Daugeliui iš jų inovatyvus gydymas padeda ne tik gyventi ilgus metus – jie dirba, kuria šeimas ir susilaukia vaikų. Gydytojai tikisi, kad netolimoje ateityje galės paskelbti nugalėję kraujo vėžį.
Rugsėjis – piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo. Šiuo metu specialistai, visuomeninių organizacijų atstovai stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo naujienas, atsiradusius gydymo būdus, medicinos laimėjimus, informuoti žmones, kad jie kuo daugiau žinotų apie kraujo ligas, suprastų gydymo svarbą ir galėtų padėti sau bei artimiesiems.
Ligų – šimtai
Dabar mokslininkai žino labai daug kraujo ligų, vien tik onkologinių yra bemaž dešimties grupių, kurių kiekviena dar skirstoma į smulkesnes grupes.
Tačiau mokslininkai nenurimsta – gilinasi į ligų patogenezę, patikslina jų potipius.
Yra gerai žinomų ligų, kokių, kaip leukemijos,limfomos, mielomos. Joms valdyti yra sukurtos gydymo technologijos, tad per pastarąjį dešimtmetį šios ligos tapo nebemirtinos.
Tačiau yra onkologinių kraujo ligų, apie kurias vis dar trūksta žinių, pavyzdžiui, mielofibrozę ar imuninę trombocitopeniją (purpurą). Nustatyti tikslią diagnozę labai svarbu, nes nuo to priklauso gydymas. O jis gali smarkiai skirtis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė ir transfuziologė Lina Neverbickienė teigia, kad ligonio gydymas priklauso nuo to, kokią kraujodaros grandį liga pažeidžia.
Pavyzdžiui, viena iš ligų grupių, kuri vadinama mieloproliferacinėmis ligomis, atsiranda tada, kai organizme ima gamintis per daug tam tikros grupės kraujo ląstelių.
Dažnai nežinoma, kodėl žmonės suserga šiomis ligomis, arba dar bandoma įrodyti iškeltas teorijas. Tačiau jau žinoma, kad kai kurios iš jų prasideda dėl to, kad žmogaus genuose įvyksta mutacija.
Pavyzdys galėtų būti lėtinė mieloleukemija – dėl genų mutacijos atsiranda vadinamoji Filadelfijos chromosoma, kuri ima gaminti baltymą, o dėl jo ima daugintis vėžinės ląstelės.
„Ar galima išvengti tokios mutacijos? Sunku pasakyti, tačiau sveikas gyvenimo būdas tikriausiai gali padėti“, – sako gydytoja ir priduria, jog kartais ligos prasideda ir dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių.
Piktybinėmis kraujo ligomis dažniausiai suserga vyresni žmonės, per 50 metų, didesnė rizika yra moterims. Tačiau tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, policitemija ar lėtine mieloleukemija, gali sirgti ir jauni. Būna, kad pas medikus dėl vadinamųjų „vyresniųjų žmonių“ ligų patenka vos 18 metų sulaukę ligoniai.
Genų mutacijų sukeltoms ligoms gydyti yra sukurti specialūs vaistai, kurie veikia ligos priežastį. Gydytoja L. Neverbickienė teigia, kad po ilgo gydymo šiais medikamentais neretai pavyksta pasiekti labai gerų rezultatų – žmonės gyvena normaliai, dirba, kuria šeimas ir susilaukia vaikų.
Jeigu jiems nereikėtų laiku išgerti vaistų, tikriausiai pamirštų esantys ligoniai. Dar daugiau – pavyzdžiui, kai kuriems lėtine mieloleukemija sergantiems pacientams, pasiekus gilų ir ilgalaikį molekulinį atsaką, po keliolikos metų gydymą galima nutraukti.
Tokie žmonės, žinoma, akylai stebimi ir, jeigu liga neatsinaujina, jie laikomi pasveikusiais. Ir Lietuvoje nutraukti gydymą planuojama ilgą laiką sėkmingai gydytiems pacientams.
„Šių ligonių gydymo ir gautų rezultatų per pastarąjį dešimtmetį skirtumų negaliu nė apsakyti – anuomet tokių vaistų, kokius turime dabar, nebuvo.
Anksčiau minėtomis ligomis sergantys žmonės vidutiniškai gyvendavo apie 7 metus, dabar mes kalbame apie tai, kad galima gydymą nutraukti“, – teigia specialistė. Ji priduria, jog ateityje medikai iš mokslininkų laukia dar tikslesnių genų mutacijų tyrimų, kad būtų aišku, koks baltymas pažeidžiamas, ir pagal tai ligoniams būtų skiriamas gydymas.
