šauktiniai

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė, kad šiais metais šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžia yra gegužės 11-oji. Tą dieną, stebint visuomenės atstovams, bus sudaromi šių metų karo prievolininkų sąrašai ir jiems pradėti siųsti šaukimo pranešimai į nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Šiais metais planuojama pašaukti 3 tūkst. jaunuolių – dalis jų ateis savo noru, dalis bus pašaukti.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė kategoriškai atmeta siūlymus, kad pustuščius batalionus būtų galima papildyti ir iš kalėjimų. Pasak šalies vadovės, kai kurios diskusijos Seime yra „keistos ir kraštutinės“, užmirštant, kad kariuomenė – valstybės atspindys.

  Šiais metais planuojama organizuoti du šaukimus į privalomąją karo tarnyb1 - rugpjūčio-rugsėjo ir lapkričio-gruodžio mėnesiais, pašauktiesiems ketinama mokėti 138 eurų mėnesines išmokas, pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.   „Pirmieji - apie 1600 - turi būti pakviesti rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ir kiti - 1400 - lapkričio-gruodžio mėnesiais.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymo pataisą, kuria grąžinama šauktinių tarnyba. „Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimas yra svarbus ir reikšmingas žingsnis stiprinant valstybės apginamumą. Matome, kad Lietuvos žmonės yra pilietiški ir pasiryžę ginti Tėvynę. Šiuo metu nacionalinio saugumo užtikrinimas yra svarbiausias prioritetas“, – Prezidentūros pranešime cituojama prezidentė.  Šiais metais į kariuomenę planuojama pašaukti iki 3,5 tūkst.

Premjeras Algirdas Butkevičius siūlo šauktiniams kas mėnesį mokėti daugiau kaip po 200 eurų. Šiuo metu šauktinio buitinėms išlaidoms numatyta skirti po 38 eurus. A. Butkevičius sako, kad yra įpareigota parengti projektus ir dėl atlyginimų didinimo profesionalams. „Yra duotas pavedimas, kad paruoštų dokumentus dėl atlyginimo didinimo profesionalams, tarnaujantiems Lietuvos kariuomenei, ir taip pat būtų padidinti atlyginimai šauktiniams. Šiuo metu yra tik 38 eurai.

 Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius teigia manąs, kad įstatymų projektai dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo po diskusijų Seime bus priimti. „Manau, kad po diskusijų politikai pritars įstatymui“, – antradienį Lietuvos radijui sakė Vyriausybės vadovas. Jis pabrėžė, kad siūlymas penkeriems metams į kariuomenę grąžinti šauktinius ir Valstybės gynimo taryboje, ir Vyriausybėje priimtas vienbalsiai, be prieštaravimų.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus dienai iki Seimo pavasario sesijos, valdančiųjų politinė taryba pirmadienį renkasi į posėdį, kuriame aptars vieną svarbiausių artimiausios dienotvarkės klausimų – šauktinių kariuomenės grąžinimą. Ar Seimo nariai vieningai laikysis nuomonės dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo, kol kas neaišku.

Lietuvos kariuomenė trečiadienį patikino neketinanti siųsti šauktinių į tarptautines operacijas užsienyje, taip paneigdama Rusijos žiniasklaidoje paskleistus gandus, kuriais, anot kariuomenės vado, bandoma diskredituoti šauktinių grąžinimo idėją. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas informavo, kad rusų žiniasklaidoje pradėta platinti klaidinga informacija, esą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinės brigados projektas gali tapti pretekstu siųsti šauktinius į Ukrainą.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo projektui, kurio priėmimas būtinas siekiant šiemet pašaukti  kariuomenės šauktinius. Toliau jis bus svarstomas Seime. Įstatymo projektu numatomas šiemet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius – nuo 3000 iki 3500, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius.

