santaros klinikos

31 metų pacientei dėl staiga prasidėjusio viso kūno tinimo nėštumas 39 savaitę buvo užbaigtas Cezario operacija. Kritinės būklės naujagimis paguldytas į naujagimių reanimaciją, gimdyvė – dėl tyrimų blogų rodiklių – į suaugusiųjų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Tyrimų rezultatams toliau vis blogėjant, moteris įregistruota į kepenų transplantacijos laukiančiųjų registrą, po 2 savaičių atlikta gyvybę išgelbėjusi donoro kepenų transplantacija.

Vilniuje trečiadienį įvyko skaudi nelaimė – VUL Santaros klinikose mirė dėl odontologinių komplikacijų iš privačios klinikos atgabenta pacientė. Portalas tv3.lt sulaukė informacijos, kad vakar „Denticija“ klinikoje gydytas pacientas mirė. Vilniaus policijos atstovai patvirtino, kad vakar apie 17.27 val. sulaukė pranešimo dėl neteisingai ar ne laiku suteiktos medicininės pagalbos.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su partneriais – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis ir Nacionaliniu vėžio institutu – įsigis naujausią žmogaus genomo sekoskaitos tyrimų įrangą. Ji pasitarnaus taikant inovatyvų, efektyviausią pacientui gydymą, užtikrinant ankstyvą ligų diagnostiką ir galimų rizikų nustatymą, reikšmingai prisidės prie personalizuotos medicinos plėtros.

Minimaliai invazyvi procedūra su individuliai pritaikytu stentgraftu atlikta 35 metų moteriai, kuriai dėl buvusių operacijų atvira išsiplėtusios aortos chirurgija būtų ypač rizikinga. Pasak procedūrą atlikusių gydytojų VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro intervencinės radiologijos skyriaus gydytojo intervencinio kardiologo doc.

Odontologijos paslaugas sostinėje teikianti Žalgirio klinika bus jungiama prie Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų. Tam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Iki šiol buvo planuojama gydymo įstaigas sujungti iki rugpjūčio. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, jog ši reorganizavimo data bus keičiama bendru dalininkų – ministerijos ir Vilniaus universiteto – sprendimu.

Piktybinėmis kraujo ligomis sergančių pacientų dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose jiems suteikia galimybę gydytis moderniausiais medikamentais, kurie yra labai brangūs, dar nekompensuojami arba dar net nėra registruoti Europos vaistų agentūros. Vienas iš tokių klinikinių tyrimų – ūmios mieloleukemijos gydymas. Tą iliustruoja sėkminga pacientės Viktorijos istorija.

Nors šiltuoju metų laiku peršalimo ligomis sergame mažiau, medikai primena, kad vasarą atsiranda palankios sąlygos ne vienai infekcinei ligai plisti. Vienos jų dažniau užklumpa suaugusiuosius, kitos labiau atakuoja vaikus. Kaip išvengti šių ligų ir kokie simptomai jau rodo, kad reikėtų kreiptis į gydytojus? VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė visų pirma priminė, kad infekcijų kaltininkai gali būti skirtingi.

Sunku būtų įsivaizduoti šiuolaikinę mediciną be greitai ir tiksliai atliekamų laboratorinių tyrimų. Jie būtini ne tik ligoms diagnozuoti, gydyti, bet ir neatsiejami nuo profilaktikos. Kaip reikėtų pasiruošit įvairiems tyrimams ir kada dar nevertėtų nerimauti dėl gautų nuo normos kiek nuklystančių rezultatų?  VUL Santaros klinikų Mikrobiologijos laboratorijos vedėja laboratorinės medicinos gydytoja dr. Silvija Kiverytė akcentavo, kad per pastaruosius 10 metų įvyko didžiuliai pokyčiai.

