Pagal tai, kiek senų daiktų ir atliekų išmeta miestiečiai, galima spręsti apie jų gyvenimo kokybę ir buities pokyčius. Šiemet ir praėjusiais metais panevėžiečiai buvo kur kas taupesni – mažiau išmetė buitinės technikos, garso ir vaizdo aparatūros, senų baldų ir apskritai buitinių šiukšlių.
Pagal pateiktus miesto švaros bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ duomenis, prie gyvenamųjų namų šiemet surinkta 7,57 tonos didžiųjų atliekų, dažniausiai buitinės technikos, baldų. Tai gerokai mažiau, palyginti su praėjusiais metais – per 2009-ųjų pirmąjį pusmetį iš miestiečių buvo surinkta apie 13 tonų stambių atliekų.
„Be abejo, pagal šiuos metus galime spręsti, kad rečiau atsikratoma senais daiktais. Kai buvo ekonomikos pakilimas, atliekų surinkdavome daugiau – krizė padarė savo darbą. Kita vertus, jei žmonės prieš metus kitus pasikeitė baldus, greitai naujų nepirks. Sumažėjo gyventojų pajamos, pasikeitė ir jų mąstysena“, – „Sekundei“ teigė „Panevėžio specialaus autotransporto“ vadybininkas Artūras Sinkevičius.
Pasak jo, kasmet mažiau atliekų panevėžiečiai atsikrato neteisėtais būdais, gausėja gyventojų, besinaudojančių švaros bendrovės paslaugomis. A.Sinkevičiaus tikinimu, problema išlieka tai, kad miestiečiai ne visada teisingai supranta, kas yra didžiosios atliekos, ir reikalauja išvežti visas šiukšles, sukrautas į maišus ar dėžes. Be to, didžiagabaričiai daiktai ne visada paliekami nurodytu surinkimo laiku ar skelbtoje vietoje.
Tampa tvarkingesni?
Nors prie panevėžiečių namų didžiųjų atliekų gerokai sumažėjo, tačiau jų pastebimai daugiau atvežama į didžiagabaričių atliekų aikšteles. Šiemet į jas miestiečiai dažniausiai gabeno statybines medžiagas ir automobilių padangas. Ši tendencija siejama ne su atsigaunančiomis mieste statybomis ar automobilių padangų pardavimu, o su veikiančiomis stambių atliekų aikštelėmis, apie kurias sužino vis daugiau panevėžiečių.
„Statybinės atliekos atkeliauja daugiausia iš remontuojamų gyventojų butų. Anksčiau jos atsidurdavo prie konteinerių, o šiemet jų padaugėjo, nes vežamos į stambiųjų atliekų aikštelę, prie konteinerių statybinio šlamšto negalima palikti“, – aiškino A.Sinkevičius.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ vadybininkas džiūgavo, kad miestiečiai vis dažniau atliekas gabena į tam skirtas vietas, užuot jų atsikratę pamiškėje.
„Žmonės naudojasi mūsų paslaugomis ir ta tendencija ryškėja. Anksčiau gatves „puošdavo“ išmesti klozetai, dabar tokių vaizdų mažėja. Dėl panašių atliekų konteineriai būdavo apkrauti, jie lūždavo, apgadindavo mašinas. Naudotų padangų mažiau išmėtoma pamiškėse, ir tai reikia įvertinti“, – tvirtino A.Sinkevičius.
Didžiąsias atliekas Panevėžyje priima dvi aikštelės – viena, priklausanti Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui, yra Savitiškio gatvėje, kita, įkurta „Panevėžio specialaus autotransporto“, yra Pilėnų gatvėje.
Įpranta rūšiuoti
A.Sinkevičius teigė, kad iš pradžių tik nedaugelis miestiečių rūšiavo atliekas, dabar tokių kur kas daugiau.
Pavyzdžiui, sunkmečiu išvežamų iš miesto šiukšlių kiekiai gerokai sumenko, tačiau atliekų rūšiuojama tiek pat, kiek ir ekonominio pakilimo laikais.
„Įvertinkim tai, kad gyventojų perkamumas gerokai sumažėjo, net patys prekybos centrai tai pripažįsta. Jeigu nuperkama mažiau prekių, mažiau susidaro atliekų, tačiau išrūšiuotų šiukšlių kiekiai nesumažėjo, vadinasi, žmonės keičia savo mąstymą. Mus ši tendencija džiugina, nes visi esame suinteresuoti antrinių žaliavų perdirbimu“, – kalbėjo A.Sinkevičius.
„Panevėžio specialus autotransportas“ du kartus per metus surenka pavojingas atliekas.
Pasak A.Sinkevičiaus, dažniausiai tai būna dažai, naudota alyva, dienos šviesos lempos, gyvsidabrio termometrai, įvairi buitinė technika, turinti kenksmingų aplinkai medžiagų.
Mantas TOMKŪNAS
