Traktoriai ir buldozeriai Rusijoje traiško gaminius iš Vakarų. Tarp naikinamų maisto produktų – gurmaniški sūriai, mėsa, vaisiai. Didžiojo kaimyno prekės dingsta ir nuo mūsų šalies parduotuvių prekystalių. Tiesa, ne tokiais drastiškais būdais.
Kuris maisto produktas labiausiai asocijuojasi su Rusija? Niekas neprieštaraus, jog tai yra ikrai, tačiau kaip matome, šiose lentynose delikateso iš kaimyninės šalies nėra. Pastaraisiais metais iš lentynų dingsta ir kitos Rusijos prekės.
Ir išties, lentynose aptinkame kuo įvairiausių natūralių bei dirbtinių ikrų – vokiškų, baltarusiškų, latviškų ir net lietuviškų, bet nė vieno indelio iš Rusijos. Prekybininkai pateikia kiek netikėtą statistiką – gurmanų mėgstamo užkandžio pardavimai sumažėjo 99 procentais. Drastiškai kinta ir kitų prekinių ženklų skaičius. Jei prieš keletą metų skirtingų rusiškų gaminių apyvartoje buvo per pusantro tūkstančio, tai dabar mažiau nei 900.
„Mūsų gamintojai puikiai dirba ir pasiūlo tikrai neprastesnių alternatyvų nei kažkur kitur. Tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu. Lietuviams lietuviškas skonis ir noras paremti savus yra vienas pagrindinių kriterijų“, - teigia UAB „MAXIMA.LT“ atstovė Renata Saulytė.
Pirkėjai pritaria, jog pirmiausiai stengiasi įsigyti nacionalinių gaminių.
„Mes pastoviai iš Lietuvos, kad rusiškų prekių čia net nematau“, - sako vyriškis.
„Kad būtų kažkoks nusistatymas prieš kažkokį Rusijos gamintoją, taip tikrai nėra, bet, kad ir tų rusiškų prekių nėra daug“, - mano pirkėjas.
„Aš asmeniškai neperku nei rusiškos, nei lenkiškos produkcijos. Tiesiog netraukia pakuotės, pats dizainas pakuotės“, - dėsto praeivė.
Prieš keletą metų prekybos centrų lentynose buvo galima aptikti dešimtis skirtingų Rusijos gamintojų saldainių, sulčių, padažų. Štai dabar juos iš rinkos pamažu baigia išstumti ukrainiečiai. Ietis kaimyninės valstybės laužo net ir stipriųjų alkoholinių gėrimų skyriuje.
„Tiek rusiškų, tiek ukrainietiškų prekių pas mus yra nedaug – iki vieno procento viso asortimento. Rusiškų prekių pardavimai išliko stabilūs, o ukrainietiškų išaugo, nes padaugėjo tiekėjų ir automatiškai padaugėjo asortimentų“, - pasakoja UAB „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis.
„Per tris keturis metus tas procentas nuo pusantro sumažėjo iki pusės. Akivaizdu, kad ir asortimentą mažiname, nes žmonės mažiau produktų perka. Tačiau tai ne staigus procesas, jis palaipsniui vyksta“, - tikina „Rimi Lietuva“ atstovė Giedrė Bielskytė.
Ekonomistai tikina, kad prekių iš Rusijos išties sumažėjo, mat vis daugiau žmonių nemaloniai nuteikia Rusijos agresija kitų šalių atžvilgiu, tačiau ir anksčiau kiekis nebuvo labai didelis. Net 90 procentų viso importo iš Rusijos sudarė energijos ištekliai.
„Taip, yra nedidelė dalis maisto produktų, kuriuos mes įsivežame, tačiau jie turbūt pasimeta toje jūroje kitų importinių prekių, kurios mūsų prekybos centruose figūruoja“, - sako ekonomistas Gitanas Nausėda.
Verta paminėti, kad drastiškai pasikeitė ir mūsų šalies prekių eksportas į Rusiją. Jei dar prieš dvejus metus kaimynams gabendavome liūto dalį visų gaminių, tai pagal paskutinius skaičiavimus, po embargo rusai užima vos 15-ą vietą. Daugiausiai šiuo metu bendradarbiaujama su vokiečiais.