Santaros klinikose nuo liepos pradžios pradėjo veikti Regioninis donorystės paslaugų koordinavimo poskyris, apimsiantis Vilniaus ir Panevėžio regionus. Kaip trečiadienį pranešė klinikos, Santarose veikiantis centras yra vienas iš trijų Regioninių donorystės paslaugų koordinavimo centrų: nuo liepos pradžios taip pat sujungti Kauno ir Šiaulių regionai (koordinuoja Kauno klinikos), o Klaipėdos universiteto ligoninė koordinuoja Klaipėdos regioną.

Santaros klinikose mirė per tvorą lipęs ir susižalojęs 75 metų vyras. Antradienio vidurnaktį, apie 0.39 val., gautas pranešimas, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, reanimacijoje mirė vyras. Jis į klinikas dėl durtinės dešinės pažasties žaizdos buvo pristatytas pirmadienio vakarą, apie 22.58 val. iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės. Pirminiais duomenimis, asmuo susižalojo lipdamas per tvorą. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Menkas įtrūkimas odoje gali sukelti rimtų problemų – tokį įspėjimą kalbėdamas apie pėdų grybelį siunčia gydytojas dermatovenerologas Justas Arasimavičius. Jo teigimu, kone 70 proc. populiacijos bent kartą gyvenime susiduria su šia sveikatos problema. Deja, deramai negydant ji linkusi kartotis.  Pasak gydytojo, odos grybelis yra gana populiari problema. „Nors skirtingos literatūros duomenys nurodo skirtingą sergančių žmonių skaičių, vienas šaltinis apibrėžia, kad maždaug apie 70 proc.

Su senstančia visuomene auga ir lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, epideminį mastą pasiekusios ligos didina inksto recipientų sąrašą: „Lėtinę inkstų ligą sąlygojantys veiksniai – padidėjęs kraujo spaudimas ir II tipo cukrinis diabetas – vystosi dėl pasaulyje vis didėjančio nutukimo.

Nuo to, kaip, ką ir kada valgome priklauso ne tik organizmo aprūpinimas energija, bendra mūsų savijauta, bet ir rizika susirgti tam tikromis ligomis. Gydytojai ragina išmokti atskirti, kada užklupę virškinimo negalavimai – jau nerimo signalas, ir nesibaiminti pasitikrinti profilaktiškai.

2021 m. birželio 28 d. pradėta minėti Pasaulinė visuotinio naujagimių tikrinimo diena. Ši data pasirinkta pagal mikrobiologo Roberto Gatri (Robert Guthrie) gimtadienį (1916 06 28 – 1995 06 24). Robert Guthrie – JAV mikrobiologas, sukūręs mikrobiologinį metodą naujagimių patikrai dėl fenilketonurijos ir pasiūlęs filtrinio popieriaus korteles naujagimio kraujui surinkti, transportuoti ir tirti.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos informuoja apie itin retoje vietoje išsivysčiusios onkologinės ligos gydymą, kuriai buvo sutelkta įvairių specialybių medikų daugiadalykė komanda – veido ir žandikaulių chirurgų, neurochirurgų, onkohematologų, radioterapeutų, ausų, nosies ir gerklės ligų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Kraujo centras užtikrina kraujo komponentų nuolatinį prieinamumą – 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Kasmet atliekama iki 25 000 kraujo donacijų – paruošiama daugiau nei 20 000 eritrocitų, apie 10 000 trombocitų vienetų. Kad būtų paruošiamas reikiamas kiekis kraujo komponentų, kasdien laukiama mažiausiai 100 donorų.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje pirmą kartą atlikta nervų transpozicijos operacija, siekiant atkurti plaštakos judesius po stipininio nervo pažeidimo. Operaciją inicijavo ir atliko gydytojai Mykolas Udrys ir Paulius Dobrovolskis, padedant doc. dr. Mindaugui Minderiui.

