sam

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės jau apmokėtas paslaugas toliau kursto diskusijas. Seimo opozicijos atstovams keliant klausimą, kas išties slypi už šių pataisų, ministrė atkerta tiesiai šviesiai: „Tai suteikia galimybę pacientams nebūti mulkinamiems“. SAM užmojis panaiknti pacientų priemokas, kai paslauga apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sutiktas nevienareikšmiškai.

Šią savaitę įstaigos įpareigotos pasiūlyti pacientams daugiau matomų vizitų laikų. Jau įsigaliojo reikalavimas gydymo įstaigoms E. sveikatos registracijos sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, toks sprendimas ne tik suteikia pacientams daugiau pasirinkimo ir galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir prisideda prie eilių skaidrumo ir trumpėjimo.

Vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais donoro organais gyvenančius žmones „Gyvastis“, perspėja šalies premjerą, Prezidentą ir Seimo pirmininką dėl SAM keliamos grėsmės visiems Lietuvos piliečiams.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tokios iniciatyvos yra pamatuotos ir gali palengvinti finansinę naštą šalies gyventojams. „Ministerijos pasiūlymas yra pamatuotas ir labai geras. Šiandien mes matome, kad daug žmonių yra priversti mokėti už tai, už ką yra sumokėję mokesčiais per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

Pacientų laukia pokyčiai – nuo balandžio 15 d. gydymo įstaigos privalės atverti keturių mėnesių vizitų pas gydytojus laikus. Kol pačios įstaigos neslepia, kad darbo įgyvendinant naują tvarką bus, pacientai viliasi, kad jei eilės ir nesumažės, skaidrumo bus daugiau.  Nuo šiol gydymo įstaigos bus įpareigotos e.sveikatoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų konsultacijų grafikus.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus, grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų apmokestinti vizitų pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Nepaisant pačių medikų pasvarstymų apie vizito net pas šeimos gydytoją mokestį (tokios ar panašios praktikos taikomos ir kitose šalyse, tarp jų – kaimyninėse Latvijoje, Estijoje), realybė tokia, kad jau dabar sveikatos sistema nėra nemokama.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti papildomas priemokas už gydymą neatlaiko kritikos, o ministerija reformai yra nepasiruošusi ir nesupranta jos pasekmių. „SAM planas atimti galimybę iš žmonių prisimokėti už paslaugas mus labai neramina.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gyventojams.  „Tas, kas padidina prieinamumą pacientams, gyventojams, gauti ir vaistus, ir paslaugas, visada yra sveikintina iniciatyva. Sureglamentavus tos praktikos saugų paslaugos teikimą, be abejonės, kad tai yra gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gyventojams“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministrė.

Pacientai gali prarasti teisę rinktis, pas kurį gydytoją specialistą gydytis. Jau kitą savaitę kelios šalies gydymo įstaigos registruos ligonius ne pas konkrečius gydytojus, o į kabinetą, pavyzdžiui, endokrinologo ar kardiologo konsultacijai. Koks tai gydytojas, žmogus sužinos prieš parą iki vizito. Tokiu būdu sveikatos apsaugos ministrė sako bandanti kovoti su eilėmis, tačiau yra besipiktinančių, jog tokiu ribojimu bus pažeista teisė rinktis gydytoją.

Naujieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymai dėl priemokų gydymo įstaigose uždraudimo įžiebė audringas diskusijas. Nuogąstaujama, kad negalėdami prisimokėti už tam tikras paslaugas pacientai bus priversti jas pilnai apsimokėti, mat bazinės valstybės paslaugos juos tenkina ne visada. Ministrė gi atkerta, kad jos yra pakankamai kokybiškos, o skaidrumo sistemoje trūksta.  Šie klausimai ketvirtadienį kelti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.

Įgyvendindama Vyriausybės programą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia įstatymų pakeitimus, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveiktos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė pažymi, kad vadinamosios priemokos tapo didele mūsų sveikatos priežiūros sistemos problema, kurią būtina nedelsiant spręsti.

Nuo šiol odontologijos ir burnos priežiūros studijų krypčių studentai praktiką atliks sveikatos priežiūros įstaigose, prižiūrimi praktikos vadovo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, nauja tvarka užtikrins, kad studentų teikiamos paslaugos pacientams būtų saugios ir kokybiškos, nes jas prižiūrės patirtį turintys specialistai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo, kad pirmąsias dvi nedarbingumo dienas žmogui nereikėtų eiti pas gydytoją išsirašyti pažymos, apie negalavimus pakaktų pranešti darbdaviui. „(Pirmąsias dvi dienas – BNS) niekas neišrašys pažymėjimo.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia rimtus pokyčius pacientams. Numatoma, kad gydymo įstaigos, kurios teikia valstybės apmokamas paslaugas, neturėtų teisės iš pacientų prašyti už jas prisimokėti.

