seimas
Lietuvos Respublikos Seimas
Tai vienarūšis parlamentas, atliekantis įstatymų leidybos funkcijas Lietuvoje. Jis sudarytas iš 141 nario, išrinktų ketverių metų kadencijai pagal mišrią rinkimų sistemą: dalis parlamentarų renkama vienmandatėse apygardose pagal daugumos sistemą, o kita dalis – pagal proporcinę sistemą iš partijų sąrašų.
Seimas priima įstatymus, tvirtina valstybės biudžetą, sprendžia vyriausybės sudėties klausimus ir atlieka kitas svarbias funkcijas, susijusias su valstybės valdymu ir politikos formavimu. Seimo veikla yra pagrindas demokratinės santvarkos veikimui šalyje, užtikrinant piliečių atstovavimą ir valdžios institucijų veiklos kontrolę.
2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
„Labai nustebau. Nemaniau turįs šansų“ – kaip pensininkas Petras netikėtai tapo Seimo nariu
Šiemet naujasis Seimas bus labai spalvingas. Aiškėja, kad tarp išrinktųjų į Seimą yra gausu žinomų ir nežinomų asmenų, kurie ateinančius ketverius metus priiminės valstybei svarbius sprendimus. Kai kurie naujai išrinkti žmonės sako atvirai, kad tikrai nesitikėjo pakilti taip aukštai reitinge ir patekti į Seimą, bet džiaugiasi tokiu didžiuliu žmonių palaikymu.
Iš viso į Seimą buvo išrinkti 78 asmenys vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose.
Į Seimą išrinktiems politikams – dvigubai didesni atlyginimai: rėžė, kad galėtų būti dar didesnis
Į naują Seimą išrinkti žmonės gaus dvigubai didesnį atlyginimą, negu gaudavo iki šiol. Kol visuomenėje vyrauja kalbos, kad yra neadekvatu taip stipriai didinti Seimo nariams darbo užmokestį, patys politikai bei ekonomikos ekspertas mąsto, kad tai yra tinkamai priimtas sprendimas.
Naujiems Seimo nariams alga į rankas didės nuo 2100 iki 3800 eurų. Dar didesnis šuolis numatomas Seimo pirmininkui ar pirmininkei ir žmogui, kuris vadovaus Vyriausybei.
Sąskaita už reklamą prieš rinkimus – štai, kiek išleido skirtingos partijos
Politinės partijos rinkimams jau surinko puspenkto milijono eurų. Pinigus, norintieji pakliūti į Seimą, leidžia kas kaip išmano – perka ne tik tradicinę reklamą, bet ir patys bando sužibėti sava kūryba. Vis tik milijonai eurų dar ne pabaiga – istorija rodo, kad norint laimėti rinkimus Lietuvoje, reikia išleisti gerokai daugiau, tad sumos neabejotinai augs.
Tiesa, sumos augs ne tiek daug, kiek išleidžia kaimynų lenkų politikai, bet žymiai daugiau, nei rinkimai kainuoja latviams.
Per trejus metus planuojama atnaujinti Nepriklausomybės aikštę prie Seimo: projekto vertė – apie 10 mln. eurų
Seimo kanceliarija per trejus metus planuoja sutvarkyti Nepriklausomybės aikštės ir Seimo rūmų teritoriją bei atkurti Nepriklausomybės aikštės fontaną. Kaip skelbiama parlamento administracijos išplatintame pranešime žiniasklaidai, projektas kainuos apie 10 mln. eurų, jis bus pradėtas įgyvendinti 2025 m., o baigti jį tikimasi 2027 m.
„Nepriklausomybės aikštė ir joje esantys statiniai yra Kultūros paveldo objektas, todėl darbai planuojami itin atsakingai“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Chaotiška koalicijos dėlionė: „spyriai“ Žemaitaičiui ir tai, ką politikai nutyli
Koalicijos dėlionė kol kas dėliojasi sunkiai. Po to, kai prezidentūra pareiškė, kad „Nemuno aušros“ lyderio retorika švelnėja, socialdemokratų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijų atstovai kol kas nutyli ir jau baidosi tiesaus atsakymo, ar galėtų burti koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija.