„VUL Santaros klinikos aktyviai įsitraukia į akciją ir didžiausias mūsų indėlis – specialistų dalyvavimas joje. Šiemet žmones konsultuos apie 20 mūsų klinikų gydytojų bei rezidentų. Žinome, kad eilės pas specialistus – didelės, todėl ši akcija – puiki proga gauti greitą ir kokybišką konsultaciją. Kasmet akcijos metu nustatoma apie 10 melanomos atvejų ir keliasdešimt ikivėžinių susirgimų. Pagal statistiką 30 proc. žmonių turi tikimybę susirgti odos vėžiu.

Pacientų maitinimas yra neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugos dalis. Nors ilgą laiką VUL Santaros klinikų pacientų maitinimu rūpinosi išoriniai tiekėjai, dėl šios paslaugos kokybės ligoninė sulaukdavo pacientų bei jų artimųjų nusiskundimų. Todėl nuspręsta maistą pradėti gaminti patiems. Tačiau ligoninė pranešė susidūrusi su sunkumais pritraukiant  darbuotojus, todėl maitinimas vėluoja.

Viena didžiausių šalies ligoninių VUL Santaros klinikos pranešė, kad dėl statybos darbų laikinai neveikia telefonas, skirtas registruotis pas gydytojus specialistus. Žinia apie tai ligoninė pasidalino socialiniame tinkle. „Informuojame, kad VUL Santaros klinikų skambučių centro telefonas 852501717 šiuo metu neveikia – dėl statybos darbų metu pažeistų kabelių Liepkalnio gatvėje (Vilnius). Preliminarus telefono linijos atkūrimo laikas – 2023 m. birželio 1 d. 4 val.

Virškinimo sistemos ligos itin dažnos: jomis serga apie 300 mln. žmonių Europoje. Nuo 2000 m. iki 2019 m. virškinimo sistemos ligų padaugėjo 17 proc., o su jomis susijusių mirčių skaičius išaugo 20 proc. Kasmet gegužės 29 d. minima Pasaulinė sveikos virškinimo sistemos diena.  „Kiekvienais metais šios dienos minėjimo proga yra akcentuojami skirtingi virškinimo sistemos sveikatos aspektai.

Išsėtinė sklerozė – dažnai dar jauniems, žmonėms, ypač moterims diagnozuojama nervų sistemos liga, iš pagrindų pakeičianti asmens gyvenimą. Vis tik gydytojai ramina, kad laiku pastebėjus pirmuosius simptomus įmanoma kuo ilgiau kontroliuoti ligos atkryčius, pritaikyti modernų gydymą.

VUL Santaros klinikų Kraujo centras praneša apie kritinę situaciją. Nurodoma, kad kritiškai sumažėjo kraujo atsargos – trūksta beveik visų kraujo grupių kraujo.  „Donorų aktyvumas nebepatenkina poreikio. Per dieną turime sulaukti mažiausiai 120 donorų, kad patenkintumėme išaugusį poreikį. Tai jau tampa pavasario-vasaros tendencija. Todėl labai raginame registruotis ir atvykti į Santaros klinikų Kraujo centrą“, – sako Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.

Tyrimai rodo, kad paauglių miegas yra sutrumpėjęs 2–3 valandomis. Tai, gydytojų teigimu, jau kelia didžiulį pavojų jaunų žmonių sveikatai. Neurologai ne veltui paauglių miegą vadina auksiniu standartu, mat tai gali pakloti geros sveikatos pagrindus tolesnei sveikatai. Pažymima, kad blogai išsimiegojus sutrinka hormonų gamyba, pasikeitus miego struktūrai jaučiamas nuolatinis nuovargis, kyla nerimas, prasideda galvos skausmai ir galybė kitų problemų.

