Tai perfrazuoti kultūros ministro Jono Jučo žodžiai. „Puota maro metu“ jis pavadino netaupius sprendimus. Pradėdama straipsnių ciklą apie būsimąją Europos kultūros sostinę Vilnių, „Respublika“ siekia išsiaiškinti, kam stambiausias kultūros projektas šalies istorijoje atneš daugiausiai naudos – Lietuvos ir Europos kultūrai, visuomenei ar apsukriems verslininkams ir politikams.
Laisvi žmonės
Būrys intelektualų skelbia: nusikalstamas projektas turi būti sustabdytas, o jo sumanytojai – įvardinti viešai. Skamba kaip iš kriminalų puslapio, nors kalbama apie tokį taurų dalyką, kaip kultūra. Tiksliau – būsimąją kultūros sostinę.
Už tai, ką jie daro, jiems niekas nemoka. Išgirdę klausimą: „Kas už jūsų stovi?“, jie tik šypteli, nenorėdami plačiau apie tai šnekėti: „Stovi...“ Ir sako nieko nebijantys, juk yra laisvi žmonės, kaip ir kiekvienas iš mūsų.
Aktoriai Audrius Nakas, Šarūnas Puidokas ir Rolandas Boravskis visus savo stulbinančius atradimus, kurie iš pirmo žvilgsnio galėtų priminti sąmokslo teoriją, jei nebūtų paremti akivaizdžiais faktais, viešai skelbia tinklalapyje „Ekspertai.eu“.
Prieš daugiau nei dvi savaites jie kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl daugiau nei pusės milijono litų neteisėto iššvaistymo. Ir laukia sprendimo – ar bus pradėta baudžiamoji byla prieš VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS). Kodėl jie tai daro ir iš kur traukia tuos faktus, ne juokais kompromituojančius ne tik VEKS, bet ir kitus su šiuo milžinišku projektu susijusius asmenis? Ir ar tikrai už jų niekas nestovi, kaip spėlioja kai kurie veikėjai, nepatenkinti tuo, kad kažkas išdrįso „kaišioti pagalius į kultūrą“.
„Juos skandina jų demagogija“
„Respublikai“ aktoriai pasakojo, kad pirmasis šokas juos ištiko perskaičius Europos kultūros sostinės programą. „Galvojome, kad tai nerimta, – prisimena Š. Puidokas. – Juk pagrindinis ir dažnai cituojamas kultūros sostinės lozungas: panaikinti takoskyrą tarp aukštojo ir populiariojo meno. Elitinį meną – deelitizuoti, o populiarųjį – devulgarizuoti. Iššifravę gautume: aukštasis menas yra vulgarizuojamas, o žemasis – elitizuojamas. Tai šiandien ir turime televizijoje. Tai juokdarių ir pamaivų menas. Elitui labai malonu žiūrėti į kvailesnius už save. O kultūra tapo elito tarnu. Ši formulė mus ir paskatino veikti“.
Domėtis VEKS veikla aktorius paskatino ir pačių šios įstaigos atstovų žodžiai. Ne kartą kreipęsi į valdžios ir VEKS atstovus, jie tesulaukė banalių valdiškų atsakymų, kurie paprastam žmogui sunkiai įkandami. „Jų kalbėjimas ir yra didžiausia jų klaida. Jie nemoka kalbėti nuoširdžiai. Nemoka, nes negali. Jų pačių demagogija juos ir skandina, – kalba A. Nakas. – Artėja valanda, kai tai turės aiškintis teisėsauga. Mes norime pavardžių. Norime žinoti, kas inicijavo tokius projektus, kokie ekspertai juos vertino, kokie projektai nepateko į programą“.
Auditas – būdas nukreipti dėmesį
„Tai yra labai gudriai sugalvota korupcinė pinigų pasisavinimo forma, kai, prisidengiant kultūra ir menu, iš valstybės biudžeto išsiurbiami milijonai litų, – teigia R. Boravskis. – Kodėl imtasi tokio ydingo principo, teisininkų manymu, primenančio sovietinius metodus, kai iš viršaus nuleidžiami sprendimai organizuoti šventes apačioms. Juk ne menininkų, kūrybinių institucijų ir piliečių buvo sugalvota vadinamoji akcija „Idėjų bankas“. Į šiuos ir dar daug klausimų nei Vyriausybė, nei VEKS steigėjai – Kultūros ministerija ir Savivaldybė – neatsakė visiškai nieko“.
