Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose šiuo metu auga 58 mažyliai. Šiemet vienuolikai vaikų nusišypsojo laimė surasti naujus namus, devyni grįžo į senuosius. Naujus tėvus užsienyje susirado ir du sunkūs ligoniukai, kuriais lietuviai nesidomėjo.
„Pas ką atėjo mama?“ — taip mažieji globotiniai pasitinka nepažįstamas moteris.
Vienuolika naujų galimybių
Vakar kūdikių namai beveik visą dieną buvo atviri lankytojams: kaip ir visoje Lietuvoje, čia vyko atvirų durų diena. Mažyliai, parengę programą, sulaukė svečių ne tik iš Šiaulių, bet ir Pakruojo rajono.
Tikimasi, kad atvirų durų dienos, organizuojamos jau tradicine tapusios „Išsipildymo akcijos“, padės atkreipti dėmesį į namų šilumos išsiilgusius vaikus, kurie ateinančias moteris vadina mamomis, o vyrus — dėdėmis. Žodžio “tėtis“ jų žodyne — nėra.
Kūdikių namų direktorė Raimonda Mažonavičienė vardija statistiką: praėjusiais metais buvo įvaikinti 6 vaikai, 5 paimti globoti, 14 pasiėmė tėvai. Šiemet 11 vaikų įvaikinta, globai paimti 5, tėvai pasiėmė 9 mažylius. Per pastaruosius penkeris metus daugiausia vaikų buvo įvaikinta 2005 metais — 16, o prieš dvejus metus net 21 mažylis grąžintas tėvams.
Šiuo metu globos namuose yra 12 galimų įvaikinti vaikų, iš kurių 6-is šeimos jau yra apsisprendusios įvaikinti.
Pasak direktorės, dalies vaikų niekada nebus galimi įvaikinti, nes jų tėvai turi negalią, šiuos mažylius galima tik globoti.
Globos namuose dabar neauga nė vienas našlaitis, tad pirmiausia stengiamasi vaikus grąžinti į biologinę šeimą. Jei biologiniai tėvai nedaro jokios pažangos, ruošiami dokumentai teismui.
Pagal galimų įvaikinti vaikų ir įtėvių sąrašus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) ieško vaikui tinkamiausios šeimos.
Sąraše nurodoma tik pagrindinė informacija: vardas, pavardė, gimimo data, vaiko buvimo vieta ir diagnozės.
R. Mažonavičienė įsitikinusi: jei žmogus yra tvirtai apsisprendęs, užtenka pamatyti vaiką, ir nebereikia nieko kito, ligos pasidaro nebesvarbios. Bet būna ir tokių būsimųjų įtėvių, kurie pirmiausia kalbasi su gydytojais, vaiko dar nematę. Atsiveža testus, neturėdami jokios kvalifikacijos. „Tuomet jaučiuosi kaip pardavėja dideliame prekybos centre“, — sako direktorė.
Užsieniečių diagnozės neatbaido
Šiemet du kūdikių namuose augę mažyliai išvyko į užsienį: mergaitė išskrido į JAV, berniukas — į Vokietiją. Tai buvo vaikai, kurių niekam Lietuvoje nereikėjo: su daugybę diagnozių, palyginti, dideli, beveik penkerių metukų.
Įtėviai vokiečiai proceso metu pas vaiką buvo atvykę ne vieną kartą, pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Sukūrė albumą apie namus Vokietijoje, kuriame vienas žodis parašytas lietuviškai, kitas vokiškai. Susižinoję, kad už 100 kilometrų nuo namų yra lietuvių bendruomenė, pažadėjo vaiką savaitgaliais nuvežti, kad jis neprarastų šaknų.
Mergaitės, kuri įvaikinta JAV, dokumentuose buvo negailestingas įrašas: cerebrinis paralyžius. Jos niekas net neatvažiuodavo pažiūrėti: lietuvių šeimoms užtenka pamatyti diagnozę. Amerikiečiai, išvydę vaikštančią mergaitę, nustebo. Mergaitė sunkiai vystėsi, bet ankstyva reabilitacija ją pastatė ant kojų.
„Užsieniečių atsidavimas stebina kiekvieną kartą, nes lietuvių šeimos, gal dėl santūrumo, jausmų neparodo, o gal nėra taip stipriai pasirengusios“, — sako R. Mažonavičienė.
Kai iš užsienio į globos namus atkeliauja nuotraukos, kolektyvui kartais sunku atpažinti buvusius globotinius: jie būna pasikeitę, įgavę pasitikėjimo.
Reikia pasaulio
R. Mažonavičienė pastebi, kad pastaraisiais metais susidomėjimo kūdikių namais daugėja: aktyvesni tampa moksleiviai, daugiau sulaukiama skambučių iš visuomenės. Ypač — Kalėdų laikotarpiu.
Kūdikių namų auklėtiniai gyvena savą gyvenimą, bet nėra uždaryti nuo pasaulio. Čia užsuka dažno NATO misiją vykdančio junginio kariai. Neseniai lankęsi amerikiečiai atėjo ne tik su dovanomis, bet visą dieną dalijosi rankų šiluma: dirbo kartu su personalu. Vaikai paskui ilgai dalijosi įspūdžiais apie „dėdes“.