Skaudi tragedija Vilniaus Santaros klinikose – reanimacijoje užgeso vos 43-ejų vyras. Pranešama, kad 1980 metų gimimo vyras mirė gegužės 15-ąją Vilniaus universiteto Santaros klinikose, reanimacijos skyriuje. Mirties priežastis neaiški, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Antrą savaitę pirmoji šalies ponia Alma Adamkienę yra gydoma Santaros klinikose, kur po patirto insulto ji yra atidžiai stebima medikų. Kiekvieną dieną klinikose žmoną aplankančio Valdo Adamkaus balse skamba susirūpinimas, kadangi iki šiol ponia Alma po atliktos operacijos neištarė nė žodžio ar atmerkė akių.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose už 45 mln. eurų bus statomas naujas infekcinių ligų korpusas, jame planuojama būti pasiruošus priimti didesnį pacientų srautą, įrengti laboratoriją, išplėsti skubios pagalbos infrastruktūrą. „Infekcinių ligų korpusą mes jau turim, jis buvo atidarytas tik prieš pandemiją.

Tūkstančiai vaikų visame pasaulyje kasmet gimsta su genetinėmis ligomis, kurios būdamos ypatingai retomis, neturi savo pavadinimo, o medikų ir mokslininkų bendruomenė dar tik aiškinasi sindromo kilmę ir pagalbos pacientui galimybes. Šios šeimos susiduria su iššūkiais, kurie susiję ne tik su gydymo ir tikslios diagnozės paieškomis, bet ir socialiniais veiksniais, nulemtais sergančių vaikų priežiūros unikalumo bei specifiškumo.

Alma Adamkienė jau penkta para gydoma VUL Santaros klinikose Intensyvios terapijos-reanimacijos skyriuje. Medikai pateikia naujausią informaciją apie pirmosios ponios sveikatą. Praeitą penktadienį (balandžio 28 d.) p. Alma Adamkienė pateko į Santaros klinikas dėl įtariamo insulto. Deja, diagnozė pasitvirtino ir Santaros klinikų medikams nedelsiant reikėjo atlikti sunkią intervencinę procedūrą, kuri praėjo sėkmingai.

„Galima sakyti, kad esu širdies elektrikas, darau operacijas, kai, liaudiškai sakant, širdyje viskas trumpina“, – taip savo mylimą darbą trumpai apibūdina intervencinis kardiologas-elektrofiziologas Justinas Bacevičius. Jo įsitikinimu, dėmesys kiekvienam pacientui ir tinkamas žodis yra svarbesnis už bet kokį naują kateterį ar skalpelį. Pašnekovas apibūdina, kad jo profesija – intervencinis kardiologas – yra kažkas per vidurį tarp terapinio darbo ir chirurgijos.

Prieš kelias dienas insulto ištiktos 96-erių Almos Adamkienės būklė išlieka sunki, apie tai praneša VUL Santaros klinikos. „Būklė išlieka sunki. Jokių žymių pokyčių per paskutinę parą neįvyko“, – nurodė Santaros klinikos. Portalas tv3.lt primena, kad į ligoninę A. Adamkienė dėl staiga pablogėjusios būklės atvežta ketvirtadienį – klinikos nurodė, kad jai diagnozuotas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, atlikta skubi operacija.

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmonos Almos Adamkienės būklė po insulto išlieka sunki, bet stabili, ji tebegydoma reanimacijoje, šeštadienį pranešė Santaros klinikos. „Jos būklė išlieka sunki, tačiau stabili. Esminių pokyčių nėra“, – teigiama klinikų pranešime. Į ligoninę A. Adamkienė dėl staiga pablogėjusios būklės atvežta ketvirtadienį – klinikos nurodė, kad jai diagnozuotas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, atlikta skubi operacija.

Šiuolaikinė medicina, pasiekusi didelių aukštumų ir šiandien, toliau vystosi neįtikėtinais tempais. Kasdien naudojamos ligų diagnostikos ir gydymo technologijos kartais užima kvapą ir vis rečiau beprisimename laikus, kai tyrimų atsakymus nešdavome popieriuje ar kompaktinėje plokštelėje. Dabar nuotolinė konsultacija ar atsakymas, kokios ląstelės sukėlė vėžį – kasdienybė ir nieko nebestebina.

