„Vis dar gajos visuomenėje išankstinės nuostatos apie tam tikras infekcines ligas. Tuberkuliozė – viena iš jų. Dabar jau nebe tie laikai, kai buvo įprasta manyti, kad ši liga užklumpa tik kokius poetus, kurie gyvena skurdžiomis sąlygomis. Lietuvoje turime daug pavyzdžių, kai vaistams atsparia tuberkulioze suserga įvairių socialinių sluoksnių asmenys. Nuo šios ligos nėra apsaugotas nė vienas. Deja, yra tokių atvejų, net kai susirgusysis nori gydytis ir laikosi visų nurodymų, bakterija būna stipresnė už antibiotikus ir patį žmogų, ypač, jei yra uždelsiama su gydymu“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas.
Neaplenkia ir vaikų
Šiandien skaičiai šokiruoja: Lietuvoje registruojama beveik pusė, o tiksliau – 46 proc. visų ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) itin atsparios vaistams tuberkuliozės atvejų. Ši ligos forma gydoma labai sunkiai, gydymas užsitęsia dvejus metus ir daugiau. Dėl to ne tik patiriamos katastrofiškos išlaidos, bet ir daug žmonių miršta.
ULAC duomenimis, pernai metais tuberkuliozė nusinešė 77 žmonių gyvybes, jau šiemet per pirmus keturis mėnesius registruota 15 tokių atvejų. Bendrai per praėjusius metus registruoti 1142 tuberkuliozės atvejai, iš jų naujų susirgimų arba atkryčių – 4035.
„Itin liūdina, kad vis dar egzistuoja vaikų tuberkuliozė – pernai nustatyti 34 atvejai, o per pirmus keturis šių metų mėnesius jų būta 11. Ir čia kalbama apie vaikus ir iki pusės metų amžiaus“, – sakė S. Čaplinskas.
Artimo kontakto metu sergantis atvira plaučių tuberkulioze žmogus gali užkrėsti 10-15 kitų žmonių per vienerius metus. Be tinkamo gydymo vidutiniškai 45 proc. tokių asmenų miršta.
Jis priminė, kad pagal Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus ir „The end TB“ strategiją tuberkuliozės epidemiją pasaulyje siekiama pažaboti iki 2035 m. Vis dėlto, nors, pašnekovo teigimu, teigiamų poslinkių ir esama, per daug džiaugtis nėra kuo.
„Stengiamasi, kad iki to laiko neliktų nė vienos tuberkuliozės paveiktos šeimos, taip pat – kad lyginant su 2015 metais būtų 95 proc. mažiau mirčių nuo tuberkuliozės, o sergamumas sumažintas 90 proc.
Siekiant įveikti tuberkuliozę, metinė ligos paplitimo rodiklio mažėjimo tendencija turėtų siekti mažiausiai 10 proc. Šis rodiklis ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse po truputį mažėja po 4,5 proc. kasmet. Lietuvoje skaičiai panašūs ir siekia atitinkamai 4,2 proc. Tuo metu Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis mažėja dvigubai sparčiau. Vis dėlto jei ligos paplitimas pas mus mažės tokiais tempais kaip dabar, vargiai pasieksime numatytos strategijos tikslus“, – konstatavo ULAC vadovas.
Nutraukę gydymą toliau platina užkratą
S. Čaplinsko teigimu, priežastys dėl tokios situacijos būtų tiek medicininės, tačiau ne mažiau ir socialinės. Daugelis sergančiųjų atvira tuberkulioze vengia gydytis.
„Jei žmogus jau susirgo, tą reikėtų išaiškinti kuo greičiau. Kuo greičiau bus pradėtas gydymas, tuo anksčiu bus užkirstas ligos užkrato plitimui. Toliau žmogų galima gydyti ambulatoriškai ir jis visiškai pasveiksta. Tačiau jei žmogus nutraukia gydymo režimą, papuolęs į tam tikras sąlygas ligoninėje šalia vaistams neatsparios tuberkuliozės įgyja ir atsparią formą, tada darosi sunku išgydyti. Juo labiau grįžęs į savo aplinką jis užkrečia kitus žmones. Vaikai tuberkulioze užsikrečia tik nuo suaugusių žmonių“ – sakė pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad čia daug uždavinių tenka ne tik medikams: „Vieni jie jokiais būdais negali išspręsti problemos. Nieko nebus be bendruomenės, šeimos, kaimynų suvokimo ir įsitraukimo, tų pačių socialinių darbuotojų indėlio. Seniai kalbame apie atvejo vadybą, kad su kiekvienu žmogumi turėtų būti dirbama atskirai, kol bus išgydomas. Reikia padėti, motyvuoti jį. Čia ir reikia, kad įsijungtų aplinkiniai. Jei matome, kur kaime iš ryto besirenkančius „pataisyti sveikatos“, jei kuris stovi kostintis, tai turėtų būti pirmas signalas, kad jis turi pasitikrinti sveikatą.“
„Pasislėpusios“ tuberkuliozės bakterijos
Tuberkuliozės bakterijos nuo žmogaus žmogui perduodamos per orą, kai plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kosti, čiaudi. Asmeniui užtenka įkvėpti tik keletą šių bakterijų, kad užsikrėstų. Tačiau nebūtinai iškart susergama. Specialistai įspėja, jog atvira tuberkuliozė – tik ledkalnio viršūnė, maždaug ketvitadalis pasaulio gyventojų turi latentinę tuberkuliozės infekciją. Tai reiškia, kad yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis, tačiau dar neserga ir ligos sukėlėjo neplatina.