BTV muzikiniame realybės šou „Dainuok mano dainą“ šį šeštadienį išgirsime Radži Aleksandrovičiaus gyvai atliktų ir netikėtai suskambusių dainų koncertą. Šou netrūks pikantiškų momentų, o kalba suksis ir apie šiuo metu Lietuvoje itin aktualius klausimus. Šou filmavime išgirdęs, kaip Katažina atlieka jo dainą „Geras vyras“, Radži sugalvojo, kam skirti kūrinį. „Suskambo kaip geras maršas. Skiriu šią dainą visiems, kas eis kariauti už Lietuvą.

 Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė, kad kariuomenė jau pradėjo pirmuosius pasiruošimo galimam privalomosios karinės tarnybos grąžinimui darbus. „Jeigu Seimas pritars Valstybės gynimo tarybos rekomendacijai dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo, kad galėtume praktiškai vykdyti šaukimą, tam reikia pasiruošti. Anksčiau mes turėjome specialią sistemą – Karo prievolės administravimo tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos.

Į kariuomenę pašauktiems jaunuoliams bankai žada atidėti paskolų mokėjimą . Jų atstovai teigia turintys patirties, kaip elgtis su šauktinių paskolomis. Jei Lietuvoje bus grąžinta šauktinių kariuomenė, bankai kiekvienu atveju situaciją vertins individualiai. Ir dabar, jei žmogus suserga ar netenka darbo, jis turi galimybę atidėti paskolos mokėjimą metams. Bankai, pasak jų atstovų, jau turi patirties, kaip elgtis su šauktinių paskolomis.

Žinių radijas Krašto apsaugos ministerijai parengus įstatymo projektą, kuriuo siekiama dar šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad apribojimų, renkant šaukinius, galėtų likti tik keli, o kai kurių apribojimų reikėtų atsisakyti.   „Yra tokių apribojimų kaip Seimo ar savivaldybių tarybų narys, kur vargu bau iš 200 tūkst.

  Krašto apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą, kurio priėmimas būtinas, siekiant šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius.   Vyriausybei pateiktu įstatymo projektu numatomas šiemet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius - nuo 3000 iki 3500, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius. Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys prašys projektą trečiadienį Vyriausybėje svarstyti skubos tvarka, BNS sakė ministerijos atstovė Rūta Apeikytė.

 Jeigu Lietuvoje bus vėl įtvirtinta privalomoji karo tarnyba, šaukimas vyktų tik nesurinkus pakankamo savanorių skaičiaus, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM) „Tikimės, kad galimybe savanoriškai atlikti privalomą tarnybą daugiausiai susidomės jaunuoliai, kurie baigę mokyklas norėtų būti savarankiškais, dar nėra galutinai apsisprendę dėl savo ateities planų, ką studijuoti, kokią profesiją pasirinkti.

Planuojama, kad karo prievolininkų sveikatos patikrinimas vyks Karo medicinos tarnyboje, kuri pateiks savo išvadas, o galutinį sprendimą dėl tinkamumo tarnybai priims Karinės medicininės ekspertizės komisija, sako Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys. „Kitaip tariant, išvengti tarnybos, gavus atleidimą iš pažįstamo gydytojo ar pateikus kažkokią fiktyvią pažymą, tikrai nepavyks“, – teigia jis.

Kai šeimai kyla tiesioginė grėsmė, iš vyro tikimasi, kad jis šeimą gins, tačiau karinė tarnyba, kai tiesioginės grėsmės nėra, yra visai kitas dalykas, mano psichologas Olegas Lapinas. Jis pabrėžia, kad kariuomenė tinka tikrai ne kiekvienam vyrui, o neretą esą dar ten gali ir sutraumuoti.     „Kariuomenė nėra ta vieta, kur iš tikrųjų reikia daug drąsos.

  Šauktinių kariuomenę grąžinti siūloma, nes tik tokiu būdu galima greitai sukomplektuoti dalinius, be to, šauktiniai kainuoja pigiau nei profesionalai, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.   „Sprendimas buvo toks, kad komplektuoti kariuomenę reikia šiemet ir kitąmet, tai yra skubiai užbaigti komplektavimą, o su profesionalais tai galime padaryti tik apie 2020-2021 metus. Tai pirma užduotis. Antra - šauktiniai dvigubai pigiau kainuoja - apie 9 tūkst.

