Buvęs energetikos ministras S.Kutas teigia, kad stebėdamas diskusiją dėl VAE įsitikino, kad, norint sužinoti tautos nuomonę referendume, būtina tinkamai parinkti laiką ir tiksliai suformuluoti klausimą. „Manau, kad šį kartą nei vieno, nei kito padaryti nepavyko. Artėjantys Seimo rinkimai ir kova dėl vietų parlamente kliudo partijoms objektyviai diskutuoti šiuo klausimu, o būsimosios VAE tema pasitelkiama tik kaip agitacinė priemonė – tiek, kiek ji gali paskatinti rinkėją balsuoti už vieną ar kitą partiją arba politiką“, – teigė branduolinės energetikos ekspertas.
Jis pažymėjo, kad branduolinės energetikos plėtra yra susijusi su kiekvienu piliečiu, todėl visiškai normalu klausti visų piliečių, ar jie nori gyventi šalyje, naudojančioje branduolinę energiją elektrai gaminti. Tačiau referendume gyventojai kviečiami pritarti arba ne konkrečios bendrovės gaminamo reaktoriaus įrengimui Lietuvoje.
„Šios aplinkybės sukelia neapibrėžtumą, dėl kurio gyventojams gali būti itin sudėtinga nuspręsti. Gana daug sumaišties kelia ir diskusijose apie VAE statybą neretai nuskambantys projekto nesėkme suinteresuotų asmenų ar jų tarpininkų komentarai. Deja, nemaža dalis viešai skelbiamos informacijos yra klaidinanti. Visuomenei pateikiami iškreipti faktai ir abejotinos išvados dėl VAE projekto patrauklumo ir naudingumo“, – įsitikinęs VATESI vadovas.
Panaudos ne visą galią
S.Kutas pabrėžia, kad planuojamos statyti VAE išnaudojimo koeficientas bus 90 proc. „Svarbu pažymėti, kad naujos elektrinės ABWR tipo reaktorius buvo kuriamas ir tobulinamas bendraujant JAV, Japonijos, Vokietijos ir Švedijos specialistams. Jame taikomos geriausios tokio tipo reaktorių pirmtakų BWR5 ir BWR6 reaktorių savybės. JAV ir Vokietijoje eksploatuojamų tokių reaktorių galios išnaudojimo koeficientas didesnis kaip 90 proc. Tad mažai tikėtina, kad naujausio ir pažangesnio ABWR reaktoriaus galios išnaudojimo koeficientas būtų mažesnis“, – sakė branduolinės energetikos ekspertas.
Su tokia nuomone nesutinka energetikas V.Kabišaitis. Jo manymu, nauja VAE išnaudos tik 80 proc. viso savo pajėgumo dėl to, kad ne visą laiką dirbs visu pajėgumu, bus prastovų dėl remontų, o savo reikmėms elektrinė sunaudos apie 10 proc. pagaminamos energijos.
S.Kuto skaičiavimais, ABWR reaktoriaus kuro perkrovimas vyks kartą per pusantrų metų. „Šis procesas ir planinis reaktoriaus remontas truks 20–24 paras. Taigi VAE perduodamą į tinklus galią ‒ 1 350 MW, padauginę iš 8 760 valandų per metus, gausime apie 10,643 TWh per metus pagaminamos elektros energijos“, – savo skaičiavimais dalijosi buvęs energetikos ministras.
Energetinė nepriklausomybė
Penktadalis visų dabar pasaulyje veikiančių reaktorių yra BWR tipo, todėl žinoma, kiek kainuoja jų eksploatavimas, įskaitant atlyginimus darbuotojams, mokesčius, remontą ir kurą.
„Visos eksploatacinės sąnaudos tesiekia 7 centus už kWh, iš jų kuro kaina sudaro 1,7 ct už kWh. Be to, nėra jokių prielaidų, kurios artimiausią dešimtmetį leistų tikėtis branduolinio kuro kainos augimo. Priešingai ‒ urano žaliava 2008 m. atpigo maždaug 40 proc. ir tokia jo kaina išlieka iki šiol. Net jei urano žaliava pabrangtų dvigubai, galutinė gaminamos elektros energijos kaina padidėtų tik 10 proc., VAE gaminamos elektros energija pabrangtų 1 ct už kWh. Tai, kad išlaidos kurui sudaro nedidelę savikainos dalį, yra didžiulis VAE pranašumas prieš organinio kuro elektrines“, – įsitikinęs S.Kutas.
