rusiškos prekės

Rusiškus grūdus ir maisto produktus per Lietuvą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   „Kaip žinia, maisto produktams – ir tai yra Europos Sąjungos ir tarptautinių sankcijų politikos pagrindinė nuostata, – tai, kas susiję su maisto prieinamumu, sankcijos tokiems produktams yra netaikomos. Nei į Rusiją gabenant, nei iš Rusijos“, –  Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė premjerė.

„Norfa“ į parduotuvių lentynas sugrąžino rusiškas prekes – saldumynus, arbatas, rusišką degtinę, majonezą, kosmetiką. Pasak „Norfos“ savininko Dainius Dundulio, sunaikinti šiuos maisto produktus būtų beprasmiška, o gautus pinigus už išparduotas rusiškas prekes ketina paaukoti labdarai. Dalis visuomenės piktinasi, kad šitaip verslas esą pataikauja tiems, kurie vartoja rusiškas prekes ir tokiu būdu prisideda prie skleidžiamos rusiškos propagandos.

Prasidėjus karui Ukrainoje prekybos tinklai ėmė atsisakyti Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų produktų, juos pakeitė vietinė arba Europos Sąjungoje gaminama produkcija. Pašalintos buvo ir tarptautinių įmonių, kurios tęsė gamybos darbus šiose šalyse, prekės. Ekspertai kalba, kad šiuo metu yra svarbiausias etiškumas ir vertybinė pozicija, finansai lieka antroje vietoje.

Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip mėnesį. Atsakydamos į Kremliaus veiksmus Vakarų šalys ėmėsi griežtų sankcijų. Į jas savotiškai atsakė ir Vladimiras Putinas. Visi šie veiksniai turės įtakos Lietuvos ekonomikai ir kiekvieno lietuvio kišenei. Ekonomistai sutaria, kad šie metai itin daug iššūkių turės toms įmonėms, kurios gyveno iš prekybos su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Be to, tiek verslą, tiek gyventojus paveiks ir itin išaugusios energetinių produktų kainos.

Baltijos šalys ir Lenkija siekia uždrausti krovinių gabenimą į Rusiją, Baltarusiją ir iš jų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tai yra ne vienos valstybės, o visos Europos Sąjungos sprendimas. Vežėjai atšauna, kad jie prarastų prekių gabenimo koridorius į Vidurinę Aziją – Kazachstaną, Kirgiziją, tektų ieškoti naujų krypčių. O, pasak ekonomistų, uždraudus prekybą, importinių žaliavų – medienos ir geležies tektų atsivežti iš Europos šalių, dėl to brangtų prekės.

Lietuvoje apsilankęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte toliau kartoja savo poziciją – staiga atsisakyti rusiškų dujų ir naftos ES negali. Taip pat jis tvirtina, kad nėra greito būdo pradėti Ukrainos stojimo į Bendriją procedūros. Gitanas Nausėda į tai pareiškė, kad Lietuva šiuo klausimu ir toliau „drums vandenį“. Beje, pats Nyderlandų premjero vizitas neapsiėjo be nesklandumų.

Šiu metu Lietuvoje rusiškoms prekėms boikotą paskelbė tiek pirkėjai, tiek verslininkai kartu su prekybininkais. Verslo atstovai tikina, kad jokių nuostolių dėl to Lietuva nepatirs. Ekonomistai į šią situaciją žiūri dvejopai. Jie siūlo rusiškas prekes pakeisti ukrainietiškomis arba Rusijos opozicijos remiamas įmones ar jos specialistus persivilioti dirbti į Lietuvą.

Dalis verslo irgi baudžia Rusiją ir Baltarusiją dėl karo prieš Ukrainą. Didieji prekybos tinklai stabdo prekių užsakymus iš agresorių, tik vieni jas iš lentynų šalina iškart, kiti atsargas dar išparduos. Kai kurios prekybos vietos žada skatinti pirkti Ukrainoje gamintus daiktus. O vienas Palangos viešbutis nusprendė išvis nebeįsileisti Rusijos piliečių. Tiesa, ne visi kurorto gyventojai mano, kad toks žingsnis pamatuotas. O kai kurios savivaldybės nutraukia ryšius su agresorių miestais.

Ikrai ir degtinė. Perkamiausios rusiškos prekės Lietuvoje. Ar išties? Pagal paskutinius duomenis, prekyba delikatesu iš civilizuotam pasauliui grasinančios Rusijos sumažėjo beveik 100 procentų, o ir kitų kaimyninės šalies produktų mūsų prekybos centruose praktiškai nebeliko. Traktoriai ir buldozeriai Rusijoje traiško gaminius iš Vakarų. Tarp naikinamų maisto produktų – gurmaniški sūriai, mėsa, vaisiai. Didžiojo kaimyno prekės dingsta ir nuo mūsų šalies parduotuvių prekystalių.