Sveikatos apsaugos ministerija pristato teikiamus įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų priemokų už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Plačiau pokyčius pristato sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuo šiol bus kompensuojami nauji vaistai, skirti įvairių formų vėžiui gydyti. „Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa ir Valstybine vaistų kontrolės tarnyba deda visas pastangas, kad nauji veiksmingi vaistai nuo vėžio kuo greičiau pasiektų pacientus.

Praėjusių metų rudenį 50–55 metų amžiaus gyventojus nuo erkinio encefalito pradėjus skiepyti nemokamai, per penkis mėnesius šia vakcina pasinaudojo daugiau kaip 28 tūkst. asmenų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Per pirmuosius 5 mėnesius nemokama vakcina pasiskiepijo daugiau nei 28 tūkst. gyventojų“, – šią savaitę paskelbta SAM feisbuko paskyroje.

„Mūsų valstybė dabar primena pacientą, kuris turi didelio ligotumo požymių – dar nežinome tam tikrų ligų, bet požymių turi aibę. Tad turime sąžiningai pasakyti, kad atėjo laikas atlikti sistemos visapusišką ištyrimą – kraujo tyrimus, rentgeną, pasidaryti echoskopiją, pasiskirti lašelinę, dializę, išsivalyti, ir į rytojų eiti kitokiais žingsniais“, – kalbėdamas apie šiandienos sveikatos sistemos skaudulius tiesiai šviesiai sako gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tinklalapyje paskelbtas sąrašas vaistinių, kuriose gyventojai, turintys el. receptą, gali nemokamai atsiimti kalio jodido tabletes. Du vaistinių tinklai tablečių išdavimą pradeda šiandien, dar du prisijungs per artimiausią savaitę. Vaistinių sąrašą rasite čia. „Norėtume padėkoti vaistinių tinklams, kurie geranoriškai ir neatlygintinai sutiko dalyvauti paskirstant kalio jodido tabletes gyventojams, sudarydami galimybę jas atsiimti patogiai ir arčiau namų.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pirmadienį paskelbė apie naujus pokyčius, kaip nuo šiol bus galima nauju būdu užsiregistruoti pas gydytojus. Kaip pranešė ministrė, sukurta pirma nemokama sveikatos mobilioji aplikacija-programėlė, kuri pirmiausia pasitarnaus pacientams. „Jos ypatumai – tai patogiausias įrankis pacientui užsiregistruoti pas gydytoją.

Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė yra numačiusi svarbius pokyčius sveikatos sistemoje. Ruošiamasi išgyvendinti aršiai kritikuojamą problemą – priemokas gydymo įstaigose, kai yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos medicininės paslaugos.

Ligoninių vadovams skundžiantis, kad paslaugų apmokėjimo pokyčiai galimai vers mažinti paslaugų apimtis, Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad beribio pinigų katilo neturime. Aiškinama, kad kai kurios procedūros yra nepagrįstos ir perteklinės, o taip įstaigos siekia tik didesnio lėšų įsisavinimo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ką tik pristatė gydymo paslaugų apmokėjimo tvarkos pokyčius. Pagal šiuos pakeitimus, už dalį viršutartinių paslaugų, kurios nėra prioritetinės, būtų mokama mažiau.

Lietuvoje trūkstant beveik tūkstančio slaugos specialistų Vyriausybė jau per artimiausius kelerius metus į regionus užsimojo pritraukti net 500 slaugytojų. Kiek realu pasiekti tokį ambicingą tikslą? Vertindama tokius Vyriausybės ketinimus Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė vylėsi, kad tai tik būtų įgyvendinta. Kita vertus, ji akcentavo, kad realybėje slaugytojų trūksta kur kas daugiau.

E. sveikatoje pradėti formuoti el. receptai, kurie leis gyventojams nuo balandžio 1 d. vaistinėse nemokamai atsiimti kalio jodido tabletes. Receptai bus suformuoti visiems 17-os savivaldybių, esančių 100 km spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės, nuolatiniams gyventojams – iš viso 1 mln. žmonių. Pirmieji gyventojai savo E. sveikatos paskyrose šiomis dienomis jau galėjo pamatyti el. receptą kalio jodido tabletėms, kurį automatiniu būdu išrašė Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Šiemet kovo 27-ąją pirmą kartą minima Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena (angl. World Adherence Day). Iniciatorių – Pasaulinės širdies ir Tarptautinės diabeto federacijų – tikslas  atkreipti dėmesį į netinkamo vaistų vartojimo pasekmes, priminti, kad kas antras pacientas nesilaiko gydymo režimo, ir skatinti lėtinėmis ligomis sergančius asmenis laikytis gydytojų rekomendacijų.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik penktadaliu, o kartu su juo – ir valstybės išlaidos būtinam gydymui finansuoti. 2024 m. vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti skirta rekordinė suma – daugiau nei 600 mln. eurų.