Jo teigimu, rengiant VAE verslo planą buvo prognozuojama, kad vidutinė elektros kaina rinkoje 2020 m. bus apie 18 ct už kWh. „Atsimenant, kad naujosios elektrinės eksploatacinės sąnaudos bus 7 ct už kWh, mažiausiai 11 ct už kWh lieka kapitalo sąnaudoms finansuoti: paskolai grąžinti, palūkanoms mokėti, investicijų grąžai užtikrinti. Tokiu būdu per metus susidarytų 1,17 mlrd. Lt. Taigi pasiskolintos lėšos būtų sugrąžintos per 11,5 metų. Būtina priminti, kad VAE pagaminta elektros energija bus parduodama elektros rinkoje už tokią kainą, kokia tuo metu bus rinkoje. “, – sako VATESI vadovas.
V.Kabišaitis teigia, kad, net ir pastačiusi VAE, Lietuva išliks priklausoma nuo Rusijos, nes dujos vis tiek bus perkamos iš vienintelio šaltinio – Rusijos įmonės „Gazprom“.
„Atominė elektrinė gamins tik elektros energiją, o miestus šildys termofikacinės elektrinės ir katilinės, kurių kuras yra iš vienintelio tiekėjo perkamos gamtinės dujos“, – teigė energetikas.
Pasak jo, Rusija tikriausiai bus ir pagrindinė branduolinio kuro tiekėja. Su šia nuomone nesutiko S.Kutas. Jo žiniomis, dabar urano žaliavą tiekia 15 pasaulio valstybių. Didžiausi tiekėjai yra Australija, Kazachstanas ir Kanada, o Rusija disponuoja tik 9 proc. žinomų urano atsargų. Be to, ES šalims narėms draudžiama pirkti iš Rusijos sodrintą uraną, jeigu jis naudojamas ne Rusijoje pagamintiems reaktoriams.
Nebus pigu
V.Kabišaičio skaičiavimais, VAE Lietuvai gaminamos elektros kaina gali būti iki 1 lito už kWh. Energetiko manymu, elektros kainą reiktų skaičiuoti dalinant AE statybų kainą iš parduodamos energijos. „Taigi nustatome, kokią elektros kainos dalį sudarys investicijų grąžinimo suma“, – sakė V.Kabišaitis. Remiantis minėtais S.Kuto duomenimis, investicijų dalis yra 18 ct už kWh. „Gautas skaičius yra gerokai mažesnis už būsimą tikrą elektros kainą, nes jau dabar kalbama, kad VAE kainuos daugiau kaip 17 mlrd. Lt.
„Jeigu metinės paskolos palūkanos bus 5 proc. (tai labai geras sandėris, nes valdžia mini 9 proc. metines palūkanas), tai nuo vieno milijardo bus 50 mln. Lt palūkanų. Reikia atminti, kad palūkanas teks mokėti iš karto, o elektrinė bus pastatyta tik po 10 metų“, – teigė V.Kabišaitis.
Pasak jo, prie 18 ct už kWh reikėtų pridėti ir eksploatacines sąnaudas – apie 7–8 ct už kWh. „Manykime, kad elektrinės pelnas bus kuklus – 12 proc. Taigi mokesčiai valstybės biudžetui ir dividendai akcininkams elektrą vartotojui pabrangina iki 29,12 ct už kWh. Tai nepaprastai kukli kaina, nes, įvertinus amortizacinius atsiskaitymus, ši kaina turėtų siekti apie 35–40 cnt už kWh. Kiek gi elektra kainuos vartotojui? Spręskime pagal šios dienos realijas. Lietuva biržoje perka elektrą iš Rusijos už 15ct už kWh. Aš, eilinis vartotojas, moku už elektrą 47,6 ct už kWh (dieninis tarifas) ir 36 ct už kWh (naktinis tarifas), tai yra koeficientas 47,6 : 15 = 3,17. Elektra pabrangsta tris kartus dėl objektyvių techninių priežasčių – nuostoliai tinkluose, eksploatacinės sąnaudos ir pasipelnymas. Tiekiant vartotojui VAE pagamintą elektrą, išlieka tie patys tarpininkai, taigi joje pagaminta elektra vartotojui kainuos 29,12 × 3 = 87,36 ct už kWh“, – sakė V.Kabišaitis.