Seimas linkęs pritarti didesnėms nuobaudoms už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams
Ketvirtadienį parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma griežtinti ekonomines sankcijas už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams.
Už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis papildomai apribotas ribojamas jų prieinamumas nepilnamečiams, balsavo 80 Seimo narių, susilakė 3, o prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.
„Baudas už elektroninių cigarečių ir jų talpiklių pardavimą reikia didinti.
Seimui pateiktas įstatymų projektų pakeitimo paketas, kuriuo norima tobulinti kovos su nelegaliu lošimu priemones
Ketvirtadienį Seimui pateiktas įstatymų pakeitimų projektų paketas, kuriuo norima didinti azartinių lošėjų apsaugą bei tobulinti kovos su nelegaliu lošimu priemones.
Už šį įstatymų pakeitimų paketą balsavo 85, susilaikė 6, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas, vieną iš įstatymo projektų nagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Seime pateiktas 2025 m. „Sodros” biudžetas: aiškėja, kaip keisis išmokų dydžiai
Ketvirtadienį Seimui pateikti „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir Pensijų anuiteto fondo (PAF) biudžetai.
Už „Sodros“ biudžeto projektą po pateikimo balsavo 50, susilaikė 23, prieš balsavo 1 parlamentaras. Pagrindinis projektą svarstysiantis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK).
Už PSDF biudžeto projektą balsavo 60, susilaikė 32, prieš 2 Seimo nariai. Jo svarstymui pagrindiniu komitetu taip pat paskirtas SRDK.
Seimas išplėtė MMA formulę: bus vertinama perkamoji galia, darbo užmokesčio lygis ir našumas
Seimas išplėtė minimalios mėnesinės algos (MMA) formulės kriterijus – ji bus skaičiuojama atsižvelgiant į perkamąją galią pagal pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, augimo greitį ir darbo našumą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą Darbo kodekso įstatymų paketą ketvirtadienį po priėmimo palaikė 77 parlamentarai.
Seime – žingsnis link didesnių baudų už cigarečių pardavimą nepilnamečiams
Seime kelia skinasi siūlymas didinti baudas verslui už tabako gaminių, įskaitant elektronines cigaretes, pardavimą nepilnamečiams.
Parlamentas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis būtų labiau ribojamas jų prieinamumas žmonėms iki 18-os metų.
Už jas balsavo 80 Seimo narių, dar trys susilaikė. Galutinis balsavimas vyks vėliau.
REKLAMA
REKLAMA
Teikiamą kitų metų valstybės biudžeto projektą opozicijos atstovai vadina „bomba“
Ketvirtadienį Vyriausybei Seimo plenariniame posėdyje teikiant 2025 m. valstybės biudžeto projektą, parlamento opozicijos atstovai jį vadina „bomba“. Anot jų, valdantieji bando atimti galimybes iš kito Ministrų kabineto kitaip dėlioti prioritetus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad 3 proc. numatytas deficitas nepalieka galimybės atsižvelgti į galimus pokyčius Lietuvos ekonomikoje.
Seimui teikiami 2025 metų valstybės, „Sodros“, PSDF biudžetai
Seimui ketvirtadienį teikiami kitų metų valstybės biudžeto, taip pat „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai. Jiems trečiadienį pritarė kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas.
„Turime pareigą pateikti projektą, kol dar nei kampanija (Seimo rinkimų – BNS), nei rinkimai nesibaigę. O tolesni tvirtinimo procesai bus jau kitame Seime.
Seimo opozicija apie 2025 m. biudžeto projektą: Vyriausybė po savęs palieka tiksinčią bombą
Finansų ministerijai pristačius pirminį 2025 m. biudžeto projektą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius nerimauja dėl reikšmingai išaugusių biudžeto išlaidų. Pasak jo, šiuo metu skolinimosi kaina yra aukšta, todėl ilguoju laikotarpiu augs ir skolos aptarnavimo kaina.
