sergantieji

Kontroliuodami, kad šia liga sergantys pacientai reguliariai gertų vaistus, daktarai jiems kasdien skambina vaizdo skambučiu ir stebi, kad visos tabletės atsidurtų sergančiųjų skrandžiuose. Ši ir kitos naujovės jau duoda ir vaisių – tuberkuliozės atvejų mažėja. Klaipėdos respublikinės ligoninės Tuberkuliozės filialo slaugytoja Ana pasakoja, kaip prasideda jos darbo diena: skambučiu „Skype“ programa pacientui.

COVID-19 statistikoje nurodoma dalis „sergančiųjų“ jau seniai pasveikę, merai ir ligoninių vadovai kaltę dėl tokių neatitikimų verčia sistemų voratinkliui, rašo portalas lrt.lt. Kai kurių savivaldybių merai skelbia apie jiems klausimų sukėlusią COVID-19 sergamumo statistiką – manoma, kad nemaža dalis šiuo metu vis dar sergančiais formaliai laikomų gyventojų iš tiesų jau yra pasveikę, mat liga jiems buvo patvirtinta dar pernai.

28-erių moteris, koronavirusu užsikrėtusi prieš tris mėnesius, ragina sergančius užsitęsusia viruso forma, neignoruoti besitęsiančių simptomų, po to kai daktarai jos plaučiuose rado kraujo krešulių. Airijoje gyvenanti 28-erių metų Rachelė Gunn, socialiniame tinkle „Instagram“ dalindamasi savo kovos su virusu patirtimi, paaiškino, kad 2020-ųjų spalio mėnesį užsikrėtusi virusu, ji lovoje išbuvo beveik dvi savaites.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad testavimas dėl koronaviruso neparodo realios situacijos – sergančiųjų gali būti gerokai daugiau. „Rizika dabar yra tokia didelė ir skaičiai tokie gąsdinantys – mes turime dešimtis tūkstančių sergančių žmonių, apie kuriuos galime numanyti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. Jos teigimu, tai rodo didelė teigiamų atvejų dalis nuo kasdien atliekamų testų. „Tokios testavimo apimtys, kokias mes dabar turime, ir testavimo rezultatai – iki 20 proc.

Siekdamas suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, NVSC vykdo visų COVID-19 atvejų epidemiologinį tyrimą (apklausia atvejus, aiškinasi užsikrėtimo aplinkybes, sąlytį turėjusius asmenis bei kitą epidemiologiškai svarbią informaciją). Sąlytį turėję asmenys izoliuojami, su jais kasdien susisiekiama, vertinama jų sveikatos būklė. 434. Patvirtintas 2020-04-08 (Šiauliai) 1. Asmuo  2020-03-25 iš Londono grįžo į Vilniaus oro uostą. Paimtas tepinėlis iš nosiaryklės, klinikiniai simptomai nepasireiškė.

Siekdamas suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, NVSC vykdo visų COVID-19 atvejų epidemiologinį tyrimą (apklausia atvejus, aiškinasi užsikrėtimo aplinkybes, sąlytį turėjusius asmenis bei kitą epidemiologiškai svarbią informaciją). Sąlytį turėję asmenys izoliuojami, su jais kasdien susisiekiama, vertinama jų sveikatos būklė.Nuo šiol čia bus skelbiama informacija apie vykdomo tyrimo rezultatus, taip pat ir apie COVID-19 užsikrėtusių asmenų lankytas vietas.

Ispanijoje per pastarąją parą buvo nustatyta beveik 1 000 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, ir bendras sergančiųjų skaičius šalyje išaugo iki 8 744, pirmadienį informavo Sveikatos ministerija. Per tą patį laikotarpį mirčių skaičius padidėjo iki 297, pranešė Ispanijos nepaprastųjų padėčių koordinatorius Fernando Simonas. Vis dėlto naujų užsikrėtimo atvejų buvo mažiau nei savaitgalį – nuo šeštadienio iki sekmadienio užregistruota 2 tūkst. koronaviruso atvejų.

Tymai toliau plinta Lietuvoje. Jei dar prieš kelias savaites epicentru buvo vadinamas Kaunas, tai dabar sergančiųjų šia liga daugėja ir Vilniuje bei kituose miestuose.  Dar daugiau: serga net tie, kurie anksčiau buvo pasiskiepiję, o visai neseniai socialinius tinklus apskriejo dar viena žinutė: moteris tymais apsikrėtė nuo savo sūnaus, kuris vos prieš kelias dienas buvo paskiepytas nuo šios ligos.

