rūpyba

Žmonės, namuose slaugantys ar prižiūrintys vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl psichikos ar elgesio sutrikimų, ir šiam sukakus 18 metų, 36 mėnesiams galės gauti neįgaliojo aprūpintojo statusą, – Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Redakciją vis pasiekia istorijos apie valdiškuose namuose augusius ir vėliau gyvenime nesugebančius prisitaikyti neįgalius jaunus žmones. Globėja girtuokliavo Protinę negalią turintis 27 metų Eligijus (vardas pakeistas – aut. past.) Vabalninko krašte atsirado maždaug prieš šešerius metus. Vaikinas kilęs iš visai kito Lietuvos krašto. Jį globoti pasiėmė viena moteris iš Kupiškio rajono.

Penkios savivaldybės iki šiol neturi nė vieno budinčio globotojo, antradienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, Birštono miesto, Prienų, Anykščių, Utenos ir Rietavo rajonų savivaldybės iki šiol nėra sudariusios nė vienos sutarties dėl budinčio globotojo paslaugos teikimo.

Nuo sausio šeimos, kuriose globojami vaikai, iš valstybės gaus didesnę paramą. Vaiko globėjui ar rūpintojui už vaiką, kuriam globa ar rūpyba nustatyta šeimoje, nuo 2016 metų sausio nuo bus mokamas 38 eurų tikslinis priedas. Nuo kitų metų - 2017-ųjų sausio - tokioms šeimoms bus mokamas 152 eurų priedas. Dabar globos išmoka sudaro 152 eurus.

71 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tolesnį minimalios algos didinimą, o 64 proc. norėtų, kad pajamų mokesčiai būtų mažesni. Tai paaiškėjo po kompanijos "Baltijos tyrimai" vasario 1–9 dienomis atlikto tyrimo. Apklausa parodė, kad piliečiai taip pat nori daugiau valstybės savo gyvenime: jie sutinka, kad vyriausybė turėtų daugiau atsakomybės daugelyje visuomenės gyvenimo sričių. 95 proc. žmonių pasisako už tai, kad valstybė būtų atsakinga už sveikatos apsaugą, 89 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad socialinė pašalpa nedirbančiam asmeniui būtų mokama 12 mėnesių, o po to proporcingai mažinama. Nuo 12 mėnesių - 20 proc., 24 mėnesių - 30 proc., nuo 36 mėnesių - 40 proc. ir t. t. Tikimasi, kad šios priemonės paskatins nedirbančius žmones gyventi ne iš pašalpų, o įsidarbinti, taip pat aktyviau dalyvauti daugiabučių renovacijos procese.

Siūlant visą bedarbio pašalpą mokėti tik vienerius metus, Premjeras Algirdas Butkevičius teigia nepritarsiantis jos mažinimui tiems asmenims, kurie tikrai negali susirasti darbo. "Reikia daugiau socialinio teisingumo. Svarbu aiškiai apibrėžti, kad tai būtų taikoma tiems asmenims, kurie piktnaudžiauja išmokų gavimu ir pelnosi iš šešėlinės ekonomikos.

Mažiausiai 52 mln. žmonių visame pasaulyje - daugiausia moterys - apmokamą dirba namuose, rodo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenys. Dirbančiosios namuose sudaro 7,5 proc. moterų, dirbančių apmokamą darbą visame pasaulyje. Kai kuriuose regionuose ši dalis gerokai didesnė, ypač Azijos, Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų regionuose. Nuo 1995-ųjų iki 2010 metų visame pasaulyje namuose dirbančių žmonių padaugėjo daugiau kaip 19 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje spalį įregistruota pirmoji Lietuvoje teritoriniu lygiu sudaryta kolektyvinė sutartis tarp Vakarų Lietuvos statybininkų ir projektuotojų profesinių sąjungų susivienijimo ir Asociacijos Vakarų Lietuvos statybos ir projektavimo įmonių grupės. Sutartyje aptarti darbo apmokėjimo, socialinės partnerystės rėmimo, papildomo užimtumo rėmimo bei darbo saugos ir sveikatos klausimai.

Lietuvoje yra beveik 23 tūkst. asmenų, kuriems pašalpos nenutrūkstamai mokamos trejus ir daugiau metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina apkarpyti pašalpas ilgalaikiams jų gavėjams. Tiems, kas pašalpą gavo ilgiau nei 5 metus, ji nebebus skiriama, rašo „Respublika". Pavyzdžiui, asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, kurie socialinę pašalpą gauna nuo 1 iki 2 metų, ji būtų mažinama 20 proc. Gaunantiems pašalpą nuo 2 iki 3 metų jos dydis mažėtų 30 proc.

To­kie vai­kų na­mai, ko­kius mes pa­vel­dė­jo­me iš so­vie­ti­nės san­tvar­kos, ti­kė­ti­na po ke­le­rių me­tų bus už­da­ry­ti. Vie­to­je jų – ko­te­džai, pri­me­nan­tys šei­mų gy­ve­ni­mą at­ski­ruo­se bu­tuo­se. Stra­te­gi­jos ir vi­zi­jos skam­ba gra­žiai, ta­čiau si­tua­ci­ja kol kas kei­čia­si ne­žy­miai. Auk­lė­ti­niai daž­nai bė­ga iš vai­kų na­mų. Beg­lo­bius vai­kus pri­glau­džian­čios šei­my­nos vis dar nė­ra pa­kan­ka­mai ska­ti­na­mos.

