rūšiavimas

Skaičiuojant nuo Tetra Pak sulčių pakuočių rinkimo žaidimo www.grynossultys.lt pradžios spalio mėnesį, moksleiviai iš visų Baltijos šalių jau surinko tiek pakuočių, jog jų bendras aukštis pralenkė aukščiausios pasaulio viršukalnės Everesto aukštį (8848 m). Iš viso jau surinkta 108 826 pakuotės. Jų bendras aukštis lygus 22 850, 80 m. Žaidime dalyvauja 18 000 moksleivių iš 600 mokyklų visose trijose Baltijos šalyse.

Atliekų kiekio Žemėje augimas nesuvokiamais mąstais tikrai glumina. Kita vertus, ne vienas iš mūsų nežino, kiek daug galima pakeisti be ypatingų pastangų – tiesiog rūšiuojant.

Seimas, priėmęs Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, nustatė pagrindinius reikalavimus pakuočių atliekų naudojimui. Patikslintuose reikalavimuose pakuotėms nustatyta, kad jos, tapusios atliekomis, turėtų būti perdirbamos ar kitaip naudojamos. Taip pat nustatyti reikalavimai pakuočių gamintojams ir importuotojams teikti informaciją pakuočių vartotojams, supakuotų gaminių naudotojams ir kitiems pakuočių atliekų turėtojams apie tinkamą pakuočių atliekų tvarkymą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė klausimui, kuriuo žadama padidinti Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyno „vartų“ mokestį visoms Vilniaus regiono savivaldybėms – Elektrėnų, Širvintų, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono. Vilniaus miesto savivaldybei sąvartyno „vartų“ mokestis didės nuo 46,80 iki 69,60 lito už toną atliekų. „Dėl šio sprendimo gyventojams atliekų tvarkymo tarifas nesikeis.

Per 5 metus lietuviai perdirbo apie 682 tūkst. t šalyje surinktų atliekų, tačiau tai sudaro tik nedidelę dalį visų šiukšlių. Atliekų perdirbta apie 27 kartus daugiau, nei sveria aukščiausias Lietuvos pastatas – Vilniuje esantis televizijos bokštas, arba triskart daugiau, nei sveria 3 mln. Lietuvos gyventojų, rašoma pranešime spaudai. „Nors per kelerius metus surūšiuotas atliekų kiekis atrodo įspūdingas, Lietuva rūšiuoja ir perdirba tik nedidelę jų dalį.

Šis pasakojimas – apie dviejų pieno butelių meilės istoriją. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tačiau viskas baigėsi gana liūdnai. Kodėl? Ogi todėl, kad žmonės ne visada stengiasi rūšiuoti atliekas. A Love Story... In Milk from Catsnake on Vimeo.

Pavasaris – metas, kai puolame tvarkyti visas pakampes. Vaikų rūbų ir daiktų spintą – taip pat. Ką daryti su išaugtais kūdikio daiktais? Juk taip sunku skirtis su pirmosiomis mažylio kojinytėmis, kurias jam apavėte vos gimusiam. O su pirmuoju čiulptuku? Nė kiek ne lengviau.

Plastikinius butelius, stiklo tarą ar popieriaus atraižas į tik šioms atliekoms skirtas talpyklas pritingintys mesti gyventojai teisinasi negalį namie laikyti keturių kibirų visų rūšių atliekoms atskirai kaupti. Kone penktadalį į Panevėžio mišrių komunalinių šiukšlių konteinerius supilamų ir į sąvartyną išvežamų atliekų sudaro dar kartą panaudoti tinkamos antrinės žaliavos.

Šiukšlių verslas Lietuvoje apraizgytas painiais reikalavimais ir neskaidria kainodara. Numestos nuorūkos sostinės Gedimino prospekte gali niekas nepastebėti. Vadinasi, niekas ir nenubaus. O namie pamėginkite primėtyti graužtukų ir saldainių popieriukų – gali kilti skandalas. Be to, namie visada atsiras kas nors, kas išneš šiukšles. O valstybėje daugelis triukšmauja, tačiau atliekų nuo to nemažėja. „Atliekas turi tvarkyti kiekvienas, o tai mūsų šalyje tam tikra prasme yra naujovė.

Pagal tai, kiek senų daiktų ir atliekų išmeta miestiečiai, galima spręsti apie jų gyvenimo kokybę ir buities pokyčius. Šiemet ir praėjusiais metais panevėžiečiai buvo kur kas taupesni – mažiau išmetė buitinės technikos, garso ir vaizdo aparatūros, senų baldų ir apskritai buitinių šiukšlių. Pagal pateiktus miesto švaros bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ duomenis, prie gyvenamųjų namų šiemet surinkta 7,57 tonos didžiųjų atliekų, dažniausiai buitinės technikos, baldų.