kaip elgtis, dėjausi nieko nepastebinti. Netrukus mane išsikvietė direktorius ir pasakė, kad visa mokykla kalba apie mūsų su Šarūnu „meilę“, buvo rasti kažkokie man skirti Šarūno eilėraščiai. Direktorius tiesiai paklausė, ką mes dviese po pamokų veikiame laboratorijoje“.
Mokytoja, pati to nenorėdama, pateko į dviprasmišką padėtį. Jos nestebino, kad kitus dalykus Šarūnas mokėsi ne per geriausiai. Ji nesiryžo su juo atvirai pasišnekėti, paklausti, kodėl jis alsuoja jai į kaklą. Pasirodo, tuo ji tik skatino Šarūno jausmus.
Kaip įsimylima mokytoja? Neretai į mokyklą mokiniai eina tarsi į savotišką šventę. Mokykla priešpriešinama gyvenimo kasdienybei, chaosui ir purvui. Vaiko pasaulėjautoje viskas padalyta į mokyklą ir „visa kita“. Mokykloje viešpatauja (bent jau taip turėtų būti) tvarka, švara, disciplina, o tai savaime paruošia dirvą aukštiems jausmams.
Net jei mokytoja namie neteikia reikšmės savo išvaizdai, į mokyklą ji ateina tvarkinga, pasipuošusi, pasidažiusi. Jei jos graži figūra, veidas, tai ji atrodo tikrai estetiškai. Nestabili paauglio psichika, „idealo“ troškimas ir bundantis seksualumas negali atsispirti mokytojos kerams.
Įsimylėti motinos draugę, tėvų pažįstamas – taip pat visai natūralu. Berniukų ir paauglių artimo bendravimo ratas apsiriboja tėvų pažįstamomis, mokytojomis ir giminaitėmis. Tad būkite atsargi su draugių sūnumis, mokiniais ir sūnėnais! Įsimylėti gali berniukas, su kuriuo jus reguliariai matotės. Be to, jūs, matyt, skirdavote berniukui per daug dėmesio, jei jo sieloje užgimė tokie jausmai.
Jei nenorite, kad jus įsimylėtų, išmokite skirti vaikišką ir vyrišką pažįstamų berniukų žvilgsnį (jie dažnai antrąjį dangsto pirmuoju!). Išvydusi vyrišką žvilgsnį, neatsakykite į „prašymus“. Būkite šalta ir santūri su berniuku, kuris bando glaustis prie jūsų pilvo, šlaunų. Leiskite suprasti, kad tai jums nepatinka. Nesisodinkite tokių vaikų ant kelių ir neglauskite prie savęs! Tuo jūs provokuojate patį tikriausią seksualinį susijaudinimą (tegul ir nesąmoningą). Nebūkite duše ar vonioje, kai tie vaikai maudosi, kad ir kaip jie to prašytų. Stenkitės nesirodyti jiems apsinuoginusi.
Įsidėmėkite: bet kokį „minkštumą“, „nuolankumą“ iš jūsų pusės jie priima kaip „švelnumą“, o pastarasis gali būti sulyginamas su žibalu, šliūkštelėtu į nevaldomų vaikiškų jausmų ugnį. Bet ką daryti, jei jus įsimylėjo berniukas? Neišsigąskite. Tai normalu. Pirmiausia susivokite pati.
Jei tai jums patinka (pagaliau kažkam tapote žvaigžde danguje), nebijokite to sau pripažinti. Galbūt nesąmoningai flirtuojate su vyriškėjančiu berniuku? Įsivaizduokite, kuo visa tai gali baigtis.
Pirmiausia pasišnekėkite su pačiu berniuku, sakykite jam tiesiai, kad žinote jo paslaptį. Jūs vertinate jo jausmą, bet pasikliaujate jo protu. Kartais to visiškai pakanka. Pabrėžkite, kad jis jau suaugęs, ir pasakykite, kad vyras yra pirmiausia tas, kuris vadovaujasi protu. Auklėkite berniuką. Jūs, kaip „žvaigždė“, turite didžiulę įtaigos ir poveikio jėgą. Teisingai elgdamasi galite palikti neišdildomą teigiamą pėdsaką jo asmenybei.
Jei berniukas kelia isterijas ir kalbėtis su juo kaip su suaugusiu žmogumi nepavyksta, pasikalbėkite su jo tėvais. Jokiu būdu neturite jaustis kalta pati, juo labiau kaltinti berniuką. Visais kritiškais atvejais idealus vaistas – kuriam laikui dingti iš įsimylėjusio berniuko akių.
Kyla psichologinių problemų? Rašykite – [email protected]