Šiauliuose ant Rėkyvos ežero kranto atidaryti modernūs savarankiško gyvenimo namai. Juose jau apsigyveno pirmieji gyventojai. 80-metė buvusi  modelinių drabužių siuvėja Marija Drizgova jau išsidėliojo kambaryje savo daiktus. Senolė sako, kad po ligos jai vienai sunku susitvarkyti, duktė gyvena toli ir pasirūpinti mama negali, todėl pastaruosius trejus metus ji gyveno globos namuose. „Ten, žinote, buvom suspausti po 4 žmones, vargome ir pykomės, visko buvo, o dabar ramu.

Trečiadienį Vyriausybė nutarimu patvirtino naujus vaikų globos nuostatus. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, jais supaprastinti reikalavimai dėl globos siekiant, kad biologinių tėvų priežiūros netekę vaikai galėtų augti šeimose, o vaikų namai liktų tik kraštutine priemone.

Lenkijos vyriausybė patvirtino reformų planą, pagal kurį pensinis amžius per ateinančius dešimtmečius bus pailgintas iki 67 metų, informuoja AFP. „Tai sudėtingi sprendimai, ir mes suprantame, kad daugybė žmonių Lenkijoje nerimauja dėl šių pokyčių“, – po ministrų kabineto posėdžio sakė premjeras. Vyriausybė pranešė, kad pensinį amžių nuo esamų 60 metų moterims ir 65 metų vyrams palaipsniui pradės didinti nuo kitų metų. Vyrai 67–erių į pensiją išeis 2020–aisiais, o moterys – 2040–aisiais.

Stipriai atšalus orams, šiomis dienomis papildomai skirta lėšų Vilniaus labdaros valgykloms – per 6 tūkst. Lt dar 70–ies žmonių maitinimui. Vilniaus miesto savivaldybė vasario mėnesį buvo skyrusi lėšų 180 socialiai remtinų asmenų maitinimui valgyklose, kad daugiau elgetaujančių ir benamių asmenų gautų nemokamą maitinimą. Iš viso nemokamą maitinimą nuo šio mėnesio gauna 250 asmenų.

Vilniaus mieste 2011 metais socialinę pašalpą gavo 216 303 asmenys. Lyginant su 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, gaunančių socialinę pašalpą vilniečių padaugėjo 13,2 karto, Kaune – šis skaičius didėjo 26,6 karto (nuo 1519 iki 40300), Klaipėdoje – 18,5 karto (nuo 725 iki 13400), Šiauliuose – 10,9 karto (nuo 621 iki 6756), Panevėžyje – 9,3 karto (nuo 964 iki 8928). „Dar prieš trejus metus visoje Lietuvoje buvo apie 135 tūkst.

Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija: 2007 m. tokių asmenų buvo 622, 2008 m. - 921, 2009 m. - 1341, 2010 m. 1902, o praėjusiais metais jau 2246. Nepatogumų dėl pensijos mokėjimo nepatiria tie Lietuvą laikinai ar visam laikui paliekantys pensinio amžiaus asmenys, kurie nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos.

Nuo kitų metų sausio 1-osios visiškai atkuriant dėl sunkmečio sumažintas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijas papildomai prireiks 495 mln.

Šiaulių rajone renovavus seną mokyklos pastatą jame įsikurs šeimos krizių centras, dienos socialinės globos padalinys ir net 15 m. laukti senelių namai. Iki šiol senjorams tekdavo vykti gyventi į kitus rajonus, praneša LTV „Panorama“. Naujosios įstaigos įsikurs Bridų pradinėje mokykloje, kuri buvo uždaryta prie keletą metų. Darbai joje prasidės spalį – bus perplanuotos ir neįgaliesiems pritaikytos patalpos, pakeisti langai, durys, įrengti inžineriniai tinklai, atsiras keltuvai ir nuovažos.

Estijos premjeras Andrusas Ansipas trečiadienį pranešė, kad nuo kitų metų pensijos šalyje didės 4,4 proc. Tokiam sprendimui neprieštaravo nė vienas parlamento narys. „Estija gali sau leisti 4,4 proc. padidinti pensijas. Kadangi ekonomikos augimas geras, galime tikėtis, kad ateityje pensijos didės labiau nei 2012-aisiais“, - sakė A. Ansipas. Pastarąjį kartą pensijos Estijoje 5 proc. buvo padidintos 2009-aisiais.

Nuvalyti langus, nuravėti darželį, sutvarkyti kapą, sukrauti malkas – tokių ir panašių darbų tenka griebtis pagal viešųjų darbų programą Panevėžio Socialinių paslaugų centre dirbančioms moterims. Kas mėnesį jų pagalbos prireikia kelioms dešimtims senukų. Kai neįgaliems, seniems, vienišiems žmonėms buityje prireikia skubios pagalbos, jie gali išsikviesti vienkartines paslaugas teikiančius Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojus.

Priklausomybės ligomis sergantieji susiduria su daugybe tarsi užburtame rate besisukančių kliūčių. Jauna panevėžietė daugiau kaip prieš metus sugrįžo į normalų gyvenimą visiškai atsisakiusi į patį dugną ją nutempusio įpročio. Ji vėl turi darbą, šeimą ir viliasi, jog baisioji patirtis nepasikartos. Dabar viskas priklauso tik nuo jos pačios. Tačiau savarankiškai išsivaduoti iš priklausomybės moteris negalėjo – jos jėgoms tai buvo nepakeliama užduotis.