Europos Parlamento ir Tarybos sprendime dėl Europos kultūros sostinės renginių teigiama: „Iš esmės ši programa turėtų tęstis vienus metus, tačiau išimtiniais atvejais nominuoti miestai gali pasirinkti trumpesnį laiką“. Kitaip tariant, trumpiau projektas gali vykti tose šalyse, kurių pragyvenimo lygis nėra aukštas. „Ekspertai.eu“ klausia: dėl kokių priežasčių mūsų šalis, visiškai neatsižvelgdama į Europos Sąjungos rekomendacijas, projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vykdys net ketverius metus?
Aktoriai nuo metų pradžios tvirtina, kad siekiant VEKS veiklos skaidrumo turėtų būti atliktas pilnas ir nepriklausomas auditas. „Respublika“ pasidomėjo, ar Kultūros ministerija ketina inicijuoti tokį auditą. Sulaukta atsakymo: kol kas tikrai ne. Neseniai Kultūros ministerijos atliktas VEKS vidaus auditas, kurio metu paaiškėjo, kad nepagrįstai panaudota 1,3 mln. litų, pasak aktorių, tėra būdas nukreipti dėmesį nuo kur kas rimtesnių dalykų.
„Jie siekia parodyti: mes dirbame, suradome pažeidimus, jeigu reikės, tai ir nubausime, – ironizuoja Š. Puidokas. – O iš tikrųjų mašina važiuoja toliau, ji net nesubraškėjo. Mes siūlome atlikti visiškai nepriklausomą auditą, kuris atskleistų sutarčių, konkursų nebuvimą, atviras aferas“.
„Esame įsitikinę, o ir turime begales faktų, kad VšĮ VEKS veikla – tai pažeidimas po pažeidimo, teisiškai, finansiškai, akivaizdūs pinigų „atkato“ atvejai“, – įsitikinę „Ekspertai.eu“.
„Sutartinis biznis“
Viena iš daugelio tokių neabejotinų aferų „Ekspertai.eu“ vadina ir plačiai nuskambėjusį (ir vis dar labai laukiamą) Bjork koncertą Vilniuje. Dar pernai koncertui Kultūros ministerija buvo numačiusi skirti 385 tūkst. litų. Vėliau VEKS biudžetas buvo apkarpytas, daugumos projektų sumos sumažėjo, tačiau islandės Bjork pasirodymui atseikėta gerokai daugiau (!) – net 800 tūkst. litų. Negana to, koncerto organizatorius – VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kuriai vadovauja buvęs VEKS Tarybos narys Remigijus Merkelys.
„Tai sutartinis biznis – kaip biudžetinius pinigus persipumpuoti į savo kišenes arba į partijos sąskaitas. Šitą jie moka daryti“, – mano Š. Puidokas.
Be to, pastebi aktoriai, dauguma panašių projektų, kokiems VšĮ VEKS skiria šimtus tūkstančių, pasaulyje rengiami visuomeniniais pagrindais – kad žmonės įdomiau gyventų. „O mes kopijuojame nuo užsienio, bet dar pinigus plauname“, – šypteli R. Boravskis.
„Neturime ko bijoti“
„Jau trečius metus vykstančioje kultūros sostinės renginių programoje – daugybė milijonus kainuojančių vienkartinių kiemo, darželinukų, neįgaliųjų ir subkultūrų švenčių. Tai labai nesąžiningas reikalas, – teigia A. Nakas. – Bet šis precedentas parodė, kad valstybėje pinigų yra pakankamai. Tik jie nusėda ne ten, kur turėtų. Korupcija yra valstybės vėžys. Jis visiškai stabdo pažangą. Tik jo nematyti. Jis ėda iš vidaus. Mes bandome ieškoti būdų, kaip užkirsti tam kelią. Mums tai įdomu“.
Paklausti, ar nebijo susidorojimo, aktoriai gūžteli pečiais: „Nebijome, nes turime užnugarį ir palaikymą“.
Vis dėlto, kas bus, jei paaiškės, kad aktoriai neklysta, jei savo tikslą – demaskuoti – jie pasieks?
„Taip, mūsų klausia: ką darote? Norite sužlugdyti kultūros sostinę? Neįmanoma sužlugdyti tai, ko nėra. Šiuo atveju reikia atskirti kultūrą nuo nusikalstamos veikos ir nuo politikos. Kas prasikalto, pavogė, išplovė pinigus, turi būti nubaustas pagal įstatymus, kad ir kokiomis kultūros sostinėmis besidangstytų. Nors Lietuvoje dar neįprasta, bet juk nusikaltėlio vieta kalėjime, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ar profesijos, – įsitikinęs A. Nakas. – O Lietuvos kultūrinis gyvenimas ir taip yra gyvas visose srityse“.
Algė Ramanauskaitė
