šarūnas puidokas

Šiandien sukanka metai, kai į prokurorus dėl projekto “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS) aferų kreipėsi pati Kultūros ministerija, tačiau tyrimas, kaip ir aibė kitų šios detektyvinės istorijos tyrimų, dingo it kokiame mistiniame Bermudų trikampyje.

Ekspertai.eu dėl nusikalstamo pinigų švaistymo "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) viešu laišku kreipėsi į Premjerą Andrių Kubilių, VEKS ir Lietuvos tūkstantmečio programų stebėsenos komisijos pirmininką. "Pinigai eikvojami nestabdomai, kai kuriais atvejais jūsų vadovaujama Vyriausybė šioms korupcinėms programoms papildomai skyrė dar daugiau pinigų, negu tai buvo dariusi Gedimino Kirkilo Vyriausybė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė piliečių skundą dėl informacijos apie viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) finansinę veiklą bei sudarytą programą. Ketvirtadienį teismas paskelbė, kad Kultūros minsiterija (KM) tinkamai atsakė į piliečių klausimus ir suteikė prašomą informaciją, todėl nėra pagrindo įpareigoti ministeriją vykdyti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą suteikti besikreipusiems asmenims jų reikalautos informacijos.

Piliečiai, nepatenkinti viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) veikla bei lėšų skirstymu, reikalauja iš Kultūros ministerijos informacijos apie finansavimą teisminiu keliu. Antradienį įvykusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, pareiškėjai tvirtino, kad Kultūros ministerija nepateikia jiems atsakymų dėl finansavimo bei sudarytos VEKS programos.

Daugiafunkcis kultūros centras - Jono Meko vizualiųjų menų galerija ir muziejus „Hermitage/Guggenheim Vilnius“(HG), sumanytojų teigimu, turėtų sostinę paversti neabejotinu regiono lyderiu.

Tarptautinio pripažinimo sulaukusio režisieriaus Mario Martinsono drama „Nereikalingi žmonės“ Lietuvai atstovaus ne tik „Oskarų“ apdovanojimų, bet ir „Auksinių gaublių“ atrankoje. Filmas buvo išrinktas atstovauti Lietuvai 81-ąjį kartą teikiamų JAV kino akademijos „Oskarų“ apdovanojimų atrankos sekcijoje „Geriausias filmas užsienio kalba“. Tai pirmas istorijoje vaidybinis filmas iš Lietuvos, pateiktas užsienio kalbos „Oskaro“ atrankai.

Tai perfrazuoti kultūros ministro Jono Jučo žodžiai. „Puota maro metu“ jis pavadino netaupius sprendimus. Pradėdama straipsnių ciklą apie būsimąją Europos kultūros sostinę Vilnių, „Respublika“ siekia išsiaiškinti, kam stambiausias kultūros projektas šalies istorijoje atneš daugiausiai naudos – Lietuvos ir Europos kultūrai, visuomenei ar apsukriems verslininkams ir politikams.

„Šiandien teatre svarbiau ne nuoširdumas, o įpakuotas, sukonstruotas, beskausmis, logiškas sakinys“. Pokalbyje su Nacionalinio dramos teatro aktoriumi ir režisieriumi Valentinu Masalskiu – apie naujausią jo spektaklį, teatrą ir mūsų laiką.V. Masalskio spektakliai sudaro Nacionalinio dramos teatro repertuaro pagrindą, kaskart sutraukia pilnas žiūrovų sales ir yra tikra atgaiva pavargusiam nuo pigaus linksminimo teatro mėgėjui.Spalį V. Masalskis savo gerbėjus pakvietė į dar vieną premjerą.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje pristatomas naujas spektaklis "Laukim skambučio", atvirai ir nepagražintai pasakojantis apie šiuolaikinę visuomenę kamuojančias problemas. Spektaklį pagal kanadiečių dramaturgės Marie-France Marsot pjesę "Antroji linija" statė režisierius Valentinas Masalskis. Scenovaizdį ir kostiumus sukūrė Renata Valčik, muziką -kompozitorius Tomas Kutavičius. Spektaklyje vaidina Eglė Gabrėnaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Šarūnas Puidokas bei pats V.Masalskis.

Spektaklyje "Seksualinės mūsų tėvų neurozės" režisierė Ramunė Kudzmanaitė sako gvildenanti neatitikimus tarp to, kas deklaruojama, ir to, kaip gyvenama. "Tai pjesė, kuri kalba apie dvigubus visuomenės moralės standartus, apie tradicinį požiūrį į vaikus, kuomet tėvai gyvena vienaip, o vaikus auklėja kitaip, kas tėvams galima, vaikai už tai baudžiami", - BNS pasakojo režisierė R.Kudzmanaitė.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Nacionalinis dramos teatras vasario 14 dieną kviečia į šiuolaikišką, žmogišką ir tragišką vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo istoriją. Draminę kompoziciją "Giesmė apie Vorutos vilkolakį Mindaugą" pagal Vinco Krėvės, Justino Marcinkevičiaus ir Martino Zyverto kūrinius didžiojoje teatro scenoje režisavo Vytautas Grigolis. Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė - Virginija Idzelytė, muzikos autorius - kompozitorius Antanas Kučinskas.

Vasario 14 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovams pristato šiuolaikišką, žmogišką ir tragišką pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo istoriją - spektaklį "Giesmė apie Vorutos vilkolakį Mindaugą". Šią draminę kompoziciją pagal Vinco Krėvės, Justino Marcinkevičiaus ir Martino Zyverto kūrinius sukūrė ir režisuoja Vytautas Grigolis, patyręs istorinių dramų kūrėjas, pagarsėjęs istorinių veikalų pastatymais po atviru dangumi.

Balandžio 12 ir 13 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks austrų dramaturgo Thomo Bernharto dramos “Įpročio jėga” premjera. Spektaklio režisierius Valentinas Masalskis, kuris spektaklyje atlieka ir vieną pagrindinių vaidmenų, bei aktoriai Aurelija Tamulytė, Šarūnas Puidokas, Vaidotas Martinaitis ir Marius Jampolskis dalijasi mintimis apie bendrą darbą.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis baigia statyti žymaus austrų dramaturgo Thomo Bernhardo (Tomo Bernhardo) pjesę "Įpročio jėga". Šį vieno garsiausių XX a. pabaigos vokiškai rašiusių dramaturgų veikalą į lietuvių kalbą išvertė Rūta Jonynaitė, scenografiją sukūrė dailininkė Renata Valčik. Spektaklio premjera numatoma balandžio 12 dieną.