Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis prognozavo, kad dėl dabar vykstančio karo Rusijos verslai Lietuvoje turės užsidaryti.
„Niekas nenori ir nenorės su jais turėti jokių reikalų – ar tai būtų rusiški produktai, ar paslaugos. Šie verslai jau, matyt, suprato, kad jiems metas grįžti namo. Iš šalies agresorės niekas nebenori pirkti jokių produktų. Visuomenė jiems aiškiai pasakė, kad nenori turėti jokių reikalų su Rusija. Lietuvoje jiems verslo darymo perspektyvos lygios nuliui.
Ir jokių nuostolių nepatirsime atsisakę rusiškų prekių. Sąžinė tik bus ramesnė“, – tikino Lietuvos verslo atstovas.
Siūlo rusiškas įmones persivilioti į Lietuvą
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarstė, kad daugiausia sunkumų patirs rusiškos įmonės, kurios eksportuoja prekes ar paslaugas į Lietuvą.
„Su jomis dėl sankcijų nebegalėsime bendradarbiauti. Tikriausiai jos stengsis perkelti savo veiklą į kitas Europos šalis. Čia Lietuva turi šansą bandyti prisivilioti rusų įmones į Lietuvą. Panašią situaciją turėjome, kai Baltarusijoje kilo krizė, tada į Lietuvą prisiviliojome apie 2 tūkst. IT specialistų. Tad dabar irgi turime galimybę čia persivilioti Rusijos verslus.
Šiuo metu Rusijoje pastebimas įmonių judėjimas į kitas šalis. Tačiau kol kas tai padaryti Rusijos įmonėms yra sudėtinga“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, nereiktų painioti Rusijos režimo su Rusijos žmonėmis.
„Juk Rusija turi ir opoziciją, kurią palaiko ir rusų verslininkai. Baltarusija tai irgi parodė, juk daug žmonių išėjo į gatves protestuoti. Tie žmonės, kurie nemato perspektyvų autoritarinėje valstybėje, ieško alternatyvų. Ir Ukrainoje kova vyksta ne nacionaliniu pagrindu, bet demokratija kovoja prieš autoritarinį režimą.
Jeigu sankcijos Rusijai tęsis tol, kol ši neišves savo kariuomenės, įskaitant ir Krymą, įmonės ieškos išeičių, nes kitaip jos žlugs. Jeigu verslai dirba, pavyzdžiui, IT sektoriuje, jie ieškos partnerių ir bandys išsikelti dirbti kitur“, – prognozavo ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, ši situacija sudarys galimybę nutekėti Rusijos protams.
„Tad daug gerų specialistų atvyks dirbti būtent į Vakarų Europą. Jiems teks pasirinkti, ar gyventi Rusijos izoliacijoj, ar bandyti išvažiuoti ir įgyvendinti savo idėjas užsienyje. Kuo režimas Rusijoje bus labiau stiprinamas, tuo daugiau žmonių išvyks.
Ko gero, dalis specialistų iš Sankt Peterburgo vyks į Suomiją, nemažai rusų ten turi ir nekilnojamo turto. Dar žmonės iš Rusijos vyks ir į Estiją, JAV, Vokietiją, Prancūziją. Į Lietuvą, ko gero, didelio srauto nesulauksime“, – komentavo ekonomistas.
Rusiškų prekių boikotas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis
Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis svarstė, kad rusiškos įmonės patirs trumpalaikių ir ilgalaikių iššūkių.
„Trumpuoju laikotarpiu nuostoliai bus dideli. Žmonės dabar labai aktyviai boikotuoja visas rusiškas prekes.
O ilguoju laikotarpiu viskas priklausys nuo karo trukmės. Jeigu jis greitai pasibaigs ir į Rusijos valdžią ateis opozicijos lyderis, pavyzdžiui, Aleksejus Navalnas, Vakarai sankcijas labai greitai panaikins ir prekyba vyks kaip vykusi“, – komentavo marketingo specialistas.
Anot jo, jeigu karas vyks ilgai, į žmonių sąmonę Rusijos blogis įsirėš stipriau, tad ir rusiškų prekių boikotas bus stipresnis ir ilgesnis.
„Tačiau visuomenė yra labai skirtinga, vieni ir toliau pilasi degalus rusiško kapitalo įmonėse ar lankosi rusų atlikėjų koncertuose. Šių žmonių vartojimo įpročiai, vargu, ar pasikeis.
Be to, rusiškos prekės bus pakeistos kitomis prekėmis. Čia Ukraina turi didelį šansą Lietuvoje pakeisti rusiškas prekes. Prekybininkams reputacijos ir sąžinės požiūriu būtų naudinga tuščiose lentynose vietoje rusiškų prekių padėti informacinius stendus su užrašu „Rezervuota ukrainietiškomis prekėms “. Toks žingsnis parodytų, kad Lietuvos verslai palaiko ir remia Ukrainą“, – patarė L. Šimonis.
Rusiškas prekes pataria keisti ukrainietiškomis
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje vyksta masinis rusiškų prekių ir investicijų boikotas.
„Daugiausiai iš Rusijos importuojame – naftą, metalus, medieną, plastikus, trąšas, druską. Taip pat prarasime ir tiesiogines investicijas, tiesa, jos nėra labai didelės, siekia 258 mln. eurų per metus. Tuo metu Vokietija į Lietuvą investavo 5,5 mlrd. eurų.
Daugiausiai Rusija Lietuvoje investavo į nekilnojamą turtą, apdirbamąją gamybą, mažmeninę prekybą, transportą. Šioms įmonėms atėjo sunkūs laikai, Jos susiduria su dviem problemomis, jos praranda tiesioginius kontaktus, taip pat įmones palieka darbuotojai“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, rusiškas prekes ar medžiagas galime pakeisti prekėmis iš Ukrainos. Kai kurios prekės iš Ukrainos dar net ir kokybiškesnės.
„Jau matome ir toliau matysime didelį palaikymą Ukrainai, kurį išreikš ne tik vartotojai, bet ir patys verslininkai“, – prognozavo A. Izgorodinas.