„Esant nepalankiam gyvenimo būdui – kai lydi stresas, ilgalaikė įtampa, prastas maistas, yra nusilpęs imunitetas dėl ŽIV infekcijos ar kitų priežasčių – sudaromos palankios sąlygos šiai vadinamajai latentinei tuberkuliozei suaktyvėti. Ji tampa atvira ir žmogus gali toliau platinti užkratą“, – perspėjo ULAC vadovas.
Taip pat žymiai didesnę riziką susirgti turi asmenys, kurių kūno masės indeksas 10 proc. mažesnis už normą, sergantys cukriniu diabetu, rūkantys asmenys ir/ar piktnaudžiaujantys alkoholiu.
Latentinės tuberkuliozės atveju žmonės dažniausiai nejaučia jokių aktyviai šios ligos formai būdingų požymių: kosėjimo, karščiavimo, skrepliavimosi, bendros blogos būsenos. Ligą bakterijų paprastai neaptinkama ir seilių pasėlyje mikroskopijos metu. Įtarimų nesukelia ir rentgenologinis ištyrimas.
Kai asmeniui išsivysto aktyvi tuberkuliozė, simptomai (kosulys, karščiavimas, naktinis prakaitavimas ar svorio kritimas) gali būti lengvi daugybe mėnesių. Dėl to į gydymo įtaigą gali būti kreiptasi per vėlai.
„Latentinė tuberkuliozė šiandien yra didelis iššūkis. Kuo toliau, tuo labiau išsivysčiusios šalys investuoja į latentinės tuberkuliozės diagnostiką ir gydymą. Tam yra atliekami specialūs tyrimai, kurie prieinami ir Lietuvoje“, – sakė S. Čaplinskas.
Jo teigimu, šiandien dažnai kalbos apie ligų profilaktika ir prevencija telieka deklaracijomis: „Specialistams ypač pikta, kad užkrečiamosios ligos tuo ir yra ypatingos, kad jei visi kartu nesiimsime priemonių jas pažaboti, jos neišnyks. Gamta neatleidžia klaidų, jei sudarysime sąlygas užkrečiamosioms ligoms plisti, jos tą ir darys. Tačiau šiandien visa energija, pinigai nukreipti į ligų gydymą. Jei nesuvoksime, kad pirmiausia turime skirti dėmesį sveikatos ugdymui ir prevencinei medicinai, visada būsime atsilikę ir nepasivysime pirmaujančių Europos ir pasaulio šalių.“
Tuberkuliozės požymiai
Pagrindiniai tuberkuliozės simptomai: sunkus kosulys, trunkantis 3 ar daugiau savaičių, skausmas krūtinėje, skreplių ar kraujo atsikosėjimas. Kiti galintys ligą išduoti simptomai: silpnumas ar nuovargis, svorio kritimas, apetito stoka, drebulys, karščiavimas, naktinis prakaitavimas.
Tuberkuliozės (TB) infekcija ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl pilnai nesusiformavusio imuniteto. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas TB, skiepyti BCG vakcina vaikus kaip galima greičiau po gimimo.
Tuberkulino testas naudojamas siekiant nustatyti, ar žmogus užsikrėtęs TB. Sveikatos priežiūros specialistas įšvirkščia nedidelį kiekį tuberkulino po oda vidinėje dilbio dalyje. Po 2–3 dienų sveikatos priežiūros specialistas įvertina odos reakciją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojams, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros srityje, vaikų mokymo ir auklėjimo srityje, paslaugų teikimo gyventojams srityse ir kitose veiklos srityse, būtinas profilaktinis patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet dirbant.
Jei turėjote kontaktą su sergančiuoju
Asmenims, turėjusiems sąlytį su ligoniu/sukėlėjo nešiotoju, kurio diagnozė patvirtinta medicinos įstaigoje, rekomenduojama vengti ilgalaikio buvimo su sergančiuoju uždaroje patalpoje (kambaryje, kabinete, klasėje ar pan.); naudoti kvėpavimo takus apsaugančias medicinines kaukes; reguliariai ir kuo dažniau vėdinti visas patalpas užtikrinant veiksmingą oro ventiliaciją, naudoti ventiliatorius; kruopščiai valyti aplinkos paviršius; nesinaudoti ligonio daiktais; kruopščiai plauti rankas; atidžiai stebėti savo ir sąlytį turėjusių vaikų sveikatos būklę.
Ilgalaikį sąlytį turėjusiems asmenims (šeimos, kolektyvo nariams) rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti sveikatą pagal gydytojo nurodymus; sergančiųjų šeimose gimusius naujagimius skiepyti nuo tuberkuliozės; stiprinti imunitetą, valgyti pilnavertį maistą, nebadauti, dažniau ir ilgiau būti gryname ore; reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą, tikrinti kūdikių ir vaikų sveikatą gydymo įstaigoje pagal gydytojo rekomendacijas.