Atlikti tyrimai parodė, kad vienas iš barjerų ŽIV turintiems asmenims Lietuvoje kreiptis gydymo yra didžiulė vidinė stigma. 90 proc. atvejų ji pasireiškia baime pasakyti kitiems apie savo teigiamą ŽIV statusą. Vykusiame ŽIV stigmos indekso tyrimo pristatyme paramos fondo „Rigra“ vadovė Gražina Aleksaitienė prasitarė apie jaučiamą diskriminaciją ir gydytojų tarpe. Specialistai taip pat jaučia stigmą „Kaip socialinė darbuotoja esu pati stigmatizuojama, nes dirbu su sergančiaisiais žmonėmis.

Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui.

Specialistai apskaičiavo, kad susirgti kraujo vėžiu rizikuoja 1 iš 19 žmonių. Lietuvoje kasmet onkologinėmis kraujo ligomis suserga daugiau kaip 1000 žmonių. Daugeliui iš jų inovatyvus gydymas padeda ne tik gyventi ilgus metus – jie dirba, kuria šeimas ir susilaukia vaikų. Gydytojai tikisi, kad netolimoje ateityje galės paskelbti nugalėję kraujo vėžį. Rugsėjis – piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, jog šalyje jau skelbiamas gripo sezonas. Ligos atvejai fiksuojami visose didžiųjų miestų savivaldybėse. Ūmios peršalimo ligos taip pat nesitraukia. Tarp sergančiųjų daugiausiai – vaikai. Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas žiemos mėnesiais, t. y. gruodį ir sausį, tačiau didesnis atvejų skaičius pradedamas registruoti jau spalio mėnesį ir gali tęstis net iki gegužės.

Per 2009–2010 metų gripo pandemiją, daugiau nei penktadalis pasaulio gyventojų buvo užsikrėtę H1N1 virusu, rodo penktadienį paskelbti nauji skaičiavimai. Tyrimas patvirtino perspėjimus, kad taip vadinamasis kiaulių gripas buvo labai užkrečiamas. Taip pat teigiama, kad mirtingumas nuo gripo, kaip pranešta ir anksčiau, buvo mažas. Šiuo virusu buvo užsikrėtę 20–27 proc.

Ką reikėtų daryti su žmonėmis, sergančiaisiais šizofrenija: izoliuoti ar integruoti? Kas dešimtas lietuvis yra įsitikinęs, kad juos reikia atskirti nuo visuomenės. Retai susimąstoma, kad šia liga serga žymi populiacijos dalis ir kalbama net apie 16 000 Lietuvos gyventojų atskyrimą. Iniciatyvos „Turiu ateitį“ duomenimis, Lietuvoje pastaraisiais metais šizofrenija buvo diagnozuota 3% daugiau žmonių nei paprastai.

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pamažu auga, bet epidemijos iki Naujųjų metų dar nesitikima. Pasakyti tiksliai, ar gripo epidemijos dar galime sulaukti šiemet, labai sunku. Daug kas priklausys ir nuo orų, bet vilčių, kad viruso šėlsmas nusikels į 2012-uosius, medikams teikia netrukus prasidėsiančios moksleivių žiemos atostogos. Paprastai būtent vaikų susibūrimo vietose – t. y. mokyklose ir fiksuojamas didžiausias sergamumas.

Nėra dienos, kad neįgaliųjų klube „Dvasinė šiluma“, šiuo metu įsikūrusiame buvusioje vaikų poliklinikoje Varpo gatvėje, nebūtų žmonių. Prieš dvejus metus, kai vaikų ligų gydytojai išsikėlė į Šiaulių centro poliklinikos patalpas, ten vietos „Dvasinė šilumai“ ir nebeliko. Varpo gatvėje klubas gyvuoja jau dvejus metus, tačiau visi puikiai žino, jog patalpos bus pradėtos remontuoti čia steigiamam Dienos centrui, ir vėl kurtis reikės kitur. Kur – neaišku.

Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose šiuo metu auga 58 mažyliai. Šiemet vienuolikai vaikų nusišypsojo laimė surasti naujus namus, devyni grįžo į senuosius. Naujus tėvus užsienyje susirado ir du sunkūs ligoniukai, kuriais lietuviai nesidomėjo. „Pas ką atėjo mama?“ — taip mažieji globotiniai pasitinka nepažįstamas moteris. Vienuolika naujų galimybių Vakar kūdikių namai beveik visą dieną buvo atviri lankytojams: kaip ir visoje Lietuvoje, čia vyko atvirų durų diena.