Kitąmet augs Seimo biudžetas, asignavimai Vyriausybei ir Prezidentūrai liks panašūs
Kitąmet turėtų išaugti Seimui skirti asignavimai, lėšos Prezidento bei Vyriausybės kanceliarijoms liks panašios, kaip šiemet, rodo trečiadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas.
Pagal jį, kitais metais Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų siekti 52,7 mln. eurų, šiemet jis sudaro beveik 47 mln. eurų.
Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo, jog kanceliarijos biudžetas po šio šuolio išliks panašus. 2026-aisiais jis turėtų viršyti 55 mln. eurų, dar po metų – 54 mln. eurų.
DIENOS PJŪVIS. Atlyginimai naujiems Seimo nariams augs kone dvigubai – ką žada gyventojams?
Seimo ir Vyriausybės koridoriuose – naujų algų laukimo nuotaikos. Kadencija baigianti dabartinės valdžios atstovai neslepia, kad dirbti už kiek daugiau nei 2000 eurų didelio noro nėra, nes tokių pinigų vos pakanka išgyvenimui.Naujiems seimūnams alga į rankas didės nuo 2100 iki 3800 eurų. Dar didesnis šuolis numatomas Seimo pirmininkui ir žmogui, kuris vadovaus Vyriausybei.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimo vicepirmininkai gautų – 4600 eurų.
Štai su kuriais politikais teks atsisveikinti: atskleidė, ką veiks toliau
Naujajame Seime netrūks naujų veidų, o su kai kuriais politikais teks atsisveikinti. Po pirmojo Seimo rinkimų turo jau aišku, kad bent 42 dabartinio parlamento narių tikrai nebepamatysime naujajame Seime. Tarp jų – ir teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo, buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, Antano Matulo, Mindaugo Puidoko, Valdemaro Valkiūno bei kitų. Kai kurie iš jų pasidalijo, ką veiks toliau.
Seimui bus pristatyta Audriaus Juozapavičiaus kandidatūra į Apeliacinio teismo teisėjus
Seimui antradienį pristatyta advokato Audriaus Juozapavičiaus kandidatūra į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.
„Audrius Juozapavičius yra aukštos kvalifikacijos teisininkas, turintis ir mokslinio pedagoginio, ir praktinio darbo patirties. Išsilavinimą įgijo ir Vilniaus universitete, ir Giotės universitete Vokietijoje, turi sociainių mokslų srities, teisės mokslo krypties daktaro mokslų laipsnį“, – Seimo posėdyje teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Audrius Kabišaitis.
Seime netrūks žinomų veidų – su daina žengia Nedzinskas, šansų nelaidoja ir galiūnas Savickas
Paaiškėjo, kad naujos kadencijos Seime netrūks ir gerai praeityje žinomų veidų. Po keliolikos metų pertraukos į Parlamentą, tikėtina, sugrįš Antanas Nedzinskas, šį kartą su socdemais. Nemaži šansai, kad į parlamentą grįš ir jame jau buvusi Birutė Vėsaitė. O štai su valstiečiais į Seimą patekti šansų dar nelaidoja ir galiūnas Žydrūnas Savickas. Viskas bus aišku po antro rinkimų turo.
Seimo narių išeitinėms numatyta skirti 1 mln. 575 tūkst. eurų
Kitai kadencijai neišrinktų Seimo narių išeitinėms numatyta skirti 1 mln. 575 tūkst. eurų.
„Sumą tam tikrą esame numatę išeitinėms – 1 mln. 575 tūkst., įskaitant čia jau mokesčius, išeitinėms išmokoms kiek galėtų reikėti“,– antradienį interviu radijo stočiai „M-1“ sakė Seimo kanclerė Vaida Servetkienė.
„Koks tas faktinis bus neperrinktų Seimo narių skaičius, tai bus matyt dar po dviejų savaičių“, – kalbėjo ji.
Seimas linkęs pritarti siūlymui drausti priešiškose valstybėse veikiančioms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma užtikrinti, kad tiekėjai vykdantys veiklą Lietuvai priešiškose valstybėse ar teritorijose negalėtų dalyvauti gynybos, saugumo, vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų sričių viešuosiuose pirkimuose.
