S. Čaplinskas

Kalbėdamas apie galimus tolimesnius COVID-19 plitimo scenarijus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas atkreipė dėmesį į itin nerimą keliančius skaičius. Anot jo, šiuo metu manoma, kad tik vienas iš penkių gali susirgti kliniškai išreikšta infekcijos forma, o diagnozuojama vidutiniškai gali būti viso labo tik 6 proc. ligos atvejų. „Šiandien manoma, kad apie 80 proc. žmonių yra besimptomiai ir galbūt diagnozuojama tiktai vidutiniškai tik 6 proc. atvejų.

Lietuva, kaip ir dalis Latvijos bei Lenkijos jau seniai žinoma kaip didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Vis dėlto nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar pernai metų vasarą ir žadėjo, kad šiemet vakcinų nuo šios ligos klausimas bus išspręstas, pažadai kol kas yra įstrigę vietoje. Erkinio encefalito virusą mūsų šalyje nešioja beveik 1 procentas erkių populiacijos.

Nors kai kurios pasaulio šalys jau prabyla apie galimai kylančią antrąją koronaviruso bangą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas mano, kad realiau galbūt būtų kalbėtų net apie trečią bangą. Negana to, priduria, kad su šiuo virusu gali tekti gyventi ilgą laiką ir daugiau įtampų gali lydėti ne tik artimiausią rudenį bei žiemą.

Vyriausybei iki birželio 16 dienos pratęsus karantiną ir užsimenant, kad jis gali būti tęsiamas toliau, ekspertai tokį žingsnį vertina skirtingai. Vieni teigia, kad tokios priemonės yra reikalingos dėl atsargumo, kol situacija Lietuvoje nėra visiškai stabili. Kiti nemato epidemiologinių priežasčių, dėl ko reikėjo tęsti karantiną. O ekonomistai ramina, kad karantino pratęsimas didelio poveikio verslui nedaro, nes svarbiau yra priemonių griežtumas.

Lietuvoje vakcinacija nėra privaloma ir jokių prievartinių priemonių nebus taikoma, spaudos konferencijos metu tvirtino Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jo teigimu, kalbant apie skiepus galima pastebėti savotišką paradoksą.  „Absoliuti dauguma pasaulio investuoja didžiulius pinigus į tai, kad vakcina būtų sukurta, jos labai laukia.

Darželiams pagaliau atvėrus duris nemąžta nerimas dėl koronaviruso plitimo. Nuogąstaujama, kad iš įvairių šeimų į darželius sugrįžę vaikai gali nejučia lengvai „pasėti“ virusą. Negana to, nors žinoma, kad vaikai COVID-19 infekcija serga lengviau, pasirodo vis daugiau mokslininkų duomenų, kad ši infekcija ir jiems gali būti mirtina. Dar prieš svarstant dėl leidimo darželiams visuotinai vėl atverti duris gydytojai šį sprendimą vertino itin atsargiai.

Nuolatinis karantino tęsimas ir testavimo dėl koronaviruso kvotų įvedimas medicininiu atžvilgiu yra visiška nesąmonė, tvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas. Jo teigimu, yra visai pamiršta, kokiu tikslu karantinas buvo įvestas, o epidemiologinių duomenų, kurie pagrįstų jo tęsimo būtinumą, vis dar neturime. „Klausimas, kiek dar galime gyventi karantino sąlygomis.

Paskelbus apie planuojamą atlikti epidemiologinį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kiek žmonių visuomenėje gali būti įgiję imunitetą COVID-19, medikų bendruomenei kilo daug neaiškumų. Kaip pasirodo, Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė tą daryti taikant molekulinius PGR tyrimus, tačiau dalis specialistų tvirtina, kad tokio metodo taikymas šiuo atveju neturi prasmės.   Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas socialinio tinklo paskyroje pasidalino penkiomis priemonėmis, kurios, jo teigimu, padėtų išsivaduoti iš karantino. „Griežta fizinė izoliacija buvo daugelio šalių sėkminga SARS-CoV-2 plitimo mažinimo strategija.

Sekmadienį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas savo socialinėje „Facebook“ paskyroje išreiškė nuomonę apie tai, kodėl Kinijai ir Pietų Korėjai pavyko suvaldyti epidemiją. „Vienas paaiškinimų – greitas izoliavimo ir kontaktų sekimo priemonių derinimas. Abiejų šalių sveikatos institucijos greitai nustatė atvejų grupes ir įgyvendino jų izoliavimo priemones. Jie skyrė didelius išteklius kontaktų paieškai ir testavimui.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas savo „Facebook“ paskyroje įvardijo, kokių veiksmų Lietuvoje reiktų imtis šiuo metu norint suvaldyti COVID-19 plitimą. „Kovojame vidaus kare su priešu, kurio nematome“. Šią frazę girdėjome iš daugelio pasaulio lyderių. Bet net ir negalėdami fiziškai be galingo mikroskopo pamatyti viruso mes turime metodų daugiau sužinoti apie priešą, nei žinome šiuo metu.

Sekmadienį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas savo socialinėje „Facebook“ paskyroje pasidalino Didžiosios Britanijos medikų apžvalga, kurioje apžvelgti dažniausi ir rečiau pasitaikantys bendrieji koronaviruso simptomai. „Kokie dar galimi simptomai?UK medikai, apžvelgę savo patirtis apie COVID-19 ligą, papildė UK gyventojams skirtą informaciją apie galimus ligos simptomus.

Daug tiek tautiečių, tiek miestų merų pasipiktinimo sukėlęs Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymas 14 dienų savivaldybės numatytose patalpose privalomai karantinuoti visus grįžusius į Lietuvą galiojo vos kelias dienas. Jau nuo šiandien dalis asmenų, sutikusių su karantino režimo sąlygomis, galės izoliuotis savo patalpose. Vis dėlto gydytojai šiuo klausimu laikosi nevienodos nuomonės.

Šiemet fiksuojamas sergamumo tymais Lietuvoje šuolis – ne vienintelė juoda dėmė infekcinių ligų Europos žemėlapyje. Pagal sergančiųjų tuberkulioze mastus Europos Sąjungos (ES) gale velkamės jau ne vienerius metus. Specialistai įspėja: ši nuo seno laikyta „biednų“ inteligentų liga šiandien tyko kiekvieno. Užsikrėsti nuo atvira tuberkuliozės forma sergančiojo jam kostint, čiaudint galima bet kur – troleibuse, parke ar stovint eilėje parduotuvėje.

Specialiųjų tyrimų taryba (STT) nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl situacijos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre (ULAC). Įvertinti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie dokumentų klastojimą ULAC teisėsaugos prašė Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau STT nerado pagrindo ikiteisminiam tyrimui.

Šiuolaikiniame pasaulyje sparčiai besivystant technologijoms ir mokslui, lieka vis mažiau nepagydomų ligų. Kasmet mokslininkai atranda vis naujų vaistų, o žmogaus gyvenimo trukmė ilgėja. Atrodytų, viskas klostosi teigiama linkme, bet sveikatos specialistai įžvelgia tam tikrų problemų, kurios kyla dėl ne visada atsakingo ir galbūt ne visada būtino antibiotikų vartojimo.