Pastaruoju metu Valstybinei ligonių kasai pateikus metų statistinius duomenis apie vizitų skaičių pas šeimos gydytojus ir specialistus pasigirdo kritikos, kad yra išrašoma per daug siuntimų. Į tai sureagavo ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Žemiau pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentarą.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad iš dalies išsprendus eilių gydymo įstaigose „problemėlę“, vienas svarbiausių prioritetų taps papildomų priemokų pacientams klausimas.   „Kalbant apie eilių mažinimus, dabar ši problemėlė yra apspręsta. (...) Labai svarbi užduotis pavasario sesijoje SAM yra priemokų klausimas. Šiai dienai Lietuva yra tikrai prastoje situacijoje pagal tai, kiek žmonės iš savo kišenės moka už sveikatos klausimus. Mes jau tuoj pasieksime 32 proc.

Gydymo įstaigos turės skelbti E. sveikatoje ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Šiuo pakeitimu Sveikatos apsaugos ministerija siekia sudaryti geresnes sąlygas pacientų registracijai, mažinti eiles pas gydytojus ir didinti eilių skaidrumą. „Daugelis įstaigų iki šiol skelbdavo tik vieno mėnesio gydytojų darbo grafikus, o tai reiškia, kad pacientai turėjo galimybę užsiregistruoti vizitui tik šį arba kitą mėnesį.

Eilių pas gydytojus mažinimas ir viešojo sektoriaus stiprinimas – vienas svarbiausių naujosios Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės deklaruojamų prioritetų. Vis tik Valstybinės ligonių kasos suplanuoti paslaugų apmokėjimo pokyčiai gydymo įstaigų vadovų sukėlė nemažą sumaištį. Pasak jų, tai kaip tik kelia grėsmę paslaugų prieinamumui.

Kaip ant mielių augantis sveikatos paslaugų poreikis gydymo įstaigas spraudžia į kampą – nors jos pacientams dažnai ir gali suteikti daugiau paslaugų, pinigų už tai šiemet gaus ne visais atvejais. Ligoninių vadovai įspėja, kad eilės dėl to gali dar išaugti, o medikams net prireikti karpyti algas.

Ne tik ilgos eilės, bet medikų trūkumas regionuose – ilgą laiką linksniuojama ir tik aštrėjanti problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė su komanda paskelbė, kad per porą metų į rajonus ruošiasi pritraukti net 100 gydytojų ir 500 slaugytojų. Pati medikų bendruomenė kritiškai vertina tokius pažadus. Atsižvelgiant į regionų poreikį, į juos ketinama pritraukti ir išlaikyti ne mažiau kaip 100 gydytojų bei 500 slaugytojų. Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo projekte.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia jau pradėjusi peržiūrėti Vyriausybės nutarimą, kuriuo nustatomi tam tikrų paslaugų rajono įstaigose išlikimo rodikliai. Praėjusios Vyriausybės priimtame nutarime šiuo metu patvirtinti tam tikri kriterijai, kurių (skaičiuojant nuo 2023 m. per dvejus metus) neatitinkančios ligoninės turėtų užverti kai kuriuos skyrius. Čia iš esmės kalbama apie akušerijos, chirurgijos paslaugas ir vaikų ligų skyrius.

Tam, kad nepakenktume sau ir greičiau pasveiktume, vaistus būtina vartoti racionaliai, primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kartu ji pasidalino pagrindiniai patarimais, kaip tą daryti. „Vaistus žmonės vartoja dėl įvairių aplinkybių – vieniems vaistai yra etapas, kuris įveikus ligą pasibaigs, kitiems tai paskutinis šiaudas, susidūrus su skausmu, o dar kitiems, deja, neapgalvotas sprendimas, ypač jei nesilaikoma rekomendacijų, kaip, kiek ir ko vartoti.

Milžiniškos eilės pas gydytojus didesnei daliai gyventojų išlieka skaudi problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad jas išjudinti – vienas iš svarbiausių prioritetų. Kaip vieną eilių mažinimo priemonę ji mato ir nuotolinių konsultacijų bei telemedicinos plėtojimą, tačiau gydytojai tai vertina kritiškai.

Nors prieš kelis metus priimant sprendimus dėl Greitosios medicinos reformos (GMP) tarnybos reorganizavimo netrūko entuziazmo – iš esmės dėl to, kad reikia reformos, niekas neprieštaravo, šiandien darbuotojai bado pirštais į aibę problemų. Iš filialų vadovų lūpų taip pat skamba įspėjimas, kad jau kovo mėnesį gali tapti nemokūs ir net neturėti, už ką įsipilti kuro vykstant pas pacientus.