„Bendravimas vaikams suteikia supratimą, kad yra pasaulis už mūsų įstaigos ribų. Gal kam nors kelia abejonių, ką toks mažas vaikas gali suprasti, bet aš įsitikinusi: kažkas žmogučiui lieka“, — sako direktorė.
Galvos skausmai
Panaikinus apskritis, kūdikių namai perėjo Šiaulių miesto savivaldybės žinion, o finansuojami yra iš valstybės biudžeto.
Su pinigais — striuka. Jei globos namų darbuotojai naudotų tik biudžeto lėšas, dviems paroms teišgalėtų nupirkti vieną sauskelnę naujagimiui. Pridėdami paramos pinigus, ištempia iki dviejų sauskelnių per parą.
Galvos skausmas — komunaliniai patarnavimai. Pasak direktorės, valstybė, formuodama biudžetą, visiškai nevertina realybės: „Šiuos metus, jei nedėtume papildomų pastangų, baigtume su minusu. Kitąmet finansavimas pagal planus mažėja, o komunalinės paslaugos brangsta. Negali žmonių prašyti surinkti pinigų už šildymą. Nebežinau, kaip dar galime taupyti: tokie taupymo būdai, kaip anksčiau baigti darbą ir sutaupyti elektrą, mums netinka.“
Šiemet, pildant paraišką „Išsipildymo akcijai“, buvo klausiama, ar vaikams reikalinga reabilitacija. Direktorė vėl susidūrė su dilema: vaikus į sanatoriją vežti reikėtų, bet kaip tai įgyvendinti? Vieno vaiko išleisti negalima, o lydinčiam darbuotojui reikėtų mokėti komandiruotpinigius.
„Dar vienas niuansas: Lietuvoje visiems vaikams iki 3 metų ligonių kasos kompensuoja vaistus, mūsų vaikams vaistų ligonių kasos nefinansuoja vaistų, nes mes gauname lėšų atskira biudžeto eilute — medikamentams. Apie tai, ar jo mums pakanka ar ne, niekas neklausia“, — stebisi direktorė.
Trūksta ir žmonių rankų bei šilumos. Šiuo metu dvylikos vaikų grupėje dieną dirba du žmonės, naktį — vienas. Šie darbuotojai turi užtikrinti švarą, pamaitinti vaikus, suplauti indus. Darbas intensyvus, tad laiko ramiai atsisėsti ir pabendrauti su vaiku — nepakanka. O meilės ir dėmesio reikia kiekvienam.
KOMENTARAS
Šiaulių Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Janulienė informavo apie pasikeitimus, su kuriais susiduria norintieji tapti įtėviais ar globėjais.
Lietuvos piliečiai, norintys įsivaikinti svetimą vaiką, turi pateikti dokumentus Vaiko teisių apsaugos skyriui: užpildyti oficialų prašymą pagal pateiktą formą. Naujovė: prašymą galimi įtėviai turi pateikti būtinai pagal savo deklaruotą, o ne pagal faktišką gyvenamąją vietą.
Anksčiau informaciją apie administracines nuobaudas turėjo pateikti patys žmonės, dabar visos Lietuvos vaiko teisių apsaugos skyriai turi teisę kreiptis į teritorinę policiją.
Skyriai, įvertinę pirminę informaciją, ir papildomus dokumentus reikalingus bylai, siunčia juos atestuotiems socialiniams darbuotojams.
Būsimi įtėviai ar globėjai turi išklausyti specialią programą. Anksčiau šiauliečiams tekdavo dėl kursų važiuoti į Pakruojį, Telšius, Mažeikius, šiemet tinkamu kursus organizuoti pripažintas Šiaulių socialinių paslaugų centras.
Kursai norintiems įvaikinti svetimą vaiką trunka 3 mėnesius: išklausoma dešimt sesijų įvairiomis temomis.
Atestuoti socialiai darbuotojai po 3 mėnesių pateikia išvadą, kuri persiunčiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VVTAĮT). Ji sprendžia, ar įrašyti asmenis į ketinančiųjų įvaikinti vaiką apskaitą.
Visi asmenys, įrašyti į šią apskaitą, turi teisę susipažinti tik su VVTAĮT nurodytu konkrečiu vaiku: anksčiau įtėviai galėjo važiuoti į globos namus, susipažinti su ten esančiais globotiniais.
Lietuvos vaiko teisių apsaugos skyriai gauna galimų įvaikinti vaikų sąrašus, juos turi teisę rodyti galimiems įtėviams. Galutinį sprendimą priima VVTAĮT.
Griežtinant kontrolę, įkurta tarpinstitucinė komisija dėl tarptautinio įvaikinimo. Jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į įvaikinamų vaikų įskaitą, neatsiranda Lietuvos piliečių, norinčių jį įsivaikinti ar globoti Lietuvoje, įvaikinimo tarnyba organizuoja tarpinstitucinės komisijos posėdį, kurio metu priima rekomendacija, ar vaiką siūlyti tarptautiniam įvaikinimui.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