Žinių radijas Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad Seimas netrukus imtis teisės aktų, susijusių su privalomąją karo tarnyba: „Po vakar vykusio posėdžio ministras pirmininkas įsipareigojo su krašto apsaugos ministru kuo greičiau parengti teisės aktus.

Išaugus Rusijos grėsmei, Lietuvoje nuo rudens ketinama grąžinti šauktinių kvietimą, antradienį pranešė prezidentė Dalia Grybauskaitė po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.   „Būtina laikinai penkerių metų laikotarpiu atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą“, - žurnalistams sakė prezidentė. Valstybės gynimo taryba siūlo, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas.

Prasidėjus svarstymams ir kalboms apie galimą agresiją Lietuvos atžvilgiu, daugelis patriotiškų Lietuvos piliečių ėmė kelti labai aktualų ir reikalingą klausimą — kur mums reikės eiti mobilizacijos atveju? Žmonėms, kuriems niekada neteko susidurti su krašto apsauga, kariuomene ar kitomis sukarintomis organizacijomis, šis klausimas ypač aktualus.

 Kitąmet ketinama beveik dvigubai padidinti jaunuolių priėmimą į bazinius karinius mokymus, o tuo atveju, jei jų nesusirinktų savanoriškai, kariuomenės vadas neatmeta galimybės siūlyti politikams grąžinti šauktinius. Karių skaičiaus didinimą generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pavadino viena iš prioritetinių sričių. „Kitais metais pamažu ketiname sustiprinti sausumos pajėgas į profesinę karo tarnybą priimdami apie 450 naujų karių.

laisvojibanga.lt Liepos 24-ąją penkerių metų Lietuvos kariuomenės vado kadencijai inauguruotas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas „Laisvosios bangos“ radijui sakė, kad reikėtų svarstyti dalinį šauktinių kariuomenės grąžinimą ir rengti daugiau nacionalinių karinių pratybų. Požiūris į šalis gynybą tampa vis palankesnis, finansavimas, panašu, bus padidintas.

(papildyta 11.39) Propagandinėje Rusijos televizijos laidoje vienas iš "Slavjansko gyventojų" skundžiasi antiteroristine operacija, kurios metu "sraigtasparniais ir tankais yra traiškomi žmonės". Laidos vedėja, užsimiršusio "liudininko" tiesiogiai paklausia: "Iš ko jūs dabar tikitės pagalbos?". "Liaudies atstovas" teigia, kad savo pačių jėgomis jie nelabai pasitiki - tik kovinė dvasia juos dar palaikanti, tačiau pagalbos tikisi iš Dievo ir, be jokios abejonės, iš Rusijos.

„Bent jau tie žmonės, kurie yra atsakingi už Lietuvos saugumą, ramiai miegoti negali ir negalės, kol šalia mūsų bus kuriama, atstatoma ir veiks imperija, kurią stato dabar Vladimiras Putinas, – sakė Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Politikė nė kiek neabejodama pabrėžė, kad mes, Lietuva, esame šios imperijos planuose. „Vienokia ar kitokia forma jie nori mus valdyti.

Privalomoji karinė tarnyba atšaukiama daugumoje Europos šalių, nors Šveicarija atrodo beveik neabejotinai liksianti ištikima šauktinių kariuomenei per sekmadienį vyksiantį referendumą. Privalomoji tarnyba, kuri nuo XIX amžiaus pradžios buvo privaloma daugumoje Europos šalių, nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio palaipsniui pradėta keisti profesionalų pajėgomis. Vakarų Europoje tik Norvegija, Suomija, Danija, Estija, Austrija, Graikija ir Kipras išsaugojo šauktinių sistemą.

