saulius kutas

Liko dveji metai iki turėtų pradėti veikti pirmasis Astravo atominės elektrinės reaktorius. Baltarusijoje statoma gigantė, nors ir atsilikdama nuo grafiko, bet auga, o Lietuvai taip ir nepavyksta tam augimui užkirsti kelio. Vyriausybės nariai nutarė tęsti spaudimą Baltarusijai dėl elektrinės saugumo, bet plėtoti ekonominius ryšius – o tai, anot Seimo nario Audronio Ažubalio, tarsi bandymas užsėsti dvi kėdes.

Baltarusijos pareigūnai nusprendė į šalį neįsileisti kelių Astravo atominės elektrinės statybomis norėjusių pasidomėti Europos Parlamento narių, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Buvęs energetikos ministras S.Kutas teigia, kad stebėdamas diskusiją dėl VAE įsitikino, kad, norint sužinoti tautos nuomonę referendume, būtina tinkamai parinkti laiką ir tiksliai suformuluoti klausimą. „Manau, kad šį kartą nei vieno, nei kito padaryti nepavyko.

Nauja atominė elektrinė Lietuvai yra vienintelė reali alternatyva esminėms energetikos problemoms spręsti –  sukurti šalyje bazinės, pastoviai gaminamos elektros energijos gamybos pajėgumus ir garantuoti apsirūpinimo energija saugumą. Laikydamasi tarptautinių branduolinės saugos principų, Lietuva du dešimtmečius saugiai eksploatavo Ignalinos atominę elektrinę (AE) ir užtikrino elektros energijos tiekimo saugumą.

Šiandien Lietuvos energetikos sistemai vadovauja neprofesionalai. Ypač tai ryšku Energetikos ministerijoje. Jos ministrui Arvydui Sekmokui Seime buvo reiškiamas nepasitikėjimas, jį buvo bandoma atstatydinti. Tačiau netgi atstatydinimas vargu ar būtų pakeitęs varganą mūsų šalies energetikos, kuri šiandien tapo ne sritimi, kurioje rimtai dirbama, o politinio šou dalimi, būklę.

Pastarųjų dviejų savaičių įvykiai Lietuvai suteikė dar vieną progą trumpam sustoti ir gerai susimąstyti: ar iš tikrųjų verta spartinti idėjos statyti Visagino atominę elektrinę (VAE) įgyvendinimą. Gal vis dėlto būtų racionalu, nebūtinai atmetant pačią idėją, keletą metų palūkėti? Tie įvykiai rimti ir politiniu, ir ekonominiu požiūriu, ypač turint omenyje, kad Japonijos tragedija Lietuvai tiesioginės įtakos neturi, o tik sudavė rimtą smūgį pasaulinei branduolinei energetikai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šiandien laidoje kalbėsime apie branduolinės jėgainės statybą Lietuvoje, tačiau nekalbėsime nei apie nacionalinio investuotojo kūrimą, nei apie trigalvius slibinus, nei spekuliuosime elektros poreikiais ir kainomis.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.„Jėgainė turi būti uždaryta numatytu laiku, nes tai įrašyta sutartyje dėl Lietuvos stojimo į ES. Be to, numatytas uždarymo kompensavimo mechanizmas.

Prezidento Valdo Adamkaus teigimu, Lietuvoje gyvena daug talentingų ir atsakomybės nebijančių piliečių, todėl ji turi viltingos ateities perspektyvą. "Būdami modernūs nepraradome ir nepamiršome vertybių, mus artinančių ir vienijančių su signatarais, su 1918-ųjų metų Lietuva. Pagrindinė iš jų - tai laisvė. Laisvė gyventi pagal savo vertybių sistemą ir laisvė realizuoti pamatinę tautos teisę - kurti savo valstybę", - penktadienį įteikdamas valstybės apdovanojimus sakė V.Adamkus.

Teigiamai vertindama atliktus darbus, reikalingus Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymui, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) kartu susirūpinusi tuo, kad iki šiol neparengtas galutinis atominės jėgainės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo planas. "Rūpestis, ar viską spėsime laiku padaryti, egzistuoja", - pirmadienį (05.19) Vilniuje spaudos konferencijoje sakė VATESI viršininkas Saulius Kutas.