šalies gynyba

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad investicijos į gynybą turėtų būti suvokiamos ne tik kaip jos pajėgumų, bet ir kaip šios srities pramonės vystymas.  „Labai svarbu, jog Lietuvos investicijos į gynybą nebūtų suvokiamos taip, kad dabar čia reikia atiduoti paskutinius marškinius, viską dėti tik vardan gynybos pajėgumų stiprinimo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Aukščiausiems Lietuvos politikams vis prasitariant apie Rusijos puolimo scenarijus, ekspertai ragina ne kalbėti, o imtis veiksmų ir sparčiau ruoštis gynybai. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, jog net karščiausiu tašku galinčiame tapti Vilniuje pasiruošimas yra kone neegzistuojantis. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvos aukščiausi politikai, skambiai paskelbę apie kuriamą diviziją Rusijos grėsmės akivaizdoje, karininkus privertė nusivilti, mat kariuomenės finansavimas turbūt neaugs. Atsargos karininkas Gintaras Ažubalis laiko tai klaida ir skatina savęs neapgaudinėti, nes netikėto puolimo atveju, šiuo metu vieni neapsigintume.

Lietuvos politikoje vis dar verda debatai, kiek turėtume skirti lėšų šalies gynybai. Dalis karo ekspertų tuo stebisi sako, kad jau iššvaistėme daug brangaus laiko, išsikeldami tikslus, kurių nesugebame įgyvendinti, o kalbų vis daugėja, o apčiuopiamų darbų – ne. Apie šią keblią situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ne vienas aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje ėjęs, šalies atstovu prie NATO buvęs atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.

Jau pasiekę pagrindinius susitarimus, aljanso šalių lyderiai paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną patvirtino bendrą susitikimo komunikatą. Jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti: nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau 2&...

Valstybės saugumo departamentas pranešė, kad per kratas „Wagner“ būstinėje Rusijoje buvo rasti dokumentai apie informacines atakas prieš Lietuvą. Šį vasarį prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino ir karinio „Wagner” išpuolio prieš Lietuvą galimybę. Apie besikraustančios į Baltarusiją Prigožino kariaunos grėsmę Lietuvai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkuas Laurynas Kasčiūnas.

Per 11 mėnesių nepavyko patvirtinti pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo plano, specialius kursus pernai išklausė vos 3 tūkstančiai žmonių. Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius sako, kad nereikia tikėtis vien tik savanoriškumo ir būtina įvesti prievolę tam tikroms institucijoms. Pokalbis su A. Pociumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ką mums gali reikšti toks atsainus požiūris į pasiruošimą? Visų pirma, mes turime žiūrėti į tai, kas vyksta Ukrainoje.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau metus, tačiau Lietuvos valdžia vis dar gauna kritikos dėl lėto veikimo ir diskusijų dėl realių krašto gynybos stiprinimo veiksmų trūkumo. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad valstybės galva jau ne kartą ragino partijas susėsti ir priimti bendrus sprendimus, o viena didžiausių problemų išlieka skirtingai suvokiami laiko rėmai.

Seime kuriami grandioziniai šalies gynybos planai – aiškėja, kaip turi atrodyti karo komendantūros savivaldybėse, kaip ir kurie civiliai gyventojai bus įtraukiami į Lietuvos gynybos planus, ką jiems reikės daryti. Stebint karą Ukrainoje, užsimota ir fortifikuoti pasienį – įrengti įvairias kliūtis, kurios stabdytų priešo įsiveržimą, arba nukreiptų juos ten, kur būtų pasiruošę gintis mūsų kariai. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Finansų ministras Rimantas Šadžius žada siekti kitų metų biudžeto projekte padidinti išlaidas vidaus saugumui nemažinant krašto apsaugos finansavimo. „Dėsiu visas pastangas surasti galimybes pafinansuoti ir kitus svarbius skausmingus taškus nepažeidžiant krašto apsaugos finansavimo“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. „Aš manau, kad taip“, - atsakė ministras, paklaustas, ar ketinama didinti išlaidas vidaus saugumui. Konkrečių sumų ministras nenurodė.

Didindama išlaidas gynybai, valdžia neatsisako įsipareigojimų gyventojams grąžinti per krizę sumažintų pensijų, didinti atlyginimus ir kitų pažadų socialinėje srityje. Taip interviu LRT radijui ketvirtadienio rytą teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tikrai noriu užtikrinti, kad niekas nemažės, bus viskas išmokama laiku. Valstybė tikrai susitvarkys su iššūkiais.

Ginklavimasis ir ginklų prekyba – du šio šimtmečio skauduliai, kurie naikina bet kokias galimybes susitarti, neutralizuoti konfliktus ir pasiekti taikos. Beje, sovietiniais laikais mes jautriau reaguodavome į kiekvieną ginkluotės didinimo etapą, tačiau pastaraisiais metais jis tampa gyvybiniu iššūkiu žmonijai. Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) paskelbė nerimą keliančią ataskaitą (http://www.sipri.org/yearbook/2011), kaip pasaulis ginklavosi 2010 metais.