Į Švedijos kariuomenę savanoriškai stojančių moterų skaičius padidėjo iki 20 proc., praneša „The Local“. 2011-ais Švedijoje įvykdyta kariuomenės reforma, po kurios buvo atsisakyta šaltinių ir pereita prie prie profesionalios tarnybos. Tuo metu 14 proc. šauktinių sudarė moterys. Kaip pažymi analitikai, privalomosios tarnybos laikais moterų skaičius kariuomenėje neviršijo 5 proc. Bazinis karinis pasiruošimas Švedijoje trunka tris mėnesius ir vyksta visoje šalies teritorijoje.

Kitais metais didės ribinis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančiųjų studentų skaičius, daugiau rezervo karių bus šaukiama į kartotines pratybas. Mažės ribinis aukštesniųjų karininkų skaičius - pulkininkų leitenantų ir komandorų bei majorų ir komandorų leitenantų. Tokios pat tendencijos numatytos ir tolimesnėje ateityje iki 2018 m. Tai nustato Vyriausybės nutarimas, kurį Vyriausybė priėmė antradienį. Dokumentas bus teikiamas svarstyti Seimo rudens sesijoje.

2008-aisiais Lietuvoje buvo atsisakyta šauktinių kariuomenės ir pradėta pereiti prie profesinės karo tarnybos, tačiau praėjus ketveriems metams pasigirsta svarstymų, kad atsisakyti šauktinių kariuomenės nebuvo tinkamas sprendimas. Karių nestinga Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje teigiama, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.

Jei ne koalicijos partnerių reikalavimai, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė būtų tiesiog savo įsakymu panaikinusi pirmtako Juozo Oleko sprendimą, kuriuo atsisakyta šauktinių Lietuvos kariuomenėje. Taip ji teigė portalo Balsas.lt vaizdo konferencijos metu, atsakydama į žurnalisto ir skaitytojų klausimus. Sprendimas atsisakyti šauktinių esą buvęs priimtas visiškai ne laiku ir nepasiruošus.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa mini 20-ąsias įkūrimo metines. 1991 metų rudenį suformuotos Greitojo reagavimo brigados Garbės sargybos kuopa tapo pirmuoju padaliniu, į kurį paskirti tarnauti šauktiniai kariai.

Rusijos armijai trūksta šauktinių. Generalinio štabo duomenimis, šiais metais tarnauti buvo pakviesta tik 135 tūkst. 850 vaikinų, o ne 250-300 tūkst., kaip buvo planuota, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes praktiškai daugiau nebeturime žmonių, kuriuos galėtume pašaukti į armiją“, – sakė generalinio štabo vadas Nikolajus Makarovas. Anot jo, Rusijoje karinei tarnybai tinkami tik 12 proc. 18–27 metų amžiaus vyrų.

Rukloje po 10 m. pertraukos suorganizuotos pratybos anksčiau privalomąją tarnybą atlikusiems, į rezervą įrašytiems kariams. Prieš 5 metus privalomą pradinę karo tarnybą atlikę vyrai neslepia – gavę šaukimus tokioms, beveik dešimtmetį neorganizuotoms, pratyboms gerokai nustebo, tačiau supratę, jog tai ne pokštas, džiaugėsi atsiradusia galimybe atnaujinti įgūdžius.

Neseniai perskaičiau R. Juknevičienės pareiškimą apie tai, kad Lietuva be reikalo atsisakė šauktinių kariuomenės. Nustebau, kad komentatoriai taip priešiškai vertina privalomąją krašto apsaugos tarnybą. Mano nuomone, šauktinių kariuomenė neabejotinai privalo būti. Tam, kad nesukeltume naujos emigracijos bangos, privalomoji tarnyba turi būti skirta tiems, kurie baigę mokyklą neapsisprendžia dėl savo ateities arba kuriems nepasisekė su baigiamaisiais egzaminais. Tokių abiturientų tikrai yra.

Mažiausiai 51 vienas žmogus žuvo per savižudžio ataką  šauktinių centre Bagdade, daugiau nei 100 jų buvo sužaloti. Išpuolis buvo įvykdytas kaip tik tada, kai JAV armija pasiruošė užbaigti karines operacijas Irake dar iki šio mėnesio pabaigos, rašo BBC.com.