saulius šaltenis

Romantiškame ir išskirtinai mišriame Sostinės Žvėryno rajone prabėgusi vaikystė, meilė trims bendraklasėms, į arbūzus iškeista karo technika ir į Seimo nario kėdę iškeista paminklosaugininko karjera – taip vienu sakiniu galima apibūdinti kandidatą į prezidentus Naglį Puteikį. Portalas tv3.lt pristato (ne)rimtą interviu ciklą su kandidatais į prezidentus. Turite gana retą vardą – Naglis. Kodėl tėvai nusprendė jums duoti būtent tokį vardą? Nes Naglio kalnas Nidoje – senovės lietuvių padavimas.

Kalėdų rytą sveikinimu su savo gerbėjais ir artimiausiais draugais pasidalino didžiausio muzikinio projekto „X Faktorius“ teisėja, dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, kuri, linkėdama visiems gražių švenčių, kvietė prisiminti svarbiausią dalyką – vertybes. „Pacituosiu savo gero draugo žodžius: „Meilė nėra valiuta, už kurią nusipirksime kito žmogaus jausmus sau. Meilė kitam žmogui yra tada, kada mylėdamas jį gali paleisti skristi į dangaus platybes.

Liepos 11 d. po sunkios ligos, eidamas 88-uosius metus, į Amžinojo Tėvo namus iškeliavo Kauno dramos teatro legenda, aktorius, režisierius bei pedagogas Leonardas Zelčius.   Teatro meno meistras gimė 1928 m. gegužės 9-ąją Kaune. Baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1945–1948 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, 1948–1952 m. studijavo Maskvos Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS). Nuo 1952 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius.

Viena populiariausių atlikėjų Lietuvoje Justė Arlauskaitė-Jazzu gerbėjų dėmesį ir meilę pelnė tikrai ne skandalais, o kokybiška muzika ir kiekvieno širdį paliečiančiais dainų tekstais. Sprendimas vaidinti teatre – tikrai ne tam, kad pelnyti dar daugiau simpatijų. Atsidurti aktorės vaidmenyje – tiesiog dar vienas iššūkis naujovių nebijančiai įstabaus balso savininkei. J. Arlauskaitė teatre atsirado visai atsitiktinai.

Šiandien Lietuvos radijas ir televizija iškilmingai švenčia naujienų laidos "Panorama" 40-metį. Laidos istorija siekia 1957 metus, kai buvo pradėtos transliuoti pirmosios žinios Lietuvos televizijos (LTV) eteryje, o 1970 metais laida buvo pavadinta "Panorama". Okupacijos laikais iki pat Atgimimo LTV "Panorama" buvo svarbiausias kompartijos agitacijos ir propagandos įrankis, gal net svarbesnis nei "Tiesa" ir "Komjaunimo tiesa". Nustebtume, jeigu nepriklausomoje Lietuvoje tektų švęsti šių partij...

Mes solidarizuojamės su Rusijos karinę agresiją patyrusia gruzinų tauta. Matėme: neva „taikdariškos“ Rusijos karinės pajėgos veikė Gruzijos žemėje kaip okupacinė jėga. Reikalaujame, kad Rusijos kariuomenė kuo greičiau būtų išvesta iš visos Gruzijos valstybės teritorijos.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Liuka su Rimavičium per pertrauką skaito iš vienos knygelės. „Prieinu švilpaudamas ir klausiu: „Tai ką, mano mieli, skaitinėjat?“ „Froidą“ – teikėsi iš aukšto puse lūpos atsakyt Rimavičius. „A, kažkada teko skaityt. Pasenęs reikalas,“ – nusižiovauju ir spjaunu jam tarp kojų.“ Saulius Šaltenis. „Riešutų duona.“ Provincijos miestelyje dėl vietos po saule, ir dėl Liukos Kaminskaitės dėmesio, kaunasi du paaugliai. Froidas gali būti ginklas, Froidas – socialinis kapitalas.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui. Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui.Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Atrodo, kad bendras Andriaus Mamontovo ir dainininkės Atlantos radijo viendainis “Kregždutės“ gali pelnytai vadintis ministrų daina. Muziką dainai sukūrė buvęs kultūros viceministras kompozitorius Giedrius Kuprevičius, o žodžius parašė buvęs kultūros ministras rašytojas Saulius Šaltenis. Muzikos pasaulyje juokaujama, kad dainos kūrėjų užimti aukšti postai gali lemti ir didžiulę dainos sėkmę.

Kovo pradžioje dešimtmetį švęsianti Lietuvos muzikos akademijos (LMA) Kino ir televizijos katedra pristatys savo istoriją ir ateities perspektyvas. Vienintelės Lietuvoje įvairius kino ir televizijos specialistus ruošiančios aukštosios mokyklos dešimtmečio proga "Skalvijos" kino centre dvi dienas - kovo 3 ir 4-ąją bus rodomos katedros absolventų filmų programos. Pirmąją dieną bus demonstruojami 1991-1997 metų, antrąją - 1995-2002 metų katedros auklėtinių darbai.

Ką rasite šio savaitgalio Lietuvos kultūros savaitraščiuose - “Šiaurės Atėnuose”, “Literatūroje ir mene-Dienovidyje”, “7 meno dienose”? “Šiaurės Atėnuose” (01.18) Vygantas Vareikis publikuoja straipsnį “Kelionės per sienas”, kuriame dalijasi įspūdžiais apie įvairiausių valstybių muitininkus ir muitines bei pasienio kontrolės postus. Straipsnio autorius pažymi, jog “kelionės per sienas nėra pačios maloniausios istorinio patyrimo paveiktiems žmonėms.