Seime – paskutinis žingsnis apribojant užsieniečių apgyvendinimą valstybės lėšomis iki pusės metų
Seimas linkęs pritarti, kad valstybė užsieniečių apgyvendinimą finansuotų ne ilgiau pusės metų – kol migrantai laukia sprendimo dėl laikinosios apsaugos statuso suteikimo ir tik kol šis statusas galioja.
Po svarstymo antradienį šias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pataisas palaikė 79 parlamentarai, susilaikė 5. Kad būtų priimtas, įstatymas į Seimo plenarinių posėdžių salę sugrįš dar vienam balsavimui.
Čmilytė-Nielsen kritikuoja Seimo nario mandato ketinančius atsakyti politikus: jie nuvilia savo rinkėjus
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja į Seimą išrinktus politikus, kurie negavę reikšmingų postų ketina atsisakyti tautos suteikto mandato. Visgi, parlamento vadovė nemano, kad tokiems asmenims reikėtų svarstyti taikyti kokias nors nuobaudas.
Adamkus įvertino Seimo rinkimų rezultatus: buvo jaučiama, kad „Nemuno aušra“ atsidurs viršuje
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus sako, jog Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušros“ pasirodymas Seimo rinkimuose jo nenustebino. Anot buvusio šalies vadovo, palankios perspektyvos šiai politinei jėgai buvo matomos jau anksčiau. V. Adamkus tikina atidžiai stebėjęs ir tai, kaip sekmadienį vykę rinkimai baigsis dabartiniams valdantiesiems konservatoriams.
Seimas balsuos dėl pataisų, atpiginsiančių būsto paskolų refinansavimą
Seimas antradienį galutinai apsispręs dėl pataisų, kuriomis siūloma supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimą.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė anksčiau pabrėžė, kad ateityje refinansuojant paskolą ar keičiant banką nebereikėtų mokėti notarams, turto vertintojams, taip pat pataisos didintų konkurenciją rinkoje.
Partnerystės įstatymas bus įteisintas be laisviečių? Konservatoriai su jais – kaip su mažais vaikais
Užbaigti nebaigtus darbus naujame Seime žadėjusi Laisvės partija liko už borto, nepasiekė 5 proc. partijai privalomo barjero. Politologų manymu, partija klimpsta į užmarštį, o jų nesėkmę nulėmė negebėjimas įrodyti, kad išmano daugiau nei vieną temą. Dalinasi prognozėmis, kaip trims partijos vienmandatinkams seksis antrame ture.
Laisvės partija, gavusi 4,5 proc. rinkėjų balsų neįveikė minimalios 5 proc. kartelės, taigi į Seimą nepateko.
Verslo atstovai, analitikai apie lūkesčius po Seimo rinkimų: svarbiausios citatos
Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui, BNS pateikia svarbiausias ekonomistų, analitikų, verslo ir profesinių sąjungų atstovų citatas apie tai, kokių lūkesčių jie turi kol kas lyderiaujančioms politinėms jėgoms.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas ir Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis: „Ramybė ir kalbėjimasis, kad sprendimai bus priimami apgalvotai, ramiai ir ne to šoko terapijos principu ir kad bus kalbamasi ir ieškoma sutarimo.
Susipažinkite, štai 78 politikai, patekę į Seimą: yra naujų veidų
Seimo rinkimų pirmasis turas jau praėjo, visa Lietuva vakar įsitempę stebėjo rezultatus. Kviečiame susipažinti, kas vadovaus naujajam Seimui, kokios buvo išrinktos partijos kartu su savo lyderiais bei vienmandatėse išėję asmenys, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis.
Į Seimą nepakliuvęs Andrius Vyšniauskas: „Etapą baigiu iškelta galva“
Į Seimą nepakliuvęs Andrius Vyšniauskas paskelbė žinutę savo „Facebook“ paskyroje.
„Ačiū už palaikymą Seimo rinkimuose. Šį kartą jie susiklostė ne taip, kaip norėtasi, tačiau juk viskas turi savo pradžią ir pabaigą.
Kadenciją, o kartu ir didžiulį savo gyvenimo etapą, baigiu iškelta galva, nes pavyko padaryti tikrai daug. Seime priimta daugybė rimtų, nepopulistinių įstatymų. Vien ko vertas Rinkimų kodeksas.