VUL Santaros klinikos informuoja, jog dėl staiga pablogėjusios būkles šiandien Alma Adamkienė atvežta į klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrių „Skyriuje, atlikus tyrimus, diagnozuotas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Klinikų medikai sėkmingai atliko sudėtingą intervencinę procedūrą – atkūrė kraujotaką. P. Alma lieka Santaros klinikose tolimesniam gydymui ir priežiūrai“, – teigiama pranešime. Ketvirtadienį ponia Alma Adamkienė atsidūrė ligoninėje.

Be tikslingai paskirtų tyrimų nebus ir tinkamo gydymo. Tačiau ne viskas taip paprasta, kai kalbame apie vaikus. Jiems paskyrus endoskopinius tyrimus tėvams kyla įvairių klausimų ir neretai nerimo, kaip jie bus atliekami, ar neskaudės. Kartu gydytojai ragina itin atidžiai prižiūrėti mažuosius, mat šių tyrimų gali prireikti ir skubos tvarka traukiant mažylio prarytus, sveikatai pavojingus svetimkūnius.

Parkinsono liga – viena žinomiausių neurodegeneracinių ligų, ji yra antra pagal dažnį po Alzheimerio ligos. Neurodegeneracija – nervinių ląstelių funkcijų prastėjimas ir nykimas – Parkinsono ligos metu prasideda žarnyno bei kitų periferinių nervų galūnėlėse ir palaipsniui per 15–20 metų išplinta į nugaros ir galvos smegenis.

Diagnozė vaikui – autizmo spektro sutrikimas. Daug su tuo susidūrusių šeimų tai priima kaip verdiktą ir net išgyvena savotišką netektį. Vis tik gydytojai ragina visų pirma matyti vaiką, o ne jo ligą ar sutrikimą. Taip pat jie ragina būti ypač atidiems vaiko elgesiui ir kreiptis į specialistus vos pastebėjus įtartinus simptomus – tik tuomet vaikui padėti galima efektyviausiai.

Nors epilepsijos diagnozė skamba gąsdinančiai ir vis dar yra apipinta mitais, susirgti šia liga galima būnant bet kokio amžiaus. Ši viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų klastinga tuo, kad kitą kartą net sunku įtarti, kad žmogų ištiko epilepsijos priepuolis. Vis tik medikai ragina išmokti geriau pažinti epilepsija ir ja sergančiųjų nelaikyti nevisaverčiais visuomenės nariais. Lietuvoje yra virš 24 tūkst. epilepsija sergančių žmonių.

Kovą – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį – VUL Santaros klinikų medikai primena, kad aptikta ankstyva ligos stadija ir moderni gydymo technologija padeda pasveikti pacientams, susirgusiems šios lokalizacijos onkologine liga. Storosios žarnos vėžys – viena iš penkių dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio prevencijos programa, pagal kurią 50–74 metų vyrai ir moterys, turi galimybę nemokamai pasitikrinti.

Pagrindinė tuberkuliozės gydymo problema – nutrauktas gydymas ir dėl to besivystanti vaistams atspari liga. Tuberkuliozė – liga pasauliui pažįstama jau daugiau nei 9000 metų, bet vis dar aktuali. Tai infekcinė, dažniausiai plaučius pažeidžianti lėtinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos, plintančios oro lašeliniu būdu – sergančiam asmeniui kalbant, juokiantis, kosint, čiaudint, spjaudant.

Vilniaus universitetas (VU), Santaros klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas pirmadienį sutarė glaudžiau bendradarbiauti onkologinių ligų gydymo bei onkologijos mokslo vystymo klausimais. Atsižvelgdamos į Europoje vykdomą Kovos su vėžiu planą, bendradarbiaujančios įstaigos sieks gauti Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) akreditaciją kaip onkologines paslaugas teikiantis bei mokslinius tyrimus atliekantis Visapusiškos vėžio priežiūros centras, nurodoma pranešime.