S.Kutas kalbas apie elektros kainą vadina nekorektiškomis, nes, pasak eksperto, niekas negali prognozuoti, kokios 2020 m. bus naftos ar gamtinių dujų kainos. Ekonominių ir energetinių organizacijų ir agentūrų ataskaitoje „Anglies kainos. Energetikos rinkos ir branduolinės energijos konkurencingumas“ skelbiama, kad branduolinės energijos konkurencingumas, lyginant su kitais elektros energijos gamybos būdais. Taikant šioje ataskaitoje naudojamą metodologiją buvo atlikti skaičiavimai ir Lietuvos sąlygomis. Jie parodė, kad elektros gamybos kaina būtų tokia: atominėje elektrinėje 12,5–20 ct už kWh; dujų – 20–30 ct už kWh; vėjo – 21,5–40 ct už kWh.
Sąlyginis saugumas
VATESI vadovas S.Kutas teigia, kad branduolinė sauga yra dar vienas „baubas“ visuomenei gąsdinti. Eksperto teigimu, žmonija branduolinę energiją elektrai gaminti pasitelkia jau daugiau kaip pusę amžiaus.
„Pasaulyje veikia beveik 500 energetinių reaktorių, kurių bendra darbo trukmė šiuo metu siektų 14,5 tūkstančio metų. Per šį laiką įvyko 3 avarijos, kurių metu buvo pažeisti 6 branduoliniai reaktoriai. Tai 1979 m. įvykusi penkto lygio avarija Trijų Mylių salos AE (JAV), 1986 m. septinto lygio avarija Černobylio AE ir tokio paties lygio avarija Fukušimos AE, Japonijoje, 2011 m. Pastarąjį incidentą lėmė galingas žemės drebėjimas ir cunamis, dėl kurio sutriko išorinis elektros energijos tiekimas ir rezervinių generatorių darbas. Avarijose pažeistų reaktorių skaičių (6) padalinę iš veikiančių reaktorių skaičiaus (500) ir bendros reaktorių veikimo trukmės (14 500 metų) gauname dabartinę branduolinių reaktorių saugą atspindintį tikimybinį rodiklį 8.10. Pagal tarptautinius standartus šis rodiklis neturėtų viršyti 1.10, tai reiškia ne daugiau kaip vieną įvykį per 100 tūkstančių metų“, – branduolinės istorijos faktus minėjo buvęs energetikos ministras ir pridūrė, kad visos avarijos įvyko elektrinėse su seniausiais, antros, kartos reaktoriais.
Visai priešingą nuomonę turi V.Kabišaitis. Nors dauguma fizikų ir kitų ekspertų mano, jog reaktorius yra nepaprastai patikimas įrenginys, jie pamiršta, kad jį nuolat reikia aušinti. Net ir tada, kai jis „užgesintas“. Net ir neveikdamas jis išskiria apie 10 proc. savo galios.
„Jeigu nutrūksta aušinimas nors labai trumpam, reaktorius įkaista, išsilydo ir toliau procesas tampa nebevaldomas – išsilydžiusi reaktoriaus masė toliau kaista, pradegina apsauginį apvalkalą, išsilieja ant žemės, užteršia viską šimtams metų. Panašiai yra ir su atidirbusio kuro saugykla – ten strypai yra pamerkti į vandens baseiną, kur palaikoma 65 laipsnių temperatūra. Jeigu baseinas intensyviai neaušinamas, vanduo užverda, išgaruoja ir strypai užsidega“, – pasakojo energetikas.