Nors kai kviečiame greitąją medicinos pagalbą (GMP), visada tikimės žaibiško reagavimo, realybė tokia, kad kol vieni žmonės pagalbos šaukiasi dėl iš esmės šeimos gydytojo lygio skundų, kritinės būklės pacientams jos reikia laukti ilgiau. Siekdama keisti tokią situaciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikslina tvarką ir nori aiškiai apibrėžti prioritetus, per kiek laiko į kokius iškvietimus turi reaguoti GMP tarnyba, o kai kuriais atvejais – pas pacientą net nevykti.

Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos medikų mano esantys nepasiruošę teikti medicininę pagalbą karo metu skelbia Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA). Asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, medikams nėra sudaromos galimybės išmokti reikalingų medicinos įgūdžių, kilus ekstremaliai situacijai ar karui. Be to, pabrėžiama, kad nors iki 2026 m. pabaigos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra numačiusi apmokyti 6 tūkst.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis bus kompensuojama vienuolika naujų vaistų, skirtų įvairių formų vėžiui gydyti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija naujus vaistus siūlo pradėti kompensuoti nuo balandžio 1 d. „Į kompensuojamųjų vaistų sąrašus perkeliami visi vaistiniai preparatai, kurie iki šiol buvo rezerviniame sąraše ir laukė finansavimo.

Gyventojams – platesnės galimybės įsigyti nereceptinius vaistus internetu. Jie tą padaryti galės ne tik per vaistinių tinklalapius, bet ir per interneto prekybos platformas bei mobiliąsias programėles, jeigu vaistinės pasirinks tokį būdą. Tokia galimybė sudaryta Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) patvirtinus atnaujintą nuotolinės prekybos vaistais tvarką. Tačiau ministerija ragina perkant vaistus internetu nepamiršti saugumo priemonių ir pasitikrinti, ar perkama iš legalios vaistinės.

Nors ministerija ir teigia, kad eilės pas gydytojus turėjo sumažėti, gyventojai skundžiasi susiduriantys su kitokia realybe. Štai vilnietė Rasa skaičiuoja, kad operacijos gali tekti laukti ir virš 1,5 metų. Ligoninė gi aiškina, kad kai kurias operacijas gali atlikti tik tam tikros specializacijos gydytojai, kurių yra mažai. Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt piktinosi, kad eilėje operacijai jau greit stovės metus, ir tai – dar ne pabaiga.

Siekdama sumažinti eiles pas gydytojus, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė svarsto vystyti telemedicinos paslaugas. „Esant ribotam resursui, kalbame ir apie gydytojų žmogišką resursą, turime kalbėti apie nuotolinių konsultacijų vystymą, telemedicinos paslaugų vystymą, ruošiame teisės aktus“, – pirmadienį paskelbtame naujienų portalo „15min“ interviu sakė politikė. Anot jos, šeimos gydytojai yra iškėlę klausimą dėl nedarbingumo pažymėjimų išrašymų.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandą papildė patarėja Jurgita Platakytė, bus atsakinga už slaugos ir ilgalaikės priežiūros sritis, ketvirtadienį pranešė ministerija. „Džiaugiuosi galimybe prisijungti prie sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandos.

Eilių mažinimas gydymo įstaigose ir paslaugų prieinamumo gerinimas – nuo pirmųjų darbo dienų naujosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės akcentuotas prioritetas. Aiškėja, kaip ketinama tą padaryti. Po dalies medikų organizacijų kritikos Vyriausybės programai, kad joje trūksta konkretumo, kaip vardijamus tikslus ketinama pasiekti, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete ministerijos vadovybė pristatė programos įgyvendinimo priemones.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje. Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gydymo įstaigas nori įpareigoti Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS) skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių visų medikų darbo grafikus.   Ministerija sako, kad tvarka galiotų visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teiks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams pradėti kompensuoti trys brangieji genetiniai tyrimai, kurie padės tiksliau diagnozuoti onkologines ligas ir parinkti kiekvienam pacientui geriausiai jam tinkantį gydymą.

Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą būtų įtraukti inovatyvūs vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį ir padedantys išvengti sudėtingų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

Nuo šių metų įsigaliojo pokyčiai, nebeleisiantys daliai gyventojų gudrauti bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse gulėti dvigubai ilgiau, nei priklauso. Tiesa, tai kelia naują rūpestį – visuomenei sparčiai senėjant kaip ant mielių auga globos paslaugų poreikis, o šios įstaigos taip pat braška per siūles. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad valstybė apmokėjo 120 dienų slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.