Nuo vėžio mirti nenormalu
„Daug kas mano, kad normalu mirti nuo vėžio. Ne, nenormalu, jei skiriamas gydymas. Skaudžių atvejų būna, bet turime galvoti, kaip padaryti, kad tų atvejų būtų mažiau.
Pas mus, deja, onkologinės ligos pagal mirtingumą yra antrojoje vietoje po širdies ir kraujagyslių ligų – bet tai galima pakeisti, – įsitikinusi asociacijos „Kraujas“, vienijančios kraujo vėžiu ir kitomis retomis vėžio formomis sergančius asmenis ir jų artimuosius bei gydytojus, pirmininkė Ieva Drėgvienė. – Jeigu prieš dešimt metų į inovatyvų gydymą žiūrėjome tik kaip į neįperkamą ir mažai kalbėjome apie tai, kad tokie gydymo būdai ligoniams suteikia viltį išgyventi, o inovatyvūs vaistai mūsų ligoniams tapdavo prieinami tik po 8–10 metų, kai jie būdavo išrandami, ir dėl to nemažai žmonių nesulaukę gydymo mirė, tai dabar suvokiame, kad išleistos lėšos – tai pasveikę žmonės ir laimingos šeimos.“
Vis dėlto, pasak pirmininkės, pas mus nėra sukurtos sistemos, kad gydymo inovacijos kuo greičiau pasiektų ligonius, kaip yra, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur ligoniai iš karto gauna vaistą po to, kai jis užregistruojamas. Be to, reikia nuolatos kalbėti su valdininkais ir jiems priminti, kad žmones reikia gydyti.
„Kai kurių vaistų paraiškas gamintojai yra padavę 2016 m., ir vis dar neaišku, kada jie bus kompensuojami. Kai kurie žmonės mirė nesulaukę reikiamo gydymo, kai kurie gyvena viltimi.
Norisi, kad gydymas būtų užtikrintas visiems, – tikina vadovė. – Dažnai sakoma, kad, pavyzdžiui, tam tikras vaistas pailgina išgyvenamumą trejus metus, esą po to ligonis mirs. Taip nėra – per tuos metus atsiranda naujų vaistų, kurie vėl padeda.
Puikus pavyzdys yra mielominė liga – kadaise, kai atsirado inovatyvių vaistų, gydymas buvo užtikrinamas ne visiems ligoniams, nes buvo brangus, be to, esą galėjo padėti tik trumpą laiką. Bet, kol ligoniams buvo skiriami vaistai, atsirado antros, vėliau ir trečios eilės vaistų, o dabar yra ir ketvirtos eilės.
Žmonės, kurie anksčiau išgyvendavo iki 5 metų, dabar gyvena daugiau kaip 10 metų ir tikriausiai gyvens dar ilgiau, jeigu inovacijos ateis laiku.“
Ievos Drėgvienės teigimu, yra visokių būdų suvaldyti gydymo išlaidas, pavyzdžiui, skatinti klinikinius tyrimus, vilties programas, taip pat skatinti gamintojus pasirašyti terapinio efektyvumo sutartis, kai už ypač brangias gydymo technologijas ligonių kasos sumoka tik tuomet, jei jos padeda ligoniui.
„Visų pirma turime ieškoti būdų, kaip padėti pacientui, o ne kurti biurokratines kliūtis, – įsitikinusi asociacijos pirmininkė. – Yra apskaičiuota, kad 6 iš 10 ligonių gyvena ilgiau kaip 10 metų. Žmonės ne tik gyvena, bet ir dirba, kuria šeimas. Mes, kaip visuomenė ir valstybė, turime ieškoti būdų padėti šiems žmonėms. Nes laikas – ne draugas, ne laiku pradėtas gydymas – mirtis.“
Pirmininkė I. Drėgvienė tvirtina, kad piktybinių kraujo ligų mėnesį aktyviau skleidžiamos žinios apie kraujo ligas, apie inovatyvius gydymo būdus, išgyvenamumą, kad žmonės jas atpažintų ir galėtų padėti sau ir su liga susidūrusiems artimiesiems.
„Kasmet stengiamės atkreipti dėmesį į mokslo naujienas, atsiradusius naujus gydymo būdus, medicinos laimėjimus. Taip pat labai svarbu, kad ligoniai suprastų gydymo režimą ir kuo daugiau žinotų apie savo ligą“, – teigia daugiau kaip 1000 žmonių vienijančios asociacijos pirmininkė.
