šatrijos

Praėjusi savaitė baigėsi sėkminga „Maximos“ psichologine ataka prieš Lietuvos piliečius. Tai gali būti apgalvota reakcija į valdžios bandymą riboti antkainius, tuo neva demonstruojant rūpinimąsi pirkėju.

Nuo nepriklausomybės atgavimo praėjus aštuoniolikai metų, sovietinės okupacijos šleifas  nenori būti uždarytas užmaršties skrynion. Tokie viešumon iškylantys incidentai, kaip „Šatrijos byla“, deja, yra tik pavieniai elementai tos didelės ir visaapimančios sistemos, dvigubais standartais smaugusios Lietuvą beveik pusšimtį metų.

Į Seimą nepatekusios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lyderė Kazimira Prunskienė neketina trauktis iš politinės arenos ir viltis sieja su ateinančiais metais vyksiančiais rinkimais. Buvęs Naujosios sąjungos (socialliberalų, NS) lyderis Artūras Paulauskas ateities planų neatskleidžia, bet prisipažįsta jaučiąs politikos trauką.

Po Vilnių vaikšto keista moteris ir niršta ant Kazimieros Prunskienės. Esą politikė apšmeižė jos šeimą, kadaise atvėrusią savo svetingų namų duris K.Prunskienei. Ji pasakoja gausybę smulkmenų istorijos, kuri specialiu teismo sprendimu buvo įslaptinta. Moteris pasakoja, jog „Šatrija“ buvusi ne vienintelė. Jų buvęs gausus būrys. Ir daugeliui tų žmonių ponia Onutė sakė „tu“, rašo „Lietuvos žinios“. „Mano mieli lašinukai...“ Onutė nėra tikrasis tos ponios vardas.

Liustracijos komisija ryžosi patikrinti, ar K.Prunskienę ir KGB siejusią bambagyslę nukirtusi byla nebuvo sufabrikuota, rašo „Lietuvos žinios“. Kai rugsėjį buvo paviešinta naujų faktų dėl žemės ūkio ministrės, Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) lyderės Kazimieros Prunskienės bendradarbiavimo su slaptosiomis sovietų struktūromis (KGB), Liustracijos komisija ėmėsi iniciatyvos atskleisti septyniolika metų trunkančios istorijos esmę ir kreipėsi į du su šia painia istorija susijusius teismus - A...

Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų žemės ūkio ministrei, Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkei Kazimierai Prunskienei vėl tenka aiškintis dėl buvusių ryšių su KGB. Trečiadienį žiniasklaida paskelbė žurnalistės Laimos Pangonytės 1991 m. daryto interviu su K.Prunskiene citatas. BNS savo ruožtu pateikia L.Pangonytės ir K.Prunskienės kelias valandas trukusio pokalbio fragmentus.

Lyg iš dainos teksto atskriejęs klaustukas neduoda ramybės, kuomet susiduriama su kai kuriais paradoksaliais Lietuvos politinio gyvenimo ypatumais. Taip norisi klausti tokiais atvejais, kai it kokią nors didelę sensacingą naujieną paskelbus apie tūlo politiko nuodėmes  tiesiog ima ir nieko neįvyksta. Tai, kas buvo daroma slapčiomis, po to imama daryti kone viešai. Na ir kas? Tokio sunkiai aprašomo pasimetimo ar gūžtelėjimo momentai nutikdavo ir nutinka.

Dieną prieš karą sulaukiau skambučio iš „Žinių radijo“. Laidos „Dienos klausimas“ vedėjas paprašė pakomentuoti – ką reiškia Rusijos kariuomenės telkimas prie Gruzijos sienų ir kaip aš vertinų gruzinų ir osetinų santykius? Tuomet atsakiau, kad iš Rusijos galima tikėtis visko, bet nepriklausomai nuo to, įsiverš Rusijos kariuomenė į Gruziją ar apsiribos jėgos demonstravimu, tai niekaip nėra susiję su gruzinų ir osetinų santykiais arba pastarųjų patirtomis tikromis ar menamomis skriaudomis.

Ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava - tikra diplomatijos legenda - kelis dešimtmečius dirbo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Jis mielai sutiko pasidalyti su „Lietuvos žiniomis“ savo įžvalgomis apie šiandienos Lietuvą.

Skubu iš pat pradžių pareikšti, kad šiuo komentaru nenoriu pradėti žodžių žaidimo. Tiesiog bandau polemizuoti su autoriais, kurie kandžiai sukritikavo VSD vado Povilo Malakausko pareiškimą apie jo nuomone būtiną VSD nusišalinimą nuo Liustracijos proceso tąsos.