Po svarstymo antradienį šias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pataisas palaikė 79 parlamentarai, susilaikė 5. Kad būtų priimtas, įstatymas į Seimo plenarinių posėdžių salę sugrįš dar vienam balsavimui.
Vyriausybė dar rugsėjį įtvirtino, kad nuo kitų metų į šalį atvykusiais nelegaliais migrantais rūpinsis Priėmimo ir integracijos agentūra. Naujoji agentūra, pavaldi SADM, administruos laikinojo migrantų apgyvendinimo vietas, rūpinsis jų pervežimu, sveikatos patikra ir priežiūra, teiks teisines ir vertimo paslaugas.
Dabar nemokamai valstybės ar jos įstaigų valdomose apgyvendinimo vietose užsieniečiai gyventi gali visą laiką, kuriuo galioja laikinosios apsaugos statusas, kad ir kiek jis truktų, taip pat iki priimant sprendimą tokį statusą suteikti ar atmesti.
Pakeitus įstatymą, laikas, kai užsieniečiams suteikiamas valstybės apmokamas apgyvendinimas, būtų pradedamas skaičiuoti nuo migrantų prašymo dėl leidimo gyventi Lietuvoje užregistravimo MIGRIS sistemoje.
Po 6 mėnesių migrantų apgyvendinimą patys įstaigų valdytojai ar naudotojai, o nebe valstybė – tai užtikrintų, kad nemokamame būste užsieniečiai galėtų gyventi visą laiką, kol jiems suteikta laikinoji apsauga.
Šiuo metu numatyta išimtis, kad laikinąją apsaugą įgijusiems užsieniečiams, kurie siekia būsto nuomos kompensacijos, nereikia deklaruoti turto ar pajamų. Tokia tvarka įtvirtinta nuo Rusijos pradėto karo pradžios išaugus pabėgėlių iš Ukrainos srautui.
Visgi, 62,3 proc. visų MIGRIS užregistruotų karo pabėgėlių jau dirba, todėl, anot ministerijos, šios išimties reikėtų atsisakyti ir įpareigoti užsieniečius deklaruoti turtą, įskaitant Lietuvoje gautas pajamas.
Nutraukus visos šios ilgalaikės paramos teikimą užsieniečiai geriau integruotųsi į šalies darbo rinką, imtųsi iniciatyvos patys apsirūpinti būstu, kompensacijos būtų taikliau skirstomos lėšų nuomai neturintiems užsieniečiams ir tokiu būdu taupomos biudžeto lėšos.
SADM duomenimis, nemokamo užsieniečių apgyvendinimo išlaidos 2023 m. siekė 1,4 mln. eurų, o pirmuosius tris 2024 m. mėnesius – virš 300 tūkst. eurų. Laikinąją apsaugą turinčių užsieniečių, gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, skaičius nuo 2022 iki 2023 metų išaugo nuo beveik 2,3 tūkst. iki 7,8 tūkst.
Būsto kompensacijoms mokėti 2023 m. panaudota virš 6 mln. eurų valstybės skolintų lėšų, kai 2022 m. šis skaičius siekė beveik 900 tūkst. eurų.