Paskelbus apie Jungtinėje Karalystėje registruotą naują vaistą – injekcijas nutukimui gydyti medikai ragina netikėti viena visagale „stebuklinga“ priemone šiai ligai įveikti. Nors pasakojama, kad minimą preparatą siekdamos sulieknėti vartoja ir Holivudo žvaigždės, raginama „nepasimauti“ ant tokio reklaminio triuko. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Mitybos sutrikimų prevencijos ir gydymo poskyrio vyresnioji gydytoja dietologė dr.

Sergančiųjų nutukimu skaičiai pasaulyje drastiškai auga, o bene labiausiai medikus gąsdina būtent vaikų nutukimo skaičiai. Gydytojai nesibaigiantį vaiko norą valgyti net palygina su priklausomybe narkotikams ar alkoholiui, tačiau konstatuoja, kad noro nenustojamai valgyti priežastys dar nėra iki galo išaiškintos. Nutukimu sergančiųjų skaičiai didėja visame pasaulyje – Pasaulio nutukimo federacija prognozuoja, kad iki 2035 m. vienas iš 4 žmonių sirgs nutukimu.

Įvairiomis grožio procedūromis, tarp jų – ir haliurono rūgšties ar botulino toksino injekcijomis – susižavi vis daugiau tautiečių. Vis tik gydytojai ragina pasitikrinti, kas teikia tokias paslaugas, mat pasekmės gali būti labai skaudžios. Blogiausiu atveju nutikus komplikacijoms gali grėsti net aklumas ar audinių nekrozė.

Kasmet Lietuvoje registruojama apie 300 pacientų, kuriems nustoja funkcionuoti inkstai. 2006 metais pradėta minėti Pasaulinė inkstų diena, skirta kuo plačiau aptarti vis kitą su inkstų sveikata susijusią temą. Šiemet siekiama atkreipti dėmesį į pasirengimą krizinėms situacijoms ir pažeidžiamų žmonių palaikymą.  Inkstų ligomis sergantiems pacientams svarbi kompleksinė pagalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof.

Su galvos skausmu bent kartą gyvenime, ko gero, esame susidūrę visi, tačiau ne visi įsivaizduojame, kokiu sudėtingu gyvenimas tampa, kai tokie skausmai vargina nuolat. Medikai savo ruožtu pažymi, kad vis tik dar ne visi pacientai žino apie šiuolaikines skausmo gydymo galimybes. Medikai pažymi, kad skausmas visame pasaulyje yra didžiulė problema. Skaičiuojama, kad maždaug penktadalis suaugusiųjų mūsų planetoje kenčia skausmą.

Hemorojus visuomenėje vis dar laikomas gėdinga liga, dėl kurios nemalonu kreiptis į gydytojus. Jie patys gi pažymi, kad svarbu ne tik gydyti šį sutrikimą, bet juo labiau ignoruojant simptomus nepražiopsoti daug grėsmingesnės ligos – vėžio. VUL Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus patikino, kad hemorojus yra gana dažnas negalavimas, galintis pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms.

Nors vaikų vėžys priskiriamas retų ligų grupei, tokia diagnozė apverčia kiekvienos šeimos gyvenimą. Nepaisant to, kad paprastai mažuosius užklupęs vėžys progresuoja staigiai ir negydomas neša mirtį, gydytojai ramina, kad statistika džiugina – beveik 9 iš 10 vėžiu susirgusių vaikų šalyje išgydomi. Pasak gydytojų, vaikų vėžys yra retas ir pasižymi gerais gydymo rezultatais, tačiau šeimos, kurias užgriūna piktybinė liga, susiduria su galybe išbandymų.

Vilniečių šeima vis dar negali atsigauti – beveik prieš dvejus netekę VUL Santaros klinikose gydyto ir ten mirusio 7-erių sūnaus ieškodami teisybės tėvai mina teismų slenksčius. Dėl sūnaus mirties jie kaltina medikus, ir nors Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija žalą patvirtino, pati ligoninė neskuba to pripažinti. Tadas Laucevičius pasakoja, kad labiausiai šokiravo tai, kaip buvo pranešta žinia apie sūnaus mirtį.