Daugiamandatėje apygardoje socialdemokratai laimėjo 18 mandatų, konservatoriai –17, „Nemuno aušra“– 14 mandatų
Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui daugiamandatėje rinkimų apygardoje pergalę švenčia socialdemokratai, laimėję 18 mandatų. Šią partiją palaikė 19,36 proc. rinkėjų.
Antri yra 17 mandatų iškovoję konservatoriai. Už šią partiją balsavo 17,96 proc. rinkėjų.
Beveik 15 proc.
Įtaigiausi partijų lyderiai – Laisvės partijos, TS-LKD ir „Vardan Lietuvos“ vadovai
Laisvės partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiai per Seimo rinkimų kampaniją buvo įtakingiausi kalbėtojai, rodo naujausias Įtaigos indeksas.
„Šių partijų vadovų kalbų įtaiga aukštais balais įvertinta dėl gebėjimo argumentuoti, užtikrintumo bendraujant su visuomene ir temų išmanymo.
Įspūdingas šuolis: keli politikai iš sąrašo dugno pakilo itin aukštai
Skirtingų partijų kandidatų sąrašų pabaigoje buvę keturi politikai rinkėjų valia reitinguoti ir išrinkti į parlamentą.
Bene įspūdingiausią šuolį padarė buvęs kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė.
Jis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše buvo įrašytas 141-uoju numeriu. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiau kaip 31 tūkst. rinkėjų jam atidavus pirmumo balsą I. Vėgėlė pakilo į antrą vietą ir užsitikrino vietą parlamente.
Štai, kaip sekėsi partijų lyderiams: Landsbergis ir kiti valdantieji pasirodė gerai
Trys iš 11 vienmandatėse apygardose Seimo rinkimuose kandidatavusių partijų lyderių iškovojo pergales jau pirmajame ture sekmadienį, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
Kiti tenkinosi kuklesniais rezultatais – penki pirmininkai pateko į antruosius turus, o trys rinkimus vienmandatėse pralaimėjo.
Į antrąjį Seimo rinkimų turą patekę kandidatai: sąrašas pildomas
Sekmadienį Seimo rinkimai vyko 71 vienmandatėje apygardoje. Į antrąjį rinkimų patekusių kandidatų sąrašas pamažu pildosi, balsai skaičiuojami.
Prognozuojama, kad galutiniai skaičiai paaiškės apie 2-3 valandą nakties.
Naujamiesčio–Vilkpėdės apygarda: konservatorius Žygimantas Pavilionis (25,8 proc.) ir Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius (20,58 proc.
„Valstiečiai“ peršoko barjerą į Seimą: sąraše – Vėgėlė
Naujos kadencijos Seime dirbs 6 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai.
Suskaičiavus visų 1947 rinkimų apylinkių rezultatus, ši partija peršoko rinkimų barjerą. Per sekmadienį vykusius rinkimus ją palaikė 7,02 proc. rinkėjų.
Blinkevičiūtė: su Skverneliu bus koalicija
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė pirmadienio naktį paskelbė su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu nutarusi formuoti valdančiąją koaliciją po spalį įvykusių Seimo rinkimų.
„Nutarėme kartu su „Vardan Lietuva“ partija, kuri labai sėkmingai pasirodė rinkimuose, kartu formuoti valdančiąją daugumą.
Valstiečiai jau rezga planus dėl koalicijos: štai ką dėlioja
Seimo rinkimų rezultatų laukianti socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė prasitarė, kad su Ramūnu Karbauskiu ir Sauliumi Skverneliu lauks tartis dėl galimos koalicijos. Į tai sureagavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminiame štabe esantis Ignas Vėgėlė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos paskutinis sąraše esantis kandidatas Ignas Vėgėlė pasisakė dėl V. Blinkevičiūtės komentaro apie galimą koaliciją.
Karbauskis apie koaliciją dar nemąsto: atskleidė lūkesčius
Sekmadienį, vos užsidarius balsavimo apylinkėms, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), vadovaujama Ramūno Karbauskio, su nekantrumu laukia pirmųjų Seimo rinkimų rezultatų. Į rinkiminį štabą susirinko, palyginus, maža dalis kandidatų. Apie galimas koalicijas ir lūkesčius prakalbo R. Karbauskis ir Ignas Vėgėlė.
Laisvės partija trykšta optimizmu, kad užtikrintai perkops 5 proc. barjerą: „Kovosime iki galo“
Laukiant Seimo rinkimų rezultatų, Laisvės partijos rinkiminiame štabe gausybė žinomų politikų, o partijos atstovai teigia pasitikintys, jog gali peržengti 5 proc. barjerą Seimo rinkimuose. O Atvykusius svečius Laisvės partijos atstovai taip pat aprūpino ir vaišėmis – netrūksta alkoholinių gėrimų, o tarp žmonių tvyro itin gera nuotaika – paminėtas ir gimtadienis.
Pinskuvienė: Remigijus Žemaitaitis nuo visų partijų „nusisėmė“ balsų
Širvintų rajono merė Živilę Pinskuvienė mano, kad „Nemuno Aušra“ rinkimų metu perėmė dalį ne tik Lietuvos regionų partijos, bet ir kitų politinių jėgų elektoratą. Visgi, anot jos, tai buvo pasiekta partijos vadovui – Remigijui Žemaitaičiui, skleidžiant netiesą.
„Ne tik nuo Lietuvos regionų partijos (perėjo dalis rinkėjų – ELTA). Remigijus Žemaitaitis nuo visų partijų „nusisėmė“ balsų. Gal tik ne nuo laisviečių“, – sekmadienio vakarą žurnalistams teigė Ž. Punskuvienė.
Beveik visos partijos sako matančios sau naudos iš didesnio Seimo rinkimų aktyvumo
Beveik visos Seimo rinkimuose dalyvaujančios pagrindinės partijos sako matančios sau naudos iš didžiausio rinkimų aktyvumo per pastarąjį dešimtmetį.
Sekmadienį vykusio pirmojo rinkimų turo aktyvumas – penktas didžiausias po 1992-ųjų, 1996-ųjų, 2000-ųjų ir 2012-ųjų balsavimų.
2024-ųjų aktyvumas siekia 52,06 procento, balsuoti iš viso atvyko per 1 mln. 212 tūkst. rinkėjų.
Skvernelis rėžė, kad TS-LKD rankos neties: kirto ir valstiečiams
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabe tvyro laukimas. Čia susirinkę partijos nariai aptaria šios nakties svarbą – ar Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ peržengs 5% ribą ir taps parlamentine partija. Skvernelis savo kalboje pabrėžė, jog šis sprendimas yra lemiamas ne tik partijai, bet ir jos ateities veiksmams.
„Pirmiausia šiandien žmonės nuspręs, ar mes tapsime parlamentine partija. Tai yra labai svarbus žingsnis ir tikiuosi, kad mums pavyks jį peržengti“, – sako S. Skvernelis.
Šie rinkimai kitokie: paaiškino, kas suaktyvino Lietuvos žmones
Šių metų Seimo rinkimuose balsavus 52,06 proc. rinkėjų, ekspertai sako, kad didesnį nei per praėjusius rinkimus aktyvumą galėjo lemti geopolitinės krizės ir poliarizacija tarp parlamentinių partijų bei naujų alternatyvių politinių jėgų iškilimas.
Ekspertų manymu, šis susipriešinimas galėjo mobilizuoti ir nesisteminių, ir joms patekti į valdžią nenorinčius leisti tradicinių partijų rėmėjus.
Policijos vadovas: šie rinkimai buvo vieni ramiausių
Šie Seimo rinkimai buvo vieni ramiausių, teigia policijos generalinis komisaras.
„Šių rinkimų pirmas turas buvo ramus, turbūt vienas iš ramiausių“, – sekmadienį per spaudos konferenciją užsidarius rinkimų apylinkėms sakė Renatas Požėla.
Jo duomenimis, pradėti du ikiteisminiai tyrimai, susiję su Seimo rinkimais.
Remigijus Žemaitaitis skaičiuoja balsus: „Žiauriai gerai, man naudinga“
Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikisi, kad jo vadovaujama politinė jėga Seime gaus 10-11 vietų pagal daugiamandatį sąrašą ir 12 žmonių vienmandačių apygardų antruose turuose. Taip pat, anot jo, rezultatai gali būti ir dar geresni, nes prognozuoti didmiesčius yra labiau sudėtinga.
„Žiauriai gerai, man naudinga. (...) Man pavyko išlaikyti tuos žmones, kurie balsavo prezidento rinkimuose.
Skvernelis apie galimą bendrą darbą su „valstiečiais“: yra šešėlių valdovų, kurie gali įžengti po rinkimų
Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatų laukdamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigia, jog pergale laikytų galimybę turėti atskirą frakciją Seime. Visgi, akcentuoja politikas, jei turėtų galimybę tapti valdančiosios koalicijos dalimi, joje negalėtų būti nei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), nei Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS).
„Nespėliosiu, kiek bus mandatų – greitai matysime.
Petronienė: šiemet Seimo rinkimuose balsavusių gyventojų aktyvumas buvo didžiausias per 20 metų
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Seimo rinkimuose politinę valią atvykusių išreikšti gyventojų aktyvumas buvo didesnis nei 2004, 2008, 2016 bei 2020 metų Seimo rinkimų metu. Vis dėlto, pastebima, kad dienos pradžioje rinkėjai buvo ne tokie aktyvūs kaip prieš ketverius metus.
„Iki 11 valandos šiandien rinkėjai buvo mažiau aktyvūs nei prieš ketverius metus.
Seimo rinkimuose dirbs virš 3 tūkst. stebėtojų ir apie 16 tūkst. rinkimų komisijų narių
Šį sekmadienį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dirbs apie 16 tūkst. rinkimų komisijų narių, skaidrumą prižiūrės daugiau kaip 3,1 tūkst. rinkimų stebėtojų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Seimo rinkimų metu 70-yje rinkimų apygardų dirbs apie 1 tūkst. apygardų rinkimų komisijų narių, o 1895 rinkimų apylinkėse rinkėjus aptarnaus ir apylinkėms užsidarius balsus skaičiuos dar apie 15 tūkst. apylinkių rinkimų komisijų narių.
Seimas svarsto pareigūno pensiją mokėti visiems muitininkams
Seimas ėmėsi svarstyti projektą, kad į valstybinę pareigūno pensiją galėtų pretenduoti visi muitininkai.
Už „valstietės“ Rimantės Šalaševičiūtės projektą praėjusią savaitę balsavo 39, prieš – vienas, susilaikė 30 parlamentarų.
Pasak Seimo narės, 2007-aisiais muitinės pareigūnus įtraukus į pareigūnų valstybinių pensijų sistemą, teisę ją gauti įgijo muitininkai dirbę mobiliuosiuose grupėse, postuose arba atlikę operatyvinę veiklą, ikiteisminį tyrimą.
Seimo rinkimuose jau balsavo daugiau kaip dešimtadalis rinkėjų
Seimo rinkimuose iki penktadienio vakaro balsavo 238 tūkst. 540 arba 10,25 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Prieš ketverius metus tokiu metu savo valią buvo pareiškę daugiau kaip 243 tūkst. 520 arba 10,1 proc. rinkėjų, tačiau tuomet dėl COVID-19 pandemijos išankstinio balsavimo laikas buvo pailgintas iki keturių dienų ir truko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Seimą paliksiantys parlamentarai gaus dosnias išeitines išmokas
Į Seimą nusprendę nebekandidatuoti arba neperrinkti parlamentarai gaus dosnias išmokas. Eiliniams Seimo nariams „į rankas“ priklausys nuo 4,3 tūkst. iki 13 tūkst. eurų siekiančios išeitinės, o svarbesnes pareigas užėmę parlamentarai gaus dar didesnes išmokas.
Jau aišku, kad naujos sudėties Seime nebepamatysime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narių Monikos Navickienės, Jurgitos Šiugždinienės, Sergejaus Jovaišos bei Algio